Refugiumai Europoje Pleistoceno apledėjimų metu

Refugiumai – tai izoliuotos vietovės, kuriose susiklosčiusios palankios gamtos sąlygos rūšims išgyventi, kai tuo tarpu aplinkinėse teritorijose vyko masiniai rūšių išnykimai. Ši izoliacija gali įvykti dėl klimato kaitos, geografinių aspektų arba žmogaus veiklos, pavyzdžiui dėl miškų kirtimo ir naikinimo arba per daug aktyvios medžioklės ar brakonieriavimo.
Dabartinis refuginių rūšių pavyzdys galėtų būti Rytinė kalnų gorila (Gorilla beringei beringei), izoliuota specifiniuose Virungos kalnuose, centrinėje Afrikoje, Ruandos, Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje. Taip pat Australinis jūrų liūtas (Neophoca cinerea) dėl žmonių įtakos, izoliuotas specifiniuose veisimose paplūdimiuose išilgai pietvakarių Australijos pakrantės. Tokios izoliuojančios refugijos gali būti trumpalaikės, tačiau yra ir ilgalaikių refugiumų, kuriuose galima rasti endeminių rūšių, būdingų tik tam tikrai vietovei, kurių pasaulyje nėra niekur kitur. Yra manoma, kad Indijos – Ramiojo vandenynų šiltasis baseinas gali būti ilgalaikis refugiumas, remiantis tuo, kad čia rasta jūros „gyvenanti fosilija“ – šarvadumbliai Dapsilidinium pastielsii, kurie nėra randami niekur kitur pasaulyje, tik Indijos – Ramiojo vandenynų šiltajame baseine.
Antropologijoje refugiumai dažnai remiasi specifiškai į paskutinio apledėjimo refugiumus, kur žmonių protėvių populiacijos buvo priverstos susitelkti ledynų refugijose – panašiose, mažose izoliuotose kišenėse kur buvo įmanoma išgyventi, o aplink jas driekėsi kontinentinė ledo kepurė. Paskutiniai apledėjimai vyko pleistoceno epochoje. Pleistocenas – kvartero periodo epocha, kuri prasidėjo prieš 2,588 milijonų metų, baigėsi prieš 12 tūkstančių metų ir apėmė besikartojančių ledynmečių laikotarpį. Pleistoceno epocha prasidėjo po plioceno, o po jos prasidėjo holocenas. Pleistoceno pabaiga sutampa su paskutinio ledynmečio pabaiga. Pleistoceno pabaiga taip pat sutampa su paleolito epochos pabaiga archeologijoje.
Svarbiausiais pleistoceno įvykiais galima laikyti didžiulių ledynų formavimąsi. Didžiausių apledėjimų laikotarpiais iki 30 proc. Žemės sausumos buvo padengta ledynų. Šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) pleistocenui buvo būdinga savotiška gyvūnija, kurioje buvo mamutai, gauruotieji raganosiai, urviniai liūtai, bizonai, jakai, gigantiškieji elniai, laukiniai arkliai, kupranugariai, lokiai (tiek tebegyvuojančios, tiek išmirusios rūšys), gigantiškieji gepardai, hienos, stručiai, daugybė antilopių rūšių. Pagal vyraujančią sampratą, šį gyvūnų pasaulį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!