Radioaktyvieji elementai ir spinduliuotė: šaltiniai ir poveikis

Jau seniai yra žinomas ir moksliškai pagrįstas faktas, kad radioaktyvumas ir jį lydinti jonizuojanti spinduliuotė turi poveikį žmonių sveikatai. Nuo seno žmogus gyveno ir prisitaikė prie natūralios jonizuojančios spinduliuotės, sklindančios iš žemės ir kosmoso. Tačiau dėl žmogaus veiklos atsiradę papildomi dirbtinai sukurto radioaktyvumo šaltiniai gali sukelti realų, o kartais net ir didelį pavojų sveikatai. Tai gali būti susiję su statybinėmis medžiagomis, buitiniais prietaisais, medicinine diagnostikos ir terapijos aparatūra, kasybos pramone, atominėmis elektrinėmis bei pasauliniais branduolinio ginklo bandymais (Grigas, 2011).
Radiacijos (lot. Radiation – spinduliavimas) keliamas pavojus organizmui gali būti jonizuojantis ir nejonizuojantis. Spinduliavimo esmę sudaro kai kurių cheminių elementų savybė išskirti elektromagnetinę energiją (Gražulevičienė, 2002).
Radioaktyvumas (cheminių elementų savybė spinduliuoti energiją) būna natūralus arba gamtinis (radiacinis fonas) ir dirbtinis, sukuriamas urano rektoriuose (Gražulevičienė, 2002).
Organizmą veikia kosminiai spinduliai, oro, žemės, vandens, augalų ir visų gyvų organizmų radioaktyvūs elementai bei jų irimo produktai. Radioaktyvios medžiagos irdamos skleidžia alfa, beta ir gama spindulius. Žemės paviršiuje daugiausiai spinduliuoja radonas, radioaktyvusis kalis, uranas, toris. Jų spinduliuotė sudaro radiacijos foną, kurio intensyvumas priklauso nuo saulės aktyvumo, uolienos sudėties, metų laiko. Natūralus radiacijos fonas sveikatai nepavojingas (Gražulevičienė, 2002).
Jonizuojančiąja spinduliuote vadinama tokia energijos rūšis, kuriai veikiant aplinkoje iš cheminių medžiagų atomų ir molekulių susidaro skirtingų krūvių dalelės – jonai, galintys sukelti jonizaciją gyvų organizmų audinių ląstelėse (Gražulevičienė, 2002).
Tokia spinduliuotė skleidžiama savaime skylant atomo branduoliams. Visų medžiagų mažiausia dalelė, kuri išlaiko savo struktūrą ir chemines savybes, yra atomas. Atomas yra sudarytas iš branduolio (turinčio protonus ir neutronus) ir apie jį orbitoje skriejnčiuų elektronų. Atominis svoris lemia cheminę elemento charakteristiką – elektronų skaičių, jų išsidėstymą, tarpusavio atomų ryšį. Cheminiai elementai, kurių branduoliuose yra vienodas skaičius protonų, bet skirtingas skaičius neutronų yra vadinami izotopais. Izotopų branduoliai sudaro nuklidų grupę, kurių dauguma savaime skyla ir virsta vis kitokeis nuklidais, išlaisvindami energiją (Gražulevičienė, 2002).
Nestabilūs atomai, kurie turi per daug neutronų, tampa stabilesniais išspinduliuodami daleles arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!