Rašiniai apie vertybes

I variantas Pagal pateiktą pavyzdį sukurkite patys panašų universalų tekstą – su kitais autoriais ir kitomis temų galimybėmis; svarstomais klausimais. Rašiniai apie vertybes Įžanga (SVETIMA): Paradoksalu, tačiau šiandien mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios. Platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mūsų namai didesni, bet mažesnės šeimos. Perkame daugiau, bet džiaugiamės mažiau. Mes išmokome, kaip pragyventi, bet ne gyventi. Daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Išmokome skubėti, bet nebemokame palaukti. Kodėl mes turime taikstytis su tokia situacija? Galbūt žemėje mes esame tam, kad maištaudami parodytume pasauliui, jog suprantame šių dienų vertybių krizę, kad esama situacija mūsų netenkina ir mes norime ją keisti? Dėstymo pastraipos dalis (SVETIMA): Daugelis pripažįsta, kad pasaulis pamažu praranda vertybinius orientyrus, tad galbūt maištaudami mes galime prie jų sugrįžti, nes kitaip mūsų gyvenimas gali tapti toks, kokį jį pavaizdavo A. Marčėnas eilėraštyje „Iš Biliūno“: „ar bepameni buvo katytė/ klasikinis ir liūdnas kliudžiau / o dabar taip toli nematyti / pasislink trupučiuką arčiau / apsakysiu vien tau kas nutiko / kol į žiburį laimės žvelgiau / nieko tokio tik kas mums beliko / brisiaus galas ir nieko daugiau.“ „Klasikinis ir liūdnas kliudžiau“ - tai lyg užkliudytos tikrosios vertybės, o žodžiais „dabar taip toli nematyti“ norima akcentuoti, kad dabartinis pasaulis nuo jų tolsta, žmonių bendravimas tampa netikras. Toliau A. Marčėnas mini „laimės žiburį“, tačiau kas dabar yra tas laimės žiburys? Pinigai? Prabangus automobilis? Turbūt daugelis pasakytų, kad taip, tai yra laimė, tačiau J.Biliūnas, Pridurkite patys įžangos ir dėstymo pastraipos teminių galimybių, pratęskite bandydami jas probleminti dėstymo pastraipoje; įrašykite savų autorių. Laisvesnė ir universalesnė įžanga (KOMPILIACIJA): Paradoksalu, tačiau šiandien mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios. Platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mūsų namai didesni, bet mažesnės šeimos. Perkame daugiau, bet džiaugiamės mažiau. Mes išmokome, kaip pragyventi, bet ne gyventi. Daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Išmokome skubėti, bet nebemokame palaukti. Kodėl mes turime taikstytis su tokia situacija? Galbūt žemėje mes esame tam, kad maištaudami (kurdami / ............................................................) parodytume pasauliui, jog suprantame šių dienų vertybių krizę, kad esama situacija mūsų netenkina ir mes norime ją keisti? Improvizuotas dėstymas (KOMPILIACIJA): 1 pastraipa Daugelis pripažįsta, kad pasaulis pamažu praranda vertybinius orientyrus, tad galbūt maištaudami (kurdami/ ....................................................................................................................) mes galime prie jų sugrįžti, nes kitaip mūsų gyvenimas gali tapti toks, kokį jį pavaizdavo …............................................................................…… . Kodėl ši problema atrodo svarbi? / kodėl tai atrodo svarbu? ........................................................................................................................ kūrinyje papasakota istorija primena, kad dabartinis pasaulis tolsta nuo tikrųjų vertybių, žmonių bendravimas tampa netikras. Kas dabarties žmogui yra laimė (prasmė / siekiamybė / ......................................................................)? O jeigu šiandieninio pasaulio vertybes patikrintume (konkretus autorius) …............................................................................................................................................................................ nuostatomis? Ką matome? XIV a., (XVIII a., XX a. pradžios, .....) rašytojas / poetas ir savo gyvenimu ir kūrinių idėjomis primena net ir moderniųjų laikų žmogui, kad laimė / prasmė... yra - ...................................................…., …......................................................................., ….................................................. . 2 pastraipos pradžia Vis dėlto /Kita vertus, / Beje, / Tačiau labai svarbu maištaujant svarbu neperžengti ribų… Problema ta, kad kartais maištaujant sunku neperžengti ribų... II variantas Išsinagrinėkite pateiktą pavyzdį, patys pabandykite sukurti panašų universalų tekstą – galbūt su kitais autoriais ir kitomis temų galimybėmis. Apie vertybes Užėjo naktis, pati baisiausia. Alberas Kamiu Žiedinės kompozicijos įžanga ir pabaiga (SVETIMA): Įžanga: …….XX a. pasaulinio garso rašytojo ir filosofo Albero Kamiu epigrafu norėtųsi pakviesti skaitytoją į siurrealisto Salvadoro Dali paveikslo „Deganti žirafa“ erdvę, kurios pirmame plane vaizduojama moters figūra, nudirta oda, ištiestomis rankomis ieškanti kelio nakties tamsoje, su ištuštėjusiais dvasios stalčiais, paremta atramomis, tarsi netekusi savojo stuburo – taip vaizduojamas žmogus katastrofizmo laikotarpiu, kai nežinia kada prasiverš smurto, karo protrūkis... Rodos, žmogus yra praradęs tikrąsias vertybes, tačiau kažkas jį sulaiko nuo visiško susvetimėjimo ir beprasmybės. Galbūt jį gelbsti kūryba, kaip bus matoma XX a. vidurio Antano Škėmos romane „Balta drobulė“; o gal tikėjimas, religija, kurios apraiškos pastebimos to paties amžiaus II pusės Icchoko Mero kūrinyje „Lygiosios trunka akimirką“? Pabaiga: …..Vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė sakė, jog „Tai, kas neužmuša, padaro mus stipresnius.“ Šią frazę galima interpretuoti taip, jog sunkumai žmogų augina dvasiškai. Vadinasi, siaubingą katastrofizmo laikotarpį išgyvenę žmonės tapo stipresni ir savo patirtį perdavė ateinančioms kartoms. Dar kartą pažvelgus į Salvadoro Dali paveikslą ir palyginus Antano Garšvos ir Abraomo Lipmano bei Izaoko išgyvenimus, galima manyti, jog Garšva – tas ketvirtame plane esantis baltas žmogutis, negalintis sustabdyti aplinkos nejautrumo. Tačiau Abraomui ir Izaokui šioje erdvėje vietos nėra, nes jų dvasiniai stalčiukai yra užpildyti ir per gyvenimą jie žengia be atramų. II Įžanga (SVETIMA): Jau nuo senų laikų, prisimenant literatūros ištakas – Antikos kūrinius ar Bibliją, žmones skirianti riba aiškiai matoma. Nuo visuomenės atskiriami nereikalingi, fiziškai ar dvasiškai nevisaverčiai žmonės. Žinoma, keičiantis laikmečiams keitėsi ir literatūroje išsakomas požiūris į tokį žmogų. Požiūrio kaita jaučiama ir Senajame bei Naujajame Testamentuose. Buvęs žiaurus ir negailestingas Dievas Naujajame Testamente teigia gailesčio, meilės idėjas: „Ką padarėte vienam iš mano mažiausiųjų, man padarėte.“ Ir literatūroje matomas žvilgsnio į visuomenės paribio žmogų pokytis: visai priešingai tokią situaciją supranta tradicinio ir moderniojo pasaulio lietuvių literatūros kūrėjai. Tradicijos atstovas realistas J. Biliūnas novelėje „Ubagas“ išreiškia humanistinį požiūrį į visuomenės paliktą žmogų, o rašytojas modernistas J. Savickis novelėje „Fleita“ į tokią situaciją žvelgia su šiuolaikiniam pasauliui būdinga ironija. Ar Biblija yra vertybių šaltinis? Iš lietuviu kalbos žodyno žinome, jog vertybės - tai yra specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui arba visuomenei. Kai kuriems svarbiausia yra meilė, kitiems tai yra - tikėjimas, draugystė, grožis, šeima arba išmintis. Bet yra ir žmonių, kuriems turtas yra labiausiai pageidaujamas ir jo siekia daugiausiai. Taigi, ar šiuolaikinis žmogus gali atrasti Biblijoje būties vertybių? Remiantis Evangeliją pagal šv. Luką, pasakojimų „Sūnus palaidūnas“ bei naratyvų „Gerasis samarietis“, bandysiu įrodyti, kad Biblijoje galime aptikti daugybė vertybių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!