Psichologijos tyrimo metodai

Psichologai, moksliškai tirdami žmogaus psichikos raidą remiasi nuostata, kad bus taikomi metodai, atskleidžiantys objektyvią tiesą, tikruosius psichikos reiškinius ir sąveikas, jų kitimo dėsnius. Labai svarbu tiriamus reiškinius patikrinti žmonių praktine veikla.
Žmogaus protas, jausmai, charakteris, sugebėjimai tiriami remiantis jų darbais ir poelgiais, o ne tuo, ką jis pats apie save kalba.
1.problemos iškėlimu.Yra keturi problemos iškėlimo šaltiniai;stebėjimai, ankstesni tyrimai, teorija ir praktinės problemos.
Pvz. įmonės vadovybei rūpi darbuotojų konfliktų priežastys, kaip parinkti tinkamiausią tam tikrai profesijai žmones.
2.kita stadija hipotezės iškėlimas.
Hipotezė – tai patikrinamas spėjimas. Tyrimo metu reikia iškeltą hipotezę tyrėjo gauti rezultatai arba patvirtinti arba paneigti.
3. tyrėjas turi pasirinkti tyrimo metodiką ir sudaryti tyrimo planą, t.y. numatyti duomenų rinkimo, jų analizės ir interpretavimo metodiką.
Metodika- tai konkreti empirinų duomenų rinkimo ir jų registravimo procedūra, kai tiksliai nurodomos visos tyrimo sąlygos ir atliekamų veiksmų eiga.
atlikus tyrimą duomenys analizuojami ir interpretuojami.
Metodas- tai tyrimo būdas (gamtos ar visuomenės gyvenimo reiškinių pažinimo).
Psichologinėje literatūroje skiriami šie tyrimo metodai: stebėjimas, eksperimentas, koreliacinis tyrimas, pokalbis, anketos, testai.
Stebėjimas
Stebėdamas tyrinėtojas konstatuoja (fiksuoja) žmogaus išorinį elgesį, kurie padeda nustatyti ir paaiškinti psichikos reiškinių ypatumus.
Stebėjimas gali būti atsitiktinis, neturintis iš anksto numatyto tikslo ir atliktas nesilaikant jokių taisyklių.Pvz. pedagogo, gydytojo, žurnalisto, teisėtvarkos darbuotojo. Jų veiklos apibrėžtas pobūdis, dažnas situacijų pasikartojimas sudaro sąlygas atlikti originalius ir vertingus stebėjimus.
Moksliniu tyrimu galima laikyti tik sistemingą stebėjimą, kuris turi aiškų tikslą ir vykdomas pagal iš anksto sudarytą planą. Toks stebėjimas taikomas tiriant vaiko psichikos raidą, psichikos procesų pasireiškimą įvairiose situacijose, žmonių tarpusavio santykius, jų veiklą.
Yra dvi stebėjimo formos; objektyvusis arba ekstropektinis ir savistaba (introspekcija)
Objektyvusis, kai tyrėjas sistemingai stebi ir fiksuoja kito asmens elgesį (jo veiksmus, gestus, mimiką, kalbą) natūralaus gyvenimo sąlygomis. Šis metodas turi ir trūkumų.
Stebėjimas
privalumai
trūkumai
vyksta natūraliomis sąlygomis
gali būti užfiksuoti ne pagrindiniai o, atsitiktiniai nesvarbūs faktai
tyrėjo subjektyvi patirtis
stebint gali būti neužfiksuoti, kai kurie duomenys
užima daug laiko
Stebimą reiškinį galima filmuoti, įrašyti. Toks tiriamojo elgesio stebėjimas turi būti atliekamas jam nežinant....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!