Istorinis atmosferos globalių cirkuliacijos modelių (AGCM) vystymasis iki 1985 metų

ISTORINIS ATMOSFEROS GLOBALIŲ CIRKULIACIJOS MODELIŲ (AGCM) VYSTYMASIS IKI 1985 M.
Globalus cirkuliacijos modelis (GCM), kitaip vadinamas bendruoju cirkuliacijos modeliu, yra apibūdinamas kaip planetinis atmosferos ar vandenyno matematinis modelis, paremtas Navier-Stokes lygtimis. Šios lygtys – tai pagrindas kompiuteriniame kodavime ir naudojamos Žemės atmosferos ar vandenyno imitavime (Wikipedia, 2009). Kitaip tariant, tai klimato sistemos matematinė išraiška.
Klimato sistemoje vykstantys įvairūs procesai yra persudėtingi, kad praeities klimato sąlygas būtų galima ekstrapoliuoti ateities klimato sąlygoms. Klimato modeliai – tinkama priemonė orų ir klimato prognozavimui. Jie dažnai taikomi kasdieniniam orų, 3-12 mėnesių klimato prognozavimui ir t.t. Taip pat numatant žmonių veiklos poveikį klimatui ateinantiems dešimtmečiams ir paaiškinant klimato kaitos priežastis per pastaruosius dešimtmečius. Modeliai apima tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų augimo tendencijas, tiek stratosferinio ozono sluoksnio suplonėjimą ir pan. (Hennessey, 2003).
Pastaraisiais metais klimato modeliavimas tapo savaime suprantamu dalyku, kuris dabar atrodo, jog nė neturėjo pradinio taško, nuo kurio klimato modeliai (kartu ir globalūs cirkuliacijos modeliai: atmosferos ar vandenyno) pradėjo vystytis. Tad pagrindinis šio darbo tikslas – apžvelgti GCM istorinį vystymąsi iki 1985 m., koncentruojantis ties atmosferos GCM.
XX a. pr. norvegas Volhelm Bjerknes įrodinėjo, kad naudojant skaičiavimus, atmosferos fizika leidžia prognozuoti orus. Jis išplėtojo keleto lygčių kompleksą, kurių pagalba galima prognozuoti didelio masto atmosferos judesius (Edwards, 2000). Be to, jis pasiūlė „grafinius integralinius skaičiavimus“, kurie buvo paremti lygtimis bei orų žemėlapių analize. Metodai buvo naudojami iki 1950 m., tačiau skaičiavimų greičio trūkumas ir tikslių stebėjimų duomenų stoka ribojo šių metodų pasisekimą prognozavime (Nebeker, 1995).
1922 m. Lewis Fry Richardson išvystė pirmąją skaitmeninę orų prognozių (NWP – Numerical Weather Prediction) sistemą. Jo skaičiavimų metodikos (erdvės dalinimas į tinklelio gardeles, diferencialinių lygčių baigtiniai sprendiniai) buvo naudojamos pirmojo GCM kūrime. L. F. Richardson metodas paremtas V. Bjerknes supaprastinta primityvių (judesio ir stabilumo) lygčių versija, sumažinusia skaičiavimų. Vis dėlto jo pastangos apskaičiuoti orus 8 val.periodui, atėmė 6 savaites darbo ir pasibaigė nesėkme. Ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!