Rašinys apie žiaurumą

 Žiaurumas yra charakteristinis žmogaus bruožas, tiesiogiai susijęs su paties asmens moraliniais aspektais. Šiuos bruožus bendrai galima pavadinti asmenybe. Asmenybė formuojasi žmogui augant, mokantis apie pasaulį, stebint kitų elgesį. Taip asmuo mąstydamas pradeda kontroliuoti savo poelgius , susikuria žmogaus charakteris, susiformuoja vertybės. Tačiau Dostajevskis yra pasakęs: ,,Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas“.Tad suprantame, jog taip pat dažnai nepakankamas išsilavinimas, menkas pasaulio pažinimas, pasidavimas instinktyviems impulsams ir dažnas nedoras, savanaudiškas elgesys suteikia progą žmogaus charakteryje įsisukti žiaurumui.
Nehumanišką elgesį lemia žmogaus neišsilavinimas ir kultūros nesupratimas. Žmogus siekiantis išsimokslinimo dažnai nori patenkinti ne tik fiziologinius, tačiau ir savirealizacijos poreikius: tobulėti kaip asmenybė, atskleisti visus savo gabumus ir gebėjimus. Išsilavinęs žmogus mąstys plačiau nei tik apie save, sieks dvasinio išprusimo, kultūros žinios padės jam supažindinti su pasauliu. Neišsimokslinęs žmogus neišsikelia sau aukštų reikalavimų ir gali pasitenkinti buitiniu gyvenimu. Nesidomint apie pasaulį, nedidėja ir jo moralė, kuri yra humanizmo pagrindas. Tokiam žmogui svarbi tik jo pačio gerovė ir žiaurus elgesys su kitais žmonėmis jam atrodo normalu. Apie žmogaus žiaurumą koncentracijos lageryje, nužmogėjimą literatūroje rašė modernios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas Balys Sruoga savo memuariniame romane ,,Dievų miškas“. B.Sruoga rašo, jog mokslas ir kultūra lageryje neturi jokios prasmės. Išsilavinę žmonės SS kareivių nuomone yra niekam tikę ir juos skiria į fiziškai sunkiausių darbų komandą. Lagerio prižiūrėtojai vertina tik tuos, kurie turi amatą ir gali iš jų gauti materialios naudos. Štai B.Sruoga pateko į fiziškai alinančių darbų komandą kartu su daugeliu kitų lietuvių inteligentų. O jo draugas, mokėjęs rauginti alų, užsitarnavo saugią vietą lageryje. Turėdami teisę žiaurūs lagerio prižiūrėtojai mušdavo kalinius taip juos ,,auklėdami“, žudydavo, nes galėdavo. Žmogaus gyvybė neturėjo lagerio valdytojams jokios vertės. Lagerio seniūnas kalinys Fricas Zelionkė savo malonumui daužydavo vargšus, nusilpusius katorgininkus ir nieks jo už tai nebaudė, kaliniai turėdavo paklusti seniūnui. Dauguma SS narių prieš lagerį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!