Psicholingvistika

Psicholingvistikos objektas. Psicholingvistinių tyrimų istorija.
Kalbotyra – kalbos mokslas. Lingvistika tiria žmogui būdingas natūralios kalbos bendrąsias ypatybes ir pasaulio kalbas kaip konkrečias natūralios kalbos apraiškas.
Psicholingvistika – mokslas, tiriantis kalbos vartojimą kaip tekstų generavimą ir jų suvokimą. Terminas atsirado 1953m. JAV, terminą pasiūlė Ch. Osgood ir T. sebeok.
Literatūros moksle – estetinis objektas (kaip ji vartojama poetų, rašytojų).
Inžinerijoje – domimasi kalbos signalo ypatybėmis, kaip atlikti jo perdavimą laidais ir radijo bangomis.
Filosofijoje – kaip kalba trukdo arba padeda išreikšti teisingus ar klaidingus teiginius.
Sociologijoje – kaip pagal kalbą galima skirti įvairias socialines grupes, kaip kalbos pagalba išlaikomas grupės identiškumas.
Logika – priimtinus samprotavimo būdus.
Antropologija – mokslas apie žmogų, jo kilmę, rasę.
Kultūros istorija.
Lingvistinė semiotika – Mokslas, tiriantis kalbos ženklus ir ženklų sistemą.
Kalba – žmonių tarpusavio bendravimui vartojama ženklų sistema, gebėjimas ja naudotis kaip informacijos perdavimo priemone.
Kalbos funkcijos:
Simbolinė – atvaizduoja realybės reiškinius.
Išraiškos – reiškia kalbos emocinę būseną.
Apeliavimo – sukelia kalbančiojo pageidaujamas adresato reakcijas.
Faktinė – kontakto užmezgimas.
Metakalbinė – kalba vartojama pačiai kalbai aptarti.
Estetinė – kalba vartojama dėl jos pačios estetinių vertybių.
Kalbėjimas (šneka) – tai kalbos, kaip ženklų sistemos, mąstymo ir bendravimo, savimonės reiškimo, minčių perdavimo ir priėmimo priemonės, vartojimas.
Du pagr. Psicholingvistikos klausimai:
Ką reikia žinoti apie kalbą, kad galėtume ją vartoti?
Dviejų tipų žinios:
Žodžiais neišreikštos žinios, pvz., lingvistinė intuicija.
Eksplicitinės žinios, keturios sritys:
Semantika – taisyklės, kuriomis remdamiesi suprantame žodžių, jų formų ir junginių reikšmes.
Sintaksė - taisyklės, pagal kurias deriname žodžius sakinyje.
Fonologija – kalbos garsų derinimas.
Pragmatika – socialinės kalbos vartojimo taisyklės.
Kokie kognityviniai procesai dalyvauja kalbos vartojimo procese?
Suprantant, kas sakoma, dalyvaujant pokalbyje, rašant laišką.
Psicholingvistikos atsiradimas ir raida
Svarb. idėjos iki psicholingvistikos:
V. fon Humbolt (bendrosios kalbotyros pradininkas) kalbinės veiklos idėja.
Kalba – procesas, žmogaus psichinės veiklos dalis.
Kalba – jungiamoji grandis tarp žmogaus ir sociumo.
XIX a. lingvistai domėjosi kalbos istorija. Pradėta klasifikuoti kalbas. Prieita išvados, kad visos kalbos kilo iš tos pačios kalbos Jacob Grimm ir kt.
Neogramatikai H. Osthoff, K. Brugman 1878 – kalba neegzistuoja atskirai nuo žmogaus.
XiX...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!