Realizmo epochos bruožai

STENGIASI PERTEIKTI OBJEKTŲ GYVENIMO VAIZDĄ.
2. DAUG DĖMESIO SKIRIAMA DETALEI.
3. KURIAMI TIPIŠKI CHARAKTERIAI.
APIBENDRINIMAS.
Realizmu dailėje vadinamas tikslus objekto vaizdavimas taip, kaip objektą mato dailininko akis.
tapyba ir karavadžistų dailė yra artimos šiuolaikiniam realistinės dailės supratimui. Realistinė dailės
srovė pradėjo vystytis XIX a. viduryje. Prancūzas Gustavas Kurbė (1819−1877) laikomas pirmuoju išties
realistiniu tapytoju. XIX a. realistai atsisakė akademinio meno bruožų: idealizuotų figūrų, teatrališkų
pozų vaizdavimo, antikinių ir literatūrinių siužetų, sekimo senovės didžiaisiais dailininkais. Kartu
realistams buvo svetimas romantikų žmogaus dvasios jėgos, aistrų proveržių vaizdavimas, dramatiškų
spalvų naudojimas, gamtos vaizdų romantizavimas. Realistai atsigręžė į kasdienę buitį, portretinį žanrą,
grynąjį peizažą. Jų tikslas buvo tiksliai vaizduoti realų, o ne idealizuotą, menininko vaizduotės
pagražintą pasaulį. Atskira realizmo šaka − socialinis realizmas, kurio kūriniais, dažniausiai vaizduojant
darbininkų ir žemųjų socialinių sluoksnių gyventojus, pabrėžiamos socialinės nelygybės, atskirties,
išnaudojimo temos
XIX A. REALISTAMS PRANCŪZIJOJE ATSTOVAVO GUSTAVAS KURBĖ, KAMILIS
KORO IR BARBIZONO MOKYKLOS TAPYTOJAI, BRUOŽŲ YRA E. MANĖ IR O.
DOMJĖ KŪRYBOJE. RUSIJOJE REALISTINĖS KRYPTIES DAILININKAI VIENIJOSI
Į PEREDVIŽNIKŲ DRAUGIJĄ, KURIAI PRIKLAUSĖ ILJA REPINAS, IVANAS
ŠIŠKINAS, IVANAS KRAMSKOJUS, VASILIJUS PEROVAS IR KITI. JAV KŪRĖ
REALISTAI VINSLOU HOMERIS IR TOMAS IKINSAS, VOKIETIJOJE − ADOLFAS
MENCELIS. REALISTINĖS DAILĖS TRADICIJOS IŠLIKO GYVOS XX A. DAILĖJE:
REALISTINE MANIERA KŪRĖ EDVARDAS HOPERIS (JAV), LIUSJENAS
FROIDAS (ANGLIJA), ENDRIU VAJETAS (JAV).
KAI KURIE XIX A. REALISTINĖS TAPYBOS PAVYZDŽIAI:
REALIZMO LITERATŪRA
Literatūroje realizmas susiformavo kaip romantizmo ir vėlesnių moderniųjų krypčių
bei srovių, pirmenybę teikusių subjektyviai kūrėjo vaizduotei, meninėms
transformacijoms ir deformacijoms, priešprieša. Realizmo atstovai remiasi
gnoseologinėmis ir ontologinėmis prielaidomis, jog tikrovė yra pažini ir objektyviai
egzistuojanti duotybė, nepriklausoma nuo individo sąmonės, o kūrėjo svarbiausi
uždaviniai – perteikti būdinguosius jos reiškinius remiantis kasdieninės būties ir joje
gyvenančio žmogaus patirtimi. Realizmui iškilti ir plėtoti daug įtakos turėjo pakitusi
socialinė aplinka, gausus miesčionijos, tarnautojų, proletariato sluoksnis, kuris lėmė
lektūros,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!