Keturvėjininkų sąmbūris Kalba 10 klasė

„Menas mums – įrankis, didžiulis buomas, kuriuo verčiam, kas supuvo, ir statom, kas dygsta ir auga”, – paskelbė žurnale „Trečias frontas”.
1922 m. jaunų rašytojų grupė Kaune: K. Binkis, S.Šemerys, J.Žengė, T.Tilvytis išleido manifestą „Keturių vėjų pranašas”. Lietuvių literatūra, dar vis kaimietiškai naivi ir sentimentali, privalo tuoj pat atsigręžti į XX a. techniškąją civilizaciją.
Keturvėjininkai – pirmoji organizuota modernistų grupuotė Lietuvoje, užsibrėžusi iš pagrindų atnaujinti visą lietuvių lyrikos meninį mąstymą, pagrįsti jį naujomis XX a. žmogaus pajautomis, technikos, miesto civilizacijos faktais, nauju žodynu. Keturvėjininkų susiėjimai – „paldieninkai” – prasidėdavo ir baigdavosi V.Majakovskio „Įsakymu meno armijai”. K.Binkis, grįžęs iš Berlyno, aiškino ekspresionizmo, kubizmo ir konstruktyvizmo programas, dalijo bendraminčiams, kaip „estetinės saviruošos rankvedį”, vokiečių ekspresionizmo antologiją, K.Edschmido parašytą ekspresionistinės prozos manifestą, kalbėjo apie vokiečių poetus. Svyruodami tarp rusų futurizmo ir vokiečių ekspresionizmo, kaip ir dauguma Rytų Europos avangardizmo grupuočių, keturvėjininkai išgarsino antikonformizmą kaip menininko laikysenos ir kūrybos principą, paskelbė novatoriškumą meninės kūrybos norma, įvedė į ramią literatūrinio gyvenimo tėkmę kategorišką kartų konfrontaciją. Keturvėjininkams nieko nebereiškė metafizinė vertybių hierarchija, prieš kurią klūpojo simbolistai. Jie kategoriškai atmetė simbolistų išpuoselėtą poetinio išgyvenimo tipą, kurį sudarė amžinybės potroškiai, sielos ir kūno dualizmas, sudvasinti jutimai, itin subtilūs, švelnūs ir melodingi nuotaikos virpesiai.
Keturvėjininkai apsisprendė vaizduoti žmogų tokį, koks jis yra, – draskomą biologinių instinktų, valdomą tamsių pasąmonės jėgų, be jokių aukštesnių idealų ir sudėtingų dvasinių peripetijų, kurias „išgalvojo” literatūra. Vietoj sudvasintos būtybės, siekiančios didelių tikslų, S.Šemerys pastatė eilėraščių rinkinio „Granata krūtinėj” (1924) centran gryną „dirgsnių dinamitą”, „liepsningą kūno bombą”, kurios nebevaržo jokios moralinės sąvokos ir idealumo matai.
Kazys Binkis, kuris gimęs 1893 metais lapkričio 16 dieną ir užaugęs Biržų apskrityje, Rusijos imperijoje, buvo garsus lietuvių poetas ir rašytojas, turėjęs daugybė slapyvardžių. Šis ne tik rašytojas, bet ir žurnalistas, baigė Biržų keturklasę mokyklą, po kurios sekė įstojimas į Varanavo žemės ūkio mokyklą, kur nepasisekė ir vis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!