Prokariotinės ląstelės

Ląstelės pagal sandarą skirstomos į dvi grupes - prokariotines ir eukariotines. Eukariotinių ląstelių sandara aprašyta ankstesniuose skyriuose.
Prokariotines ląsteles turi bakterijos ir melsvabakterės. Jų ląstelės yra paprastesnės sandaros.
2. Turi sienelę, sudarytą iš prokariotams būdingų polisacharidų.
3. Neturi viduląstelinių membranų ir membraninių organoidų (endoplazminio tinklo, Goldžio komplekso, vakuolių ir t.t.).
4. Neturi branduolio.
5. Turi vieną chromosomą.
6. Chromosomos žiedinės
7. Chromosomos turi mažai baltymų.
8. Genai neturi intronų.
9. Turi ribosomas, sandara panašias į eukariotinių ribosomas.
10. Dalis jų turi deguoninę ATP sintezę, tačiau ji vyksta ne mitochondrijose, bet ant plazminės membranos.
11. Dalis jų gali fotosintetinti, bet fotosintezės pigmentai yra ne plastidėse, o išorinėse membranose.
12. Gali turėti žiuželius, bet prokariotiniai žiuželiai kitokios sandaros, nei eukariotiniai.
13. Dauginasi dalindamosios pusiau (prokariotinėms ląstelėms būdingas dalijimasis)
14. Dalis bakterijų sudaro sporas.
Prokariotinių ląstelių dydis. Bakterijos1 dažniausiai būna lazdelės ar rutulio formos, dalis bakterijų yra spirališkos. Bakterijų vidutinis skermuo 0,5-3 m. Stambios prokariotinės ląstelės būna iki 55 m skersmens. Pačios smulkiausios prokariotinės ląstelės būna 0,1 m skersmens. Mažiausių prokariotinių dydį lemia baltymų molekulių dydis. Mikobakterija, kurios skermuo 0,15 m turi ~1200 baltymų molekulių, gali katalizuoti ~100 reakcijų. Smulkesnės ląstelės neturėtų pakankamai daug baltymų metabolizmui užtikrinti.
intarpas BAKTERIJŲ FORMA
Apvalios bakterijos vadinamos kokais2:
monokokai - ląstelės visada būna po vieną,
diplokokai - ląstelės būna po dvi,
sarcinos3 - ląstelės dažniausiai būna sulipusios kubeliais po 8,
streptokokai4 - ląstelės sukibusios virtine,
stafilokokai5 - ląstelės sukibusios netvarkingais telkiniais.
Lazdelės formos bakterijos vadinamos tiesiog bakterijomis (bakterijos siaurąja prasme). Jei lazdelinė bakterija sugeba sudaryti sporas, ji priskiriama bacilų6 grupei. Kumpos lazdelės formos bakterijos vadinamos vibrionais7 (pvz., choleros vibrionas). Spirališkos bakterijos vadinamos spirilėmis8. Viena specifinės sandaros spiralinių bakterijų grupė vadinama spirochetomis9 (pvz., sifilio sukėlėja blyškioji spirocheta).
[Bakterijų formos]
Dalis bakterijų ir melsvabakterių sudaro siūliškas kolonijas.
Prokariotinės ląstelės apvalkalas. Apvalkalą sudaro:
a) plazminė membrana,
b) sienelė,
c) gleivinė kapsulė (ją turi dalis bakterijų).
Sienelės funkcijos tokios pačios, kaip ir augalinės ląstelės sienelės funkcijos:
a) suteikia ląstelei formą,
b) saugo nuo mechaninių pažeidimų,
c) saugo nuo osmosinio plyšimo hipotoninėje aplinkoje.
Sienelę sudaro specifiniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!