Publicistinis stilius

2005m.
Kalbos stiliai skirstomi įvairiais pagrindais, todėl jų yra įvairių rūšių.Iš antikos laikų yra atėjęs stilių dalijimas pagal kalbėjimo toną į aukštąjį, vidurinį ir žemąjį. Pagal emocinį kalbos priemonių atspalvį skiriami iškilmingasis, oficialusis, intymusis, humoristinis, ironiškasis, satyrinis stiliai. Dabartinėje lietuvių kalbotyroje svarbiausiomis stilistinėmis kalbos atmainomis pripažystami funkciniai stiliai.
Pagrindiniai funkcinių stilių skyrimo pagrindai yra du: kalbos vartojimo sritis ir būdingoji funkcija. Kalba vartojama buitinėse situacijose, administracinėse įstaigose, mokslo darbuose, grožiniuose kūriniuose ir kitur. Skirtingi kalbėjimo tikslai, skirtingos funkcijos, jų sąveika galiausiai lemia kalbos vartojimo savitumą tam tikroje situacijoje. Kiekvienoje srityje vartojama lietuvių kalba yra šiek tiek kitokia; istoriškai susiklosčiusios savitos kalbos atmainos ir vadinamos funkciniais stiliais. Paprastai jų skiriami penki: administracinis, buitinis, mokslinis, meninis ir publicistinis.
Funkciniai stiliai susiję su skirtingomis žmonių bendravimo ir veiklos sritimis: meninis stilius – su grožine kūryba, mokslinis – su mokslo veikla, administracinis – su valstybės, valdžios įstaigomis, dokumentų rengimu, buitinis – su buitinėmis situacijomis, publicistinis – su politika, žiniasklaida.
Funkcinis stilius – tai bendrinės kalbos atmaina, kurios savitumą lemia vartojimo sritis, funkcijos ir turinys.
Publicistinis stilius
Publicistikos atsiradimas ir plitimas Lietuvoje
Publicistinis stilius – greičiausiai kintanti bendrinės kalbos atmaina, turinti senas tradicijas. Jos užuomazgos – antikos oratorių viešos kalbos, antikos, viduramžių istorikų, biografų veikalai, rašytojų satyros, dvasininkų pamokslai. Oratorių kalba – tai politinio veikėjo, teisininko (gynėjo, kaltintojo) žodis, kalba minėjime, mitinge, iškilmingame susirinkime. Lemiamą reikšmę turėjo spaudos atsiradimas XV a. Savarankiška raštijos rūrimi tapo XIX a., kai jai skelbti pradėta leisti periodinė spauda. Periodinėje spaudoje išpopuliarėjo publicistikos žanrai: straipsnis, reportažas, recenzija, feljetonas, pamfletas, atsišaukimas, komentaras, atviras laiškas. XX a. publicistika skelbiama ir per radiją, televiziją, internetą. Iš jos sąveikos su kitomis kūrybos sritimis susidarė tarpiniai žanrai ir specifinės rūšys: apybraiža, kino kronika, dokumentinis filmas, televizijos žurnalas, karikatūra, plakatas ir kt.
Lietuvoje šio stiliaus užuomazgas galima sieti su L. Ivinskio kalendoriais, ėjusiais 1846-1862 metais. Laikraščių ir žurnalų „pagausėjimas jau XIX a. pabaigoje iškėlė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!