Gimtoji kalba - svarbiausias tautos turtas

Kalba yra pagrindinė žmonių bendravimo ir minčių reiškimo priemonė. Tai viena pagrindinių visuomenės ypatybių, tesiogiai susijusiu su mąstymu. Be kalbos negalimas žmonių bendravimas, kultūrinė — visuomeninė ir pažintinė raida. Per kalbą visuomenė gauna ir apibendrina žinias, jas perduoda kitoms kartoms. Sakoma kad tauta yra gyva kol gyva kalba. Todėl kalbą reikia saugoti, ja rūpintis.
Visais laikais tautose atsirasdavo šviesuolių, kurie rūpinosi kalbos gyvumu ir tautos išlikimu. Jau XVI amžiuje lietuvių šviesuolis ir Lietuvos raštijos pradininkas Mikalojus Daukša teigė, kad „Net menkiausia tauta vartoja savo kalbą.” Jis aukštino gimtąją kalbą, pabrežė jos vaidmenį tautos gyvenime, reiškė pageidavimą, kad lietuvių kalba taptų viešosios vartosenos ir rašto kalba. Jo kalbai būdingas žodingumas, vaizdingumas, sakinių sklandumas, o vertimai – tikslūs ir kurybiški. Pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas K. Donelaitis rašė vaizdinga, žodinga lietuvių kalba, jo poezijoje „Metai“ parodytas lietuvių baudžiauninkų gyvenimas, jų santykiai su ponais, darbo ir papročių vaizdai. K. Donelaičio įrašas metrikų knygoje 1745 metais teigė: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs…laiku išmoksta gerai lietuviškai.” Lietuvių poetė S. Neris rašė apie Donelaitį: „Priešas krito kumštim geležinėm, o jisai kalbos gimtosios gražumu.” O poetas J. Marcinkevičius savo poemoje „Donelaitis” taip įvertino šį lietratūros pradininką: „Do-ne-lai-tis! Klausykit, skamba kaip varpas, kaip kardas, kaip arklas.“ Ir kvietė: „ Prikelk iš savo atminties lizdų lietuviškus žodžius... tegu jie į rytojų skrenda“ Lietuvos istorikas ir švietėjas Simonas Daukantas taip pat rūpinosi kalbos išlikimu. Jis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba, sudarė ir išleido kalbų žodynus, vadovėlius, vertė kūrinius į lietuvių kalbą. XVII amžiuje žymiausias Didžiojoje Lietuvoje Lietuvių raštijos kūrėjas buvo Konstantinas Sirvydas išleido du trikalbius žodynus. Jie padėjo pamatus lietuvių kalbos mokslui ir žodynų susidarymui. XIX amžiaus pradžioje ypač susidomėta lietuvių kalba. Tuo metu parašytos pirmosios lietuvių kalbos gramatikos. Mokslinę lietuvių kalbos gramatiką lietuviškai (1885- 1892m) parašė kalbininkas Kazimieras Jaunius. Pirmasis profesionalus lietuvių kalbos tyrėjas buvo Kazimieras Būga. Kuriant lietuvių kalba daugiausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!