Kuomet išgirstame sakant “psichoanalizė”, iškart sąmonėje atsiranda asociacija su Z. Froido (1856-1939) ir K. G. Jungo (1875-1960) asmenybėmis. Išties, šie du žmonės ir yra padėję psichoanalizės, kokia ji dabar egzistuoja, pamatus, o jų koncepcijos taip smarkiai paveikusios tekstų supratimą, kad vos ne prigimtine reikšme laikome, pvz., lietuvių liaudies dainų mergelės rūtų vainikėlį kaip skaistybės simbolį ar pasakos herojaus nuotykius – kaip iniciacijos aktą. Visgi be šių dviejų asmenybių, galima sakyti, naujomis akimis leidusių pamatyti pasaulį, tokių prasmių mes nė nenumanytume esant, galbūt tik kažką nekonkretaus nujaustume. Aptarti klasikinės psichoanalizės koncepcijos ir metodo kūrėjo Z. Froido ir jo mokinio, analitinės arba gelmių psichologijos pradininko K. G. Jungo asmenybės modelius, tai, kaip šie tyrėjai mato žmogų, yra mūsų darbo tikslas. Dažnai manoma, jog Froido ir Jungo sampratos viena kitai neprieštarauja ir tarp jų maža skirtumų. Iš tiesų, pats metodas – sapnų arba jų atitikmens, pvz., grožinio teksto – aiškinimas, dėmesys mitologinei medžiagai ir primityviosioms kultūroms beveik nesiskiria. Skiriasi šių psichoanalitikų koncepcijos vienu labai svarbiu dėmeniu – pasąmonės traktuote. Froidui pasąmonė esti labiau gimusi iš sąmonės, tai – iš jos išstumti dažniausiai seksualinio pobūdžio, nepatenkintų geismų turiniai. Jungui iš sąmonės išstumti turiniai tėra menka pasąmoninio turinio dalelė – didžiąją pasąmonės dalį sudaro įgimti įvaizdžiai arba archetipai. Taigi, kaip matome, šiuo tarsi nedideliu prieštaravimo pagrindu froidizmas ir Jungo psichoanalizė tampa vos ne visiškai atskiromis šakomis, turi iš esmės skirtingą filosofinį pagrindimą. Jei Froidui artimesnis žmogaus kaip tuščios lentos (išskyrus paveldimus instinktus ir pojūčius) sampratai, tai Jungas savaip suartėja su determinizmu ir kreacionizmu, į žmogaus paveldimybių sąrašą įtraukdamas pirmapradžių įvaizdžių sistemą. Jungui be kita ko įtakos turėjo ir rytų filosofijos, kai kurioms jų kryptims būdinga reinkarnacijų, amžino kartojimosi rato egzistencijos modelis. Visgi abiejų krypčių psichoanalizės remiasi hermeneutiniu principu (paslėptų prasmių tekste radimas remiantis pačiu tekstu kaip vienetu; papildomi duomenys, pvz., autoriaus biografija, nėra būtini ar...
Šį darbą sudaro 3936 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!