Radioaktyvumo poveikis gyvam organizmui ir jo pritaikymas

• Alfa, beta ir gama spinduliuotę nuolat skleidžia mūsų aplinka. Tačiau jos poveikis labai menkas ir gyvieji organizmai yra prie jo prisitaikę. Labai jautrius vidaus organus iš dalies saugo oda. Vis dėlto kai atmosferoje bandomi branduoliniai užtaisai, įvyksta avarijos atominėse elektrinėse, aplinkos radioaktyvumas gali labai padidėti ir pakenkti žmonių sveikatai. Radioaktyviosios medžiagos ypač pavojingos pasidaro tada, kai patenka į organizmą su maistu ir oru.
• organizmo jautrumo.
Iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos helio branduoliai. Pasižymi labai menka skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina net storas lapas popieriaus), tačiau yra kraštutinai kenksmingas. Organizmą iš išorės veikianti α spinduliuote mažai pavojinga — nuo jos saugo oda. Tačiau patekusi į organizmo vidų pro kvėpavimo takus, burną ar sužeistą odą, ji (vidinė spinduliuote) labai kenkia, nes mažame tūryje sukuria daug jonų.
Šiuo požiūriu pavojingiausios medžiagos yra radis ir polonis. Radis kaupiasi kauluose, todėl sutrinka baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Žmogus suserga mažakraujyste.
Perspėjimo ženklas dėl α spinduliuotės.
β spinduliuotė
Iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos elektronai ir pozitronai. Pasižymi ribota skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina metalinė folija). Prasiskverbia per suragėjusį odos sluoksnį į gyvus audinius ir gali...

Daugiau informacijos...