Radijo ryšys ir bangos

XX amžiui ir ypač paskutiniams dešimtmečiams būdingi milžiniški mokslo ir technikos vystymosi tempai. Tai pasakytina pirmiausia apie mūsų šalį, kuri per stebėtinai trumpą laiką padarė šuolį nuo medinėsžagrės iki kosminio laivo.
Šiuo mokslo raidos laikotarpiu išryškėjo du procesai: mokslo šakų skilimas į siauresnes atšakas, kurios palaipsniui tampa savarankiškomis mokslo šakomis (pvz., tikimybių teorija, kietojo kūno fizika, elektronika ir kt.) ir naujų mokslo šakų atsiradimas.
Informacijos sąvoka priklauso prie tokių pagrindinių mokslo sąvokų kaip materija ar energija. Tačiau kuo sąvoka platesnė, tuo sunkiau apibrėžiama. Tai viena priežasčių, kodėl informacijos sąvoka iki šiol nėra išsamiai ir aiškiai apibrėžta. Terminas „informacija“ kilęs iš lotyniškojo žodžio informatio- išaiškinimas, pavaizdavimas, žinojimas. Siauresne, technikoje priimtina, prasme šią sąvoką galima apibrėžti kaip pranešimo turinį, duomenis. Čia pranešimu suprantamas telegrafo, telefono, radijo, televizijos pranešimas, tekstas, kontroliuojamo parametro reikšmė, valdymo komanda, signalizavimo ženklai ir pan.
Taigi savo darbe stengsiuos suteikti kuo daugiau informacijos apie radijo ryšį, jo transliaciją, perdavimo ir priėmimo principus. Tuo pačiu ir suteiksiu informaciją apie neatsiejamas nuo radijo ryšio- radijo bangas. Jų savybes ir sklidimą.
Savo darbe pateiksiu informaciją apie labai dažnai sutinkamą, o tuo pačiu ir mažai žinomą radijo ryšį.
Faradėjus nenumanė, kad jo atrastas elektromagnetinės indukcijos dėsnis bus elektrotechnikos pagrindas. Rezerfordas laikė vos ne kvailyste plepalus, jog atomo branduolys taps energijos šaltiniu. Taip ir Heinrichas Hercas, aptikęs elektromagnetines bangas, bei įridęs, kad jas galima sugauti iš kelių metrų atstumo, ne tik nesvajojo apie radijo ryšio, bet netgi neigė jo galimumą.
Klasikiniai Herco bandymai sudomino viso pasaulio mokslininkus. Peterburgo universiteto profesorius N. Jegorovas tiksliai juos pakartojo. Kibirkštis rezonatoriuje buvo vos pastebima. Ją pavykdavo matyti tik visiškoje tamsoje ir dar pro padidinamąjį stiklą.
Aleksandras Popovas (1859- 1906), kuklus Kronštato miesto karinės mokyklos elektrotechnikos dėstytojas, 1889 m., sulaukęs 30 metų amžiaus, pradėjo tobulinti Herco bandymus. Savo rezonatoriumi jis gaudavo kur kas stipresnes kibirkštis negu kiti tyrinėtojai.
1894 m. rudenį angliškame žurnale „Electrition“ pasirodė žinomo fiziko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!