Radioaktyvumas bei jonizuojančioji spinduliuotė

Visa mūsų aplinka sudaryta iš atomų – mažiausių nedalomų dalelių, turinčių visas medžiagos fizines - chemines savybes. Atomus savo ruožtu sudaro branduoliai ir elektronų apvalkalai. Branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų. Kai branduolyje esančių protonų ir neutronų skaičiai skiriasi, branduoliai yra radioaktyvūs ir skyla. Jų skilimo metu išsiskiria energija ir spinduliuojama jonizuojančioji spinduliuotė. Gamtoje yra dvi spinduliuotės rūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančios spinduliuotės pavyzdžiai yra šviesa, šiluma, garsas. Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų kvantų srautas, kuriam veikiant gali pakisti atomų, molekulių ir gyvų organizmų ląstelių struktūra.
Darbo tikslas: Išanalizuoti jonizuojančią spinduliuotę.
Darbo objektas: Jonizuojančioji spinduliuotė.
1. Išanalizuoti radioaktyvumą.
2. Išnagrinėti jonizuojančiosios spinduliuotės vienetus ir normas.
3. Išanalizuoti apsaugos organizavimą.
Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.
Vykstant radioaktyviam skilimui, radioaktyvaus elemento atomų skaičius laipsniškai mažėja. Negalima tiksliai pasakyti, kada ir kuris branduolys skils, tačiau egzistuoja tam tikra tikimybė kiekvieno branduolio skilimui per tam tikrą laiką. Laikas, per kurį suskyla pusė radioaktyvaus izotopo branduolių, vadinamas radioaktyvaus skilimo pusperiodžiu arba puskiekio periodu.
Pagrindinės radioaktyvaus spinduliavimo rūšys:
1. Alfa spinduliavimas - iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos helio branduoliai. Pasižymi labai menka skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina net storas lapas popieriaus), tačiau yra kraštutinai kenksmingas, aukštos Alfa spinduliavimo dozės gali nudeginti odą, sukelti odos ląstelių mutacijas, vėžį ir pan. Sukelia antrinį radioaktyvumą.
2. Beta spinduliavimas - iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos elektronai ir pozitronai. Pasižymi ribota skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina metalinė folija), tačiau yra labai kenksmingas, aukštos Beta spinduliavimo dozės nudegina odą, pažeidžia vidaus organus, sukelia ląstelių mutacijas. Gali sukelti ribotą antrinį radioaktyvumą.
3. Gama (Rentgeno) spinduliavimas - didelės energijos elektromagnetiniai spinduliai, skleidžiami skylančių branduolių, susiduriančių aukštos energijos dalelių, kosminių kūnų ir pan. Pasižymi labai didele skvarba (lengvieji elementai šiam spinduliavimui skaidrūs, o aukštadažnius gama spindulius sunkiai sulaiko net sunkiųjų metalų sluoksniai), tačiau mažos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!