Realaus laiko sistemų įterptinės kompiuterinės sistemos

Informacijos apdorojimo sistemos Referatas Realaus laiko sistemų įterptinės kompiuterinės sistemos Realaus laiko sistemų programavimas Projektuojama sistema yra priskiriama realaus laiko sistemai. Tokios sistemos stebi ir valdo savo aplinką ir yra neišvengiamai susijusios su aparatūrine įranga jutikliais ir judikliais. Laikas tokioms sistemoms yra esminis kriterijus. Realaus laiko sistemos privalo reaguoti per tam tikrą laiką. Realaus laiko sistema yra programinės įrangos sistema, kurios teisingas funkcionavimas priklauso nuo gaunamų rezultatų ir laiko, per kurį šie rezultatai gaunami. Jei per nustatytą laiką rezultatai nėra gaunami, tai tokia programa nefunkcionuoja. Realaus laiko sistemos paprastai yra realizuo- jamos kaip tarpusavyje sąveikaujantys procesai, kuriuos valdo realaus laiko vykdiklis. Projektuojant tokias sistemas būtina: Nustatyti apdorojamus poveikius ir kokios turi būti reakcijos į juos. Kiekvienam poveikiui ir reakcijai nustatyti laiko apribojimus. o Apjungti poveikio ir reakcijos apdorojimą į lygiagrečius procesus, susijusius su kiekviena poveikio ir reakcijos klasę. o Suprojektuoti algoritmus kiekvienos poveikio ir reakcijos klasės apdorojimui su nustatytais laiko apribojimais. O suprojektuoti planavimo sistemą, kuri užtikrintų, kad procesų vykdymo pradžios laikas būtųparinktas taip, jog juos būtų spėta užbaigti iki kito proceso pradžios. O apjungti realaus laiko vykdiklius, programą ir operacinę sistemą Realaus laiko sistemoms modeliuoti gali būti naudojami baigtiniai automatai arba UML diagramos. (1) Teorinių žinių tikrinimo testai Teorinių žinių tikrinimo testai yra skirti savarankiškai besimokantiems pasitikrinti , kaip yra įsisavinta teorinė medžiaga. Šiuo metu yra sukurta gana daug testavimo programų, tame tarpe ir lietuvių kalboje. Testai nėra pagrindinis šio projekto tikslas, todėl naudojamas tiesioginis „klausimas – atsakymo variantai“ algoritmas bepapildomų bylų. Modulį sudaro pagrindinė programa, kurios teksto languose pateikiami klausimai ir galimi jų atsakymai. Studentas pažymi jo nuomone teisingą atsakymą ir tuo pačiu iškviečia sekantį klausimą.Atsakymųteisingumą tikrina paprogramė. Joje taip pat atliekamas balų skaičiavimas. Pilnai atsakius į viso testo klausimus,paprogramė pateikia įvertinimo pažymį. Testo algoritmas pateikiamas žemiau. Privalumai:paprastas programavimas; testo duomenys nepasiekiami vartotojui; Trūkumai: negalima keisti klausimų ir atsakymų; testas netinka žinių įsisavinimo savianalizei; nėra grafinės informacijos pateikimo galimybės. Žinių tikrinimo testo algoritmas PRADŽIAKlausimo Nr. nr =1Teising. ats: paz = 0 Viso klausimų : kl =20 Pažymėti eisingąatsakymą28taipAts.teising.Paz =paz +1Taipne Paz = paz ne nr =20nr = nr+1Ivertinimas P =paz/2 (3) Distancinio mokymas Distancinio mokymo modulis yra skirtas studentams susipažinti su teorine medžiaga ir kai kurių disciplinų praktinių darbų užduotimis. Iš principo tai interneto tinklapis, kuriuo naudodamasis, studentas arba kursų klausytojas gali geriaupasiruošti studijoms. Modulis sudarytas iš pradinio lango, kuriame pasirenkama sistemos teorinė sritis. Pradinis langas yra kurtas CorelDraw programa pasirinkus atitinkamus grafinius vaizdus. Kiekviena nuoroda pateikia vartotojuiteorinę medžiagą, o kai kur ir praktines užduotis. Kai kurioms esamoms nuorodoms puslapiai dar yra kūrimo stadijoje. Tolesnis puslapių programavimas atliekamas Microsoft ProntPage , WebEditor bei DreamWeaver MX programomis. Kadangi medžiagajuose bus pastoviai atnaujinama, adresus. Visual Basic programavimo kalboje yra panaudotos OLE technologijos, įgalinančios iškviesti ir paleisti bet kokią kitą programą esančią kompiuteryje. Tam tikslui į projektą įdedamas nuorodos kodas. Atidaromas tekstinis dokumentas Word aplinkoje arba valdiklių programavimo paketo metodikos aprašymas. (2) Programa, turinti galimybę imituoti realių sistemų veiklą Festo firmos valdiklių programavimo paketas Beck Automation Office FST 4.Sistemos modeliavimo įrangos kūrimas Kuriant programą , turinčią galimybę imituoti realių sistemų veiklą buvo pasirinktas Festo firmos valdiklių programavimo paketas Beck Automation Office FST 4. Ši programa naudoja tekstinę kalbą STL . (struktūrizuotas tekstas) Tai, mano manymu, labai lengvai įsisavinama programavimo kalba, turinti daug galimybių. Tačiau pagrindinis FST – 4 trūkumas – nėra simuliacinio režimo . Prijungus valdiklį galima tik stebėti programos operatorių darbą linijos (online) režime. Duomenys gaunami grafiniame lange arba programos teksto lange. PLV būsenų stebėjimo langas Grafiniame lange galima pasirinkti stebėti valdiklių įėjimus, išėjimus, laiko reles, skaitiklius ir t.t. Projekte tyrinėjama galimybė panaudoti šiuos duomenis modelio, sukurto Visual Basic programa, valdymui. FST-4 bylos , į kurias įrašomi iš valdiklio gaunami ir atgal siunčiami duomenys yra užkoduoti. Informacijos iš jų paimti, bei jas keisti nėra galimybės. Sprendimo imti duomenis iš grafinio lango taip pat atsisakyta. PLV yra jungiamas prie kompiuterio nuoseklaus (COM) prievado. Duomenys iš kompiuterio į valdiklį perduodami nuosekliai bitas po bito. „Gaudyti“ atskirus bitus nėra prasmės, nes informacija koduojama baituose. Kompiuteris ir valdiklis naudoja buferį, į kurį kaupiama nuosekli informacija . Iš buferio yra nuskaitomas lygiagretus kodas ir perduodamas į atmintį tolesniam apdorojimui. VB programoje naudojamų nuoseklių prievadų nustatymas pateikiamas lentelėje . SavybėsPastabos CommPortNustato valdomo nuoseklaus porto numerį Settings Nustato duomenų perdavimo greitį, klaidų taisymo savybes, bitų skaičių viename pakete. PortOpen atidaro arba uždaro nuoseklų portą Input Išveda informaciją iš imtuvo buferio.Output Įrašo informaciją į porto siųstuvo buferį InputLen Nustatomas imtuvo buferio ilgis Naudojantis šiomis savybėmis pirmiausiai buvo sukurtas sąsajų tikrinimo testas. Naudojami du testo variantai, rodantys ar veikia nuoseklios kompiuterio sąsajos. Pirmame iš jų nurodoma konfiguracija, tai yra standartinis perdavimo greitis, 8 bitų buferis ir vienas „stop“ bitas. Antrame teste nustatoma ar yra prie porto prijungtas valdiklis. Testavimo programų kodai pateikiami projekto priede. COM sąsajos testavimo programų langai VB programa ima informaciją apie portų veiklą saveikaudama su operacinės sistemos bylų biblioteka (kernel. dll). Sekantis projektavimo etapas – išsiaiškinti kokią informaciją PLV programa siunčia įvaldiklį. Tam tikslui sukurtas VB prototipas imituojantis valdiklio imtuvą. Du kompiuteriai sujungiami panaudojus COM kabelį, tai yra organizuojamas „nul-modemas“. Viename kompiuteryje įdiegiama FST – 4 programa, o kitame VB kalba sukurta kodo „gaudymo“ (spąstų ) programėlė. Įjungus valdiklio paieškos komandą „Login“ imtuvo programa teksto lange išduoda priimtą kodą. Tyrinėjant nustatyta , kad užklausos metu FST – 4 siunčia skaičių rinkinį 76, 63, 13. Panaudojus ASCII kodų lentelę matoma, kad tai ženklai L, ? , Enter išreišti Dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Tyrimas su dviem kompiuteriais neleido gauti detalesnės informacijos, nes valdikliui neatsakius, gaunamas pranešimas, jog prisijungti nepavyko. Sudaroma schema iš trijų komponentų: dviejų kompiuterių ir valdiklio. Panaudojamas lygiagretus nuoseklių sąsajų sujungimas elektriškai.FST -4 Kodo spąstai PLV . Įrangos jungimas nustatant programinius kodus Šis bandymas nebuvo sėkmingas, nes aparatūrinis nuoseklios sąsajos sujungimas pakeičia elektrinius signalų parametrus. Teko pasinaudoti programiniu jungimu. Kompiuteris su PLV programa jungiamas prie tarpinio kompiuterio COM1, o valdiklis – prie COM2. Sukuriama VB programėlė retransliuojanti informaciją iš COM1 į COM2 ir atvirkščiai. Taip pat visa informacijayra išvedama į tarpinio kompiuterio programos langus tekstiniame pavidale. Šis bandymas pasitvirtino. Programos lange galima stebėti kokius kodus perduoda FST – 4 į valdiklį ir kaip valdiklis reaguoja į šiuos kodus. Įrangos jungimas siunčiamų ir priimamų kodų nustatymui Papildomai į tarpinį kompiuterį reikia įdiegti msvbvm60.dll ir mscomm32.ocx bylas. Kairėje pusėje yra langas kuriame matoma siunčiama programa, dešinėje – ką siunčia valdiklis. Papildomai rodoma irASCII lentelės šešioliktainis kodas.. Apatinėje juostoje bendras „dialogas“. Kad būtų galimybė atskirti kodus naudojamos papildomos raidės. *P* - programos kodo informacija o *V*- valdiklio kodas. Retransliatoriaus prisijungimas prie portų, testavimo signalų transliacija COM1 COM2 Duomenų priėmimas iš FST -4 programos ir įrašymas į buferį Duomenų priėmimas iš valdiklio ir įrašymas į buferį ASCII kodo keitimas į simbolinę informaciją ASCII kodo keitimas įsimbolinę informaciją Buferių išvalymas,atsijungimas nuo portų Informacijos išvedimas į ekraną Duomenų persiuntimas tarp portų. FST-4 – PLV programų retransliatoriaus darbo algoritmas. Dabar esant galimybei stebėti informaciją, pereinama į sekantį etapą – nustatyti kaip yra valdomi valdiklio įėjimai ir išėjimai darbo režime, kai programa yra užkrauta. Sukuriama paprasta programėlė STL kalboje, kurioje du jutikliai ( mygtukai ) valdo du išėjimus. Paspaudus mygtuką išėjimas įjungiamas, atleidus – išjungiamas. IF input1 THEN SET output1 IF N input1 THEN RESET output1 IF input2 THEN SET output2 IF N input2 THEN RESET output2 Įjungiamas PLV darbo stebėjimo „on line“ režimas. Spaudžiant ir atleidžiant mygtukus valdiklio stende, stebima kaip keičiasi programinio monitoriaus informacija. Jau valdiklio pajungimo ir krovimo metu yra pastebėta, kad siunčiama ir priimama logiškai suprantama informacija .Tikėtina, kad linijos režimu dirbantis valdiklis, pasikeitus jo būsenai, turėtų siųsti su įėjimais ir išėjimais surištą informaciją. Bandymais nustatyta, kad paspaudus mygtuką , valdiklis siunčia būseną pakeitusio įėjimo absoliutinį adresą ir jo reikšmę. Analogiškai keičiasi ir išėjimo būsena.Vadinasi jeigu VB modeliavimo programai pavyktų pakeisti įėjimo būseną programiškai, išėjimo signalas irgi patektų įprogramą. Bandymo rezultatai buvo teigiami. Valdiklio pranešimai apie būsenų pokyčius Eilutė DE0.0=1 reiškia kad PLV įėjimų nulinio žodžio 0 bitas lygus vienetui, tai yra jutiklis, prijungtas prie šio įėjimo, yra įjungtas. DA rodo valdiklio išėjimų būseną. Atlikus tyrimus bei pasinaudojus FST-4 pagalbos bylomis nustatytos komandos ir raktiniai žodžiai perduodami įvaldiklį ir iš jo. Pagal gautus duomenis sudarytas komandų interpretatorius (CI). Prisijungimo prie valdiklio tvarka IPCV2.2#13#10>#17 Valdiklis atsiunčia savo pavadinimą ir versijos numerį. MV=9600#13MV=9600#132 #10>#17Programos ir valdiklio duomenųperdavimo greičio nustatymai. Norint kokius nors duomenis gauti „masiškai“ visus iš karto, po komandos rašomas simbolis minusas „-“. Pvz., Jei norime gauti visas 16 išėjimo būsenų reikia rašyti komandą pvz., DA0.0-. DC4 (Ctrl+T arba ASCII #20) – prisiregistravimas ir branduolio versijos gavimas. Paleidus šią komandą, visų kitų komandų veikimas būna nutraukiamas. FESTO valdiklis atsako „FESTO IPC V2.xx“ , (xx – yra branduolio versijos Nr.). X– ši komanda atlaisvina nuoseklųjį portą, baigia sesiją (po šios komandos norint siųsti komandas teks vėl prisijungti). DA [

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!