Programų sistemų inžinerijos medžiaga

1. Kokius komponentus reikia sukurti, kuriant PS? Ką reikia padaryti, kad sukurtų komponentų rinkinys taptų sistema?(1) PS - tai integruota programų, failų, protokolų, interfeisų, duomenų bazių ir žinių bazių visuma, skirta tam tikros klasės uždaviniams spręsti arba tam tikriems įrenginiams ar procesams valdyti. Būtina bet kokios programų sistemos sudėtinė dalis - jos naudojimo instrukcijos. 2. Kas svarbiau: klaida programoje ar jos naudojimo instrukcijoje?(1 PS naudotojui nėra jokio skirtumo ar padaryta klaida pačiose programose, ar programų sistemos dokumentacijoje. Abiems atvejais rezultatas yra tas pats: arba PS apskritai neveikia, arba ji veikia ne taip, kaip numatyta jos reikalavimų specifikacijoje. 3. Kokiais aspektais galima nagrinėti PS, ją kuriant?(1) Kuriant PS, jas būtina nagrinėti dviem skirtingais požiūriais: išoriniu ir vidiniu. Pirmuoju atveju nagrinėjamos jos vykdomos f-jos, elgsena ir kitos iš išorės stebimos savybės. Tai – sist. naudotojų požiūris į sist. Antruoju atveju nagrinėjama jos architektūra. Tai - sistemos kūrėjų (projektuotojų, programuotojų ir pan.) požiūris į sist. 4. Kas nusako išorinę PS elgseną? Kas nusako vidinę PS elgseną?(1) Išorinis aspektas: Nagrinėjamos tos PS savybės, kurias galima stebėti iš jos išorės: f-jos, elgsena, interfeisas, patikimumas ir pan. Šitaip į sistemą žiūri jos užsakovai, reikalavimų specifikaciją rengiantys analitikai, naudotojai ir ją aptarnaujantis bei prižiūrintis personalas. Aprašant sistemos išorinį aspektą, ji aprašoma kaip vadinamoji juodoji dėžė. Vidinis aspektas: Nagrinėjamos tos PS savybės, kurias galima stebėti tik iš jos vidaus: architektūra, architektūros įgyvendinimo būdas, sist. veikimas ir pan. Šitaip į sist. žiūri jos projektuotojai, programuotojai ir kiti ją kuriantys asmenys. Aprašant sistemos vidinį aspektą, ji aprašoma kaip vadinamoji perregimoji dėžė. Perregimosios dėžės aprašai (eskizinis projektas, detalusis projektas ir kt.) sudaro programų sistemos projektinę dokumentaciją. 5. Kas vadinama PS architektūra? Kaip yra susiję PS architektūra ir tos sistemos eskizinis projektas? Kas vadinama eskiziniu PS projektavimu? Kas vadinama detaliu PS projektavimu? PS architektūra vad. jos sudėtinių dalių (konstrukcinių elementų) su­jungimo būdas. PS architektūros aprašas nusako sist.konstrukcinius ele­mentus, jų vykdomas f-jas, sąveikos būdus ir juos siejantį konstrukcijos santykį. Sist. architektūros aprašas yra vadinamas jos eskiziniu projektu. Eskiziniu projektavimu vad. kuriamosios PS funkcinės, modulinės, duomenų ir interfeiso architektūrų projektavimo procesas. Dokumentas, kuriame aprašomi eskizinio projektavimo metu priimti projektiniai sprendimai, pateikiami tų sprendimų motyvacija ir eskizinio projektavimo rezultatai, vadinamas PS eskiziniu projektu. Detaliuoju PS projektavimu yra vad. architektūrinių PS komponentų vidinės struktūros ir logikos (veikimo algoritmų) projektavimas. Dokumentas, kuriame aprašomi projektiniai sprendimai, priimti detalaus projektavimo metu, pateikiami tų sprendimų motyvacija ir detaliojo projektavimo rezultatai, vad. detaliuoju PS projektu. 6. Kas vadinama PS dalykine ir problemine sritimi?(1) PS taikymo sritis vadinama dalykine sritimi. Šiuolaikines PS dažniausiai taip kuriamos, kad jomis galėtų be tarpininku naudotis dalykines srities specialistai. Tokios sist. Vad. spec. arba dalykines paskirties sist. Dalykines paskirties sist. turi sudaryti naudotojams sąlygas formuluoti užduotis vartojant įprastus jų profesines veiklos terminus, nutylint neesmines detales ir galbūt remiantis negriežtoms ir nevienareikšmėmis formuluotėmis. Tokius reikalav. tenkinančios PS vad.intelektualizuotomis. Jų architektūra būna labai sudėtinga ir be PSI metodų tokias sistemas sukurti praktiškai neįmanoma. Poskyryje "Probleminė sritis" aprašomi uždaviniai (problema), kuriuos privalo spręsti kuriamoji programų sistema. 7. Kas vadinama PS inžinerija?(1) Mokslinis aspektas: Kaip inžinerijos mokslo šaka, PSI nagrinėja, kaip apskritai reikia spręsti įvairias PS kūrimo, aptarnavimo bei priežiūros problemas ir kokių priemonių (instrumentų) tam reikia. Praktinis aspektas: Kaip praktinės inžinerijos šaka, PSI naudojama konkrečioms PS kurti, aptarnauti bei prižiūrėti. PSI apibrėžtis: PSI vad. sistemų inžinerijos šaka, nagrinėjanti pramoninio PS kūrimo priemones (metodus, instrumentus, kalbas, procedūras) bei veiksmingus jų naudojimo būdus. 8. Kokios yra PSI pagrindinės dalys?(1) Pagrindinės PSI dalys: 1) reikalavimų inž., 2) programų inž., 3) interfeiso inž., 4) duomenų bazių inž., 5) žinių inž., 6) PS architektūra, 7) PS kūrimo projektų valdymas, 8) PS kokybės vertinimas ir valdymas, 9)instrumentinių sist.teorija, 10) PS deigimas ir priežiūra. 9. Ką nagrinėja reikalavimų inžinerija? Kokios yra jos pagrindinės dalys?(1) Reikalavimų inž. nagrinėja, kaip turi būti rengiami ir pateikiami funkciniai, kokybės ir kiti kuriamos sistemos reikalavimai. Pagrindinės reikalavimų inž dalys yra dalykinės srities sisteminė analizė, koncepcinis modeliavimas ir reikalavimų analizė. 10. Kas tai yra sistemų analizė? Ką ji nagrinėja? Koks pagrindinis jos tikslas?(1) Sistemos analizė - tai sistemos skaidymo į sudėtines dalis procesas, vykdomas siekiant suvokti analizuojamosios sistemos savybes, bei ištorti DS specialistu poreikius. PSI nagrinėjami dalykinių sričių ir PS analizės metodai. Bendroji sisteminė analizė nagrinėja, kaip taikyti sisteminį požiūrį analizuojant bet kokios prigimties reiškinius. DS sisteminė analizė nagrinėja metodus, instrumentus bei kitas priemones DS analizei atlikti. DS sisteminė analizė atliekama siekiant ištirti DS specialistų poreikius ir suformuluoti kuriamos sistemos reikalavimus. Pastebėsime, kad sisteminė analizė ir sistemų analizė yra skirtingi dalykai ir jų nevalia painioti. Pirmuoju atveju kalbama apie analizės metodą, o antruoju - apie jos objektą. 11. Kaip vadinamas dokumentas, aprašantis kuriamos PS paskirtį ir jos pageidaujamas savybes?(1) Reikalavimų specifikacija. 13. Kas vadinama programų inžinerija? Kuo PI skiriasi nuo PSI?(1) Programų inžinerija nagrinėja programų projektavimo ir konstravimo problemas, instrumentus bei priemones. Programų projektavimas – kuriamos programos specifikacijos įgyvendinimo būdo parinkimas ir jo modeliavimas specialia kalba. Progr. konstravimas – specif. įgyvendinimas projektavimo pasirinktu būdu. Pagrindiniai objektai, sukuriami procesais, naudojamais kuriant PS, yra šie: 1) ikiprojektinių tyrimų rez. (poreikių specifikacijos, tikslų specifikacijos ir pan.), 2) techniniai sist. aprašai (specifikacijos, projektinė dokumentacija, kodas, naudojimo instrukcijos ir pan.), 3) sist. mazgai (moduliai, failai, bazės, posistemiai ir pan.), 4) sist. distributyvinės versijos, 5) funkcionuojančios sist., 6) pagalbinė medžiaga (planai, užduotys, ataskaitos, testai, testavimo užduotys, testavimo rezultatai ir pan.). PSI nagrinėja šių objektų struktūrą, jų apipavidalinimo standartus ir kt. panašaus pobūdžio kl. 14. Kokius kl. nagrinėja duomenų inž.? Kokius klausimus nagrinėja žinių inž.?(1) Duomenų inž. nagr. DB bei failų sistemų projekt. problemas. Ši PSI šaka taip pat nagrinėja metodus, instrumentus ir kitas priemones, skirtas DB projektuoti bei konstruoti. Pagrindinės DB bei failų sist.projektav. problemos yra našumo, patikimumo bei darnos įgyvendinimas ir perteklinių duomenų eliminavimas. Žinių inž. nagr. žinių bazių projektavimo problemas. Ši PSI šaka taip pat nagrinėja metodus, instrumentus ir kitas priemones, skirtas žinių bazėms projektuoti bei konstruoti. Pagr. problemos yra panašios į duomenų inž. problemas. Specifinė problema – kaip išgauti iš ekspertų žinias ir jas panaudoti. 15. Kas vadinama projekto valdymu? Kas sudaro kokybės valdymo esmę?(1) Pagrindinis projektų vald. tikslas - taip struktūrizuoti sist. kūrimo procesą, kad jis būtų suskaidytas į lengvai kontroliuojamas ir valdomas dalis. Siekiama, kad bet kada būtų galima įvertinti tai, kas jau yra padaryta, nustatyti, ar neatsiliekama nuo numatytų terminų ir ar nėra sunaudota daugiau lėšų, negu buvo numatyta. Kokybės valdymo esmę sudaro kokybės standartų parinkimas, tų standartų diegimas ir jų vykdymo kontrolė. Einamoji kuriamosios PS versija ir jos kūrimo procesas turi būti nuolat kontroliuojami, visi nukrypimai nuo pasirinktųjų standartų turi būti fiksuojami ir nedelsiant šalinami. Kokybei matuoti reikalin­gos atitinkamos metrikos, matavimo priemonės ir metodai. 16. Ką nagrinėja PS instrumentinių priemonių teorija?(1) Instrumentinių priemonių teorija nagrinėja, kokie instrumentai reikalingi PSI, kaip tokius instrumentus sukurti ir kaip juos jungti į įvairias instrumentines sistemas (programavimo aplinkas, CASE (Computer Aided Software Engineering) sist. ir kt.). 17. Kokie darbai vykdomi, vykdant PS priežiūrą? Kas vadinama PS parengimu darbui, aptarnavimu, modernizavimu ir demontavimu?(1) Tam, kad sist. būtų parengta darbui, reikia ją instaliuoti, patikrinti kaip ji veikia, suformuoti reikiamas DB ir atlikti kt. darbus. Sist. parengimas darbui - tai sist. veikimui reikalingų resursų akumuliavimo ir jos adaptavimo konkrečiai darbo vietai procesas. Sist. aptarnavimas - tai specifikacijoje numatytos sist. elgsenos palaikymo procesas. Sist. modernizavimas - tai veikiančios sist. vidinės arba išorinės elgsenos modifikavimo procesas. Sist. demontavimas - tai laipsniškas vienos veikiančios sist. f-jų perdavimo kitai veikiančiai sist. procesas. 18. Kas PSI vad. baziniu procesu? Kokie baziniai procesai naudojami PSI?1 Baziniais procesais PSI yra vad. tokie procesai, be kurių negali būti sukurtos ir panaudotos PS. Skiriami šie baziniai procesai: 1) analizė, 2) specifikavimas, 3) projektavimas, 4) programavimas, 5) surinkimas, 6) parengimas darbui, 7) aptarnavimas, 8) modernizavimas, 9) demontavimas. 19. Kas PSI vad. pagalbiniu procesu? Kokie pagalbiniai procesai naudojami PSI?(1) Pagalbiniais procesais PSI vad. procesai, skirti bazinių procesų vykdymui palengvinti ir padedantys užtikrinti jų sėkmę. Pagrindiniai pagalbiniai procesai yra šie: 1) testavimas, 2) verifikavimas, 3) vertinimas, 4) dokumentavimas, 5) konfigūracijos valdymas, 6) peržiūra, 7) inspektavimas, 8) problemų sprendimas. 20. Kas PSI vad. organizaciniu procesu? Kokie organizaciniai procesai naudojami PSI?1 Organizaciniais procesais PSI vad. procesai, skirti organizacinėms struktūroms, kuriančioms PS, sukurti ir palaikyti. Pagrindiniai organizaciniai procesai yra šie: 1) valdymas, 2) infrastruktūros kūrimas ir palaikymas, 3) procesų vykdymas, 4) apmokymas. 21. Kas vadinama PS specifikavimu? Kokie yra PS specifikavimo būdai?1 Sistemos specifikavimas - tai iš išorės stebimos sist. elgsenos modeliavimo procesas. PS gali būti specifikuojamos natūraliosiomis arba specialiai tam skirtomis formaliosiomis kalbomis. Kartais PS specifikuoti yra naudojami jų prototipai arba maketai. 22. Kas vadinama PS projektavimu? Kas tai yra programavimas? Sist. projektavimas - tai geriausio sist.specifikacijos įgyvendinimo būdo parinkimo ir to būdo modeliavimo procesas. Būsimos sist. modelis yra aprašomas specialiai tam skirtomis kalbomis, vad. projektavimo kalbomis. Programų konstravimą įprasta vadinti programavimu arba kodavimu. Programavimas - tai pasirinktojo procesoriaus vykdomų instrukcijų rinkinio, užtikrinančio specifikacijoje numatytą to procesoriaus veiką, realizuojamą sist. projekte numatytu būdu, sudarymo procesas. 23. Kas vadinama PS surinkimu?(1) Sist. surinkimas - tai sist. sudėtinių dalių (programų, DB ir kt. konstrukcinių elem.) jungimo procesas. Kartais jis dar yra vad. Sist. integravimu. 24. Kas vadinama konfigūracijos valdymu?(1 Konfigūracijos valdymas - tai procesas, kuriuo siekiama, kad bet kada sist. būtų visos jos sudėtinės dalys ir kad tos datys būtų tarpusavyje suderintos. Pag. konfigūracijos vald. tikslas sukontroliuoti "kas kur yra". Antrasis tikslas - įvertinti, kokiu mastu yra išbaigtas konkretus gaminys. 25. Kas vadinama PS testavimu ir verifikavimu? Sist.s testavimas - tai empirinis sist. atitikimo jos specifikacijai tikrinimo procesas. Verifikavimas - tai sist. kūrimo žingsnio korektiškumo tikrinimo procesas. 26. Kuo skiriasi PS vertinimas, peržiūra ir inspektavimas? Sist. vertinimas - tai proc, kuriuo siekiama nustatyti, ar sist, jos projektas arba specifikacija tenkina realius jos naudotojų poreikius. Sist. peržiūra - tai proc, kuriuo siekiama patikrinti, ar sist. kurimas vyksta pgl numatytą planą, ar gauti visi plane numatyti rezultatai ir, jei to nėra, išsiaiškinti nukrypimų nuo plan. darbų eigos priež. Sist. inspektavimas - tai proc, kuriuo siekiama patikrinti, ar kuriant sist. nenukrypstama nuo numatytų standartų bei spec, sutartimis ar kitais dok. numatytų reikalavimų. 27. Kokie objektai yra kuriami PS kūrimo eigoje? Pagr. obj: 1) ikiprojektinių tyrimų rezultatai (poreikių spec., tikslų spec. ir pan.), 2) techniniai sist. aprašai (specifikacijos, projektinė dokumentacija, kodas, naudojimo instrukcijos ir pan.), 3) sist. mazgai (moduliai, failai, bazės, posistemiai ir pan.), 4) sist. distributyvinės versijos, 5) funkcionuojančios sist., 6) pagalbinė medžiaga (planai, užduot., ataskaitos, testai, testavimo užduotys, testavimo rez. ir pan.). PSI nagr. šių obj.struktūrą, jų apipavidalinimo standartus ir kitus panašaus pobūdžio kl. 28. Kuo skiriasi PSI principai ir paradigmos?1 Principais PSI vad. pačios bendriausios metodinės PS kūrimo prielaidos. Paradigma PSI vad. teorinių ir metodinių prielaidų visuma, nusakanti tam tikrą požiūrį į tai, kaip turi būti kuriama PS. 29. Kokios yra pagrindinės PSI paradigmos?(1) Paradigmos: 1) sist.kūrimo iš apačios aukštyn , 2) sist. kūrimo iš viršaus žemyn, 3) riešuto, 4) formalizuoto sist. kūrimo, 5) evoliucinio sist. kurimo, 6) karkaso. 30. Kokia yra sist. kūrimo iš viršaus žemyn paradig.? Taikant šią paradigmą, pirmiausiai yra projektuojami išoriniai PS interfeisai ir nustatomi iš išorės stebimos sist. elgsenos vertinimo kriterijai, o tik po to formuluojami reikalavimai komp. technologijos, garantuojančios suprojektuotų interfeisų veikimą ir norimą sist. elgseną. 31. Kokia yra sist. kūrimo iš apačios aukštyn parad.? Taikant šią paradigmą, pirmiausia parenkama viena ar kita komp. technologija, o po to sprendžiama, kaip šios technologijos priemonėmis reikia kurti norimą sist. Ji yra pop. Tinka nedidelėms PS kurti. 32. Kokia yra riešuto paradigma?(1) Riešuto paradig.dažniausiai naudojama kuriant OS, PS ir kt. sisteminę programinę įrangą. Taikant šią paradig, PS pradedama kurti nuo vadinamojo branduolio. (Branduolys - tai programų rinkinys, realizuojantis bazines sist. f-jas.) Paskui 2 sluoksnis, paskui 3, ir .t.t. Kol pasiekiama norima sist.. Kievienas aukščiau esantis sluoksnis naudojasi už jį žemiau esančiu sluoksniu savo veikimui įgyvendinti. 33. Kokia yra evoliucinio sistemų kūrimo paradig?1 Pagrindinė šios paradigmos idėja yra laipsniško sistemos konstravimo idėja. Kaip ir naudojant riešuto paradig., pirmiausia yra kuriamas būsimosios sist. brand. Tačiau šiuo atveju brand,.yra traktuojamas kaip būsimos sist. prototipas, įgyvendinantis pagrindines taikomojo pobūdžio f-jas. Brand. atiduodamas naudotojams ir toliau yra keičiamas bei plečiamas, atsižvelgiant į jų pastabas bei pageidavimus. Taikant šią paradig. PS konstravimas vyksta visą jos kūrimo laiką. 34. Kokia yra formalizuoto sist. kūrimo paradig?(1) Šios paradig.esmę sudaro matematinės logikos ir kitų formalių metodų taikymas PS kurti. Formalizuota PS specifikacija transformuojama į progr. kodą. Tai gali daryti žmogus(vad. Įrodomasis programavimas) arba speciali programa (vad. Programų sintezė). 35. Kokia yra karkaso paradigma?(1) Ji grindžiama mišriųjų skaičiavimų teorija. Pirmiausiai yra kuriama apibendrinta (parametrizuota) PS versija, vad. karkasu. Jis taip kuriamas, kad tiktų visoms DS, turinčioms panašią loginę struktūrą. Turint konkrečios sist. spec., karkasas yra konkretizuojamas, pritaikomas konkrečiam atvejui. 36. Kokie yra pagrindiniai PSI principai? (1) Didžioji dauguma PSI principų - tai konkretizuoti atitinkami sist.inž.principai. Pagrindiniai principai: 1)dekompozicijos, 2)abstrakcijos, 3)struktūrizavimo, 4)juodosios dėžės, 5)unifikavimo, 6)sist. atvirumo, 7)metaforizavimo, 8)konceptualizavimo, 9) interfeiso komfortiškumo, 10) nuoseklių patikslinimų. 37. Ką teigia dekompozicijos princ?(1) Dekompozicijos principas: Visus sudėtingus PSI vykdomų procesų obj. (užd, procesus, struktūras ir kt.) reikia skaidyti į kiek galima paprastesnes sudėtines dalis (modulius) ir vykdomąjį procesą taikyti kiekvienam moduliui atskirai. Nagr. proc. požiūriu visi moduliai turi būti vieno lygmens. Jie turi būti nepriklausomi, t.y. tokie, kad, atlikus norimus veiksmus su kiekvienu iš jų atskirai ir sujungus tokiu būdu gautus rez. į vieną visumą, būtų gautas pageidaujamas galutinis rez. Procesas turi būti kartojamas tol, kol objektas nėra suskaidytas 38. Ką teigia abstrakcijos principas? Abstrakcijos principas: PSI proc. turi būti iteraciniai. Tai reiškia, kad kiekvienam objektui proc. turi būti taikomas kelis kartus. Be to, kiekvieno proc. taikymo metu obj.turi buti nagr. skirtingu detalumu, Iteracijos vad. abstrakcijos lygmenimis. Aukštesni abstr. lygmenys yra labiau apibendrinti negu žemesni. Kiekvienas abstr. lygmuo aprašo visą šeimą žemesnių lygmenų. Todėl, norint optimizuoti taikomojo proc. Rez., pakanka optimizuoti perėjimus iš vieno abstrakcijos lygmens į kitą. 39. Ką teigia nuoseklių patikslinimų principas?( 1) Nuosekliu tikslinimu principas: Projektuojant programą, pirmiausiai reikia suformuluoti jos sprendžiamą užd., t.y. užd. spec. Po to spec. yra detalizuojama. Tam nagr. galimi jos tikslinimo būdai ir iš jų, taikant našumo ar kitus krit., yra išrenkamas geriausias. Taip gaunama nauja, patikslinta prog. spec. Proc. kartojamas ir baigiamas tuomet, kai gaunamas kodas kokia nors programavimo kalba. 40. Ką teigia struktūrizavimo princ.?1 Struktūrizavimo principas: PSI proc. eigoje kuriami obj. turi būti konstruojami iš tipizuotų, patikimų elem, kurių savybės yra gerai žinomos ir patikrintos. 41. Ką teigia juodos dėžės princ.? Kas tai yra info maskavimas?1 Juodosios dėžės principas: Obj. turi būti taip konstruojami, kad jais butų galima manipuliuoti, nežinani jų veikimo principų. Tam, kad būtų galima pasinaudoti obj, turi pakakti žinių apie išorinį poveikį jo elgesiui. Sist. ir naudotojo dialogas turi vykti naudotojui įprastais terminais, sist. turi suprasti jį ir būti jo suprasta. Informacijos maskavimo principas: Modulių vidinės DS ir procedūros turi buti nematomos išoriniams naudotojams. Iš išorės prieinamos duomenų struktūros turi būti inkapsuliuotos, t.y. naudotojui turi būti pateiktas proc., skirtų manipuliuoti tomis struktūromis, rinkinys. Šių DS vaizdavimo būdas naudotojams turi būti nežinomas. 42. Ką teigia unifikavimo principas? (1) Unifikavimo principas: PS turi būti taip projektuojama ir konstruojama, kad ji būtų vienalytė. Visos sist. dalys turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos vienodai. Tam turi būti numatyti atitinkami standartai. 43. Koks yra sist. atvirumo principas?(1) Sistemų atvirumo principas: PS turi būti atviros, t.y. jos turi būti konstruojamos is komponentų, turincių standartizuotus sąveikos su išorine aplinka interfeisus. Bet kuris sist. komponentas gali būti keičiamas kitu, turinčiu tą pacią išorinę bet galbūt kitos vidinės elgsenos komp. Jis sudaro prielaidas sist. plėsti, integruoti tarpusavyje bei perkelti iš vienos aparatūrinės - operacinės aplinkos į kitą. 44. Ką teigia konceptualizavimo princ?1 Konceptualizavimo principas: PS turi būti taip projektuojamos ir konstruojamos, kad DS konceptai turėtų sistemoje tiesioginius atitikmenis. Sist. dalių sąveika turi tiksliai atspindėti probleminės srities konceptų ryšius. Tai reiškia, kad PS turi būti kuriama remiantis atitinkamos DS koncepciniu modeliu. 45. Ką teigia metaforizacijos principas? Metaforizavimo principas: PS sąveikos su naudotoju interfeisas turi būti konstruojamas kaip DS metafora, atspindinti naudotojų vaizdinius, tradicijas bei įpročius. Taikomas kartu su konceptualizavimo princ, šis princ. sudaro visas prielaidas sukonstruoti interfeisą, modeliuojantį naudotojų požiūrį į DS ir sprendžiamus užd. Kad sist. suprastų, ko nori naudot., reikia apraš. jo vaizdinius, sukonstruoti komp. DS metaforą ir susieti ją su koncep. tos sist.modeliu. Metaforoms konstruoti naudojami užd. analizės metodai. Analizuojant užd., nagrinėjamas veiklos, kurią sist.automatizuoja, pobūdis, o ne obj., į kurį ši veikla nukreipta. Būtina atsižvelgti ne tik į darbo pobūdį, bet ir į naudotojų įgūdžius, tradicijas bei mąstymo būdą. PSI metodų tam nepakanka, todėl tenka naudotis atitinkamais psichologijos bei pedagogikos metodais. 46. Ką teigia interfeiso komfortiškumo princ?1 Interfeiso komfortiškumo principas: PS sąveikos su naudotoju interfeisas turi būti komfortiškas, t.y. darbas su sist. turi kuo mažiau varginti naudotoją, būti malonus ir nesukelti psichologinio diskomforto būsenos. Interfeisas turi but pritaikomas prie konkretaus naudotojo pomėgių. Visų vieno tipo naudotojų naudojamų sist. interfeisai turi būti panašūs. Svarbus yra ir meninis interfeiso apipavidalinimas, medžiag. pateikimo būdas ir pan. 47. Kas tai yra operacinė sistemos koncepcija? (1) OS koncepcija - tai dokumentas, apibr. tikslinę sist. paskirtį ir operacinę bei technologinę aplinką, kurioje ji bus naudojama (veiks). OS konc. aprašo: 1) tikslus, kurių bus siekiama naudojant sukurtąją sist., 2) kokiu būdu sist. tenkins operac.naudotojų poreikius, 3) numatomus sist. naud. scen., 4) organizacinius, valdymo, technologinius ir kitokius procesus, kurių priemonėmis numatoma įgyvendinti sist. naudojimo scenarijus. 48.Kas tai yra PS naudojimo siekis? (1) Siekiu (mission) vadinamas pagrindinis tikslas, kurio numatoma siekti naudojant sukurtąją sist. Siekiu apibūdinama nauda, kurios galima tikėtis iš sist., ir pagrindžiamas tos sist. kūrimo tikslingumas. Siekiai yra skaidomi į potikslius, vad. strateginiais tikslais. 49.Kas tai yra PS naudojimo strateginiai tikslai? (1) Strateginiai sistemos naudojimo tikslai - tai pagr. jos naudojimo tikslo potiksliai, nusakantys pačius bendriausius, ilgalaikius kuriamosios sist. užsakovo ketinimus. 50.Kas tai yra PS naudojimo operaciniai tikslai? (1) Operaciniai sis. naudojimo tikslai (sist. sprendžiami užd.) - tai konstruktyvūs, matuojami ir terminuoti strateginių tikslų potiksliai. Kiekvienam operaciniam tikslui nurodoma: laikas, per kurį jis turi būti pasiektas, rezultatai, kurie turi būti gauti, ir būdas nustatyti, kiek tą tikslą pavyko pasiekti. 51.Kas tai yra inovacinis slenkstis? (1) Inovacinis slenkstis – tai kliūtis, trukdanti įdiegti technologiją. Kliūtis yra tokio pobūdžio: projekto dalyvių išsilavinimas per menkas, jų praktinė patirtis – kitokio požiūrio, šalies infrastruktūra (komunikacijos pvz.), mąstymo stereotipai. 52. Kas tai yra PS naudojimo siekis? Kokios problemos kyla jį formuluojant? Kas tai yra išorinė ir vidinė analizė?2 Sist. naudojimo sieks - tai sudėtingas iteracinis proc. Siekį suformuluoti gali tik užsakovas, nes tik jis žino, kokių tikslų siekia ir kodėl jam reikalinga PS. Kita vertus, jam sunku suformuluoti siekį, kol dar nėra analizės rezultatų. Tai lemia iteracinį proc.pobūdį. Proc. išskaidomas į 2 dalis. Pirmiausia analizuojama DS aplinka (išorinė analizė). Jos rez. pagrindu formuluojamas preliminarinis siekis. Remiantis šiuo siekiu, planuojamas pagr. analizės procesas (vidinė analizė). Vidinės DS analizės metu preliminarinis siekis yra tikslinamas, o kartais net ir keičiamas. Pakeitus siekį, peržiūrimos analizės ribos ir keičiamas analizės planas. Taigi analizė negali būti iš karto suplanuota, nes tai - dinaminis procesas. Atliekant išorinę analizę, DS traktuojama kaip tikslinės paskirties proc. (veikla). Proc. vykdymo tikslus sąlygoja jo paskirtis. Žinant proc. vykdymo tikslus ir jų įgyvendinimo strategiją, galima formuluoti preliminarinį PS naudojimo siekį. Išorinės analizės metu nagrinėjami kompiuterizuojamo proc. ryšiai su aplinka. Atliekant DS vidinę analizę, stengiamasi atsakyti į šiuos kl.: 1) kokia yra funkcinė analizuojamos DS struktūra ir kaip tos f-jos tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko suformuluotą strategiją, 2) kokie vidiniai proc. naudojami f-joms realizuoti, 3) kokios užd. atliekamos vykdant vidinius proc., 4) kokie agentai organizuoja analizuojamų procesų vykdymą, kokia atsakomybė tenka kiekvienam iš jų ir kokias užd. jie atlieka, 5) kaip keisis tų agentų veiksmai (kokią naudą jie turės) įdiegus kuriamąją PS. 53. Kas tai yra DS analizė? Pgl kokią schemą ji vyksta? PS DS analize vad. info apie DS rinkimo, agregavimo, apibendrinimo ir suvokimo procesas. Analizuojant DS, nagrinėjami joje vykstantys proc. Šių proc. pobūdis priklauso nuo kuriamosios sist. pobūdžio. Analizės metu siekiama: 1) išsiaiškinti užsakovų pageidavimus, 2) operacinius būsimų sist. naudotojų poreikius, 3) suformuluoti kuriamosios sist. reikalavimus, 4) sukaupti DS spec. naudojamų žinių bazę. Siekiama nustatyti, kokias užd. tikslinga kompiuterizuoti ir išsiaiškinti kaip tas užd. atlieka DS specialistai. Reikalavimų formulavimo proceso schema: 54. Kokios prielaidos yra daromos, taikant PI procesus?(2) Neatsižvelgiant į priel., proc. yra idealizuojami ir nebegali būti efektyviai taikomi praktinėje veikloje. 1 prielaida: Neįmanoma pašalinti atotrūkio tarp sist. specifikacijų ir realių naudotojų poreikių. Taip yra dėl dviejų pagr. Priež. 1oji - tai, kad joks analitikas negali nustatyti visų naudotojų poreikių, nes dažniausiai visų savo poreikių nesuvokia ir patys naudotojai. 2oji - tai, kad naudotojų poreikiai nuolat kinta. Poreikių pokyčius sąlygoja realaus gyvenimo pokyčiai. Todėl PSI visuose nagrinėjamuose proc.stengiamasi atsižvelgti į tai, kad nė viena specifik. nėra adekvati realiems naudotojų poreikiams. 2 prielaida: Neįmanoma išvengti klaidų nė viename iš techninių sist. aprašų. Atsižvelgiant į šią prielaidą, yra numatomos klaidų paieškos ir šalinimo procedūros bei priemonės. 3 prielaida: Neįmanoma visiškai sumodeliuoti sist. elgsenos trikių metu. 4 prielaida: Įmanoma surinkti tik nedidelę dalį duom., reikalingų tam, kad būtų galima adekvačiai įvertinti visus PSI naudojamų procesų eigoje sukuriamus objektus. 55. Kas tai yra PS naudojimo scenarijus ir jo realizacija?(2) Sist. naudojimo scenarijus - tai veiksmų planas, nustatantis oper. tikslo įgyvendinimo būdą. Jei plane numatyti keli skirtingi to paties tikslo įgyvendinimo būdai, tai scen. vad. alternatyviuoju. Sist. naudojimo scenarijaus realizacija - tai scenarijui įgyvendinti reikalingų procesų ir nurodymų, kaip tuos procesus vykdyti, aprašas. Nurodant, kaip vykdyti proc, nusakoma, kas, kur ir kokiu būdu turi vykdyti tą proc. ir kokiais kriterijais reikia vadovautis, vertinant rez., gautus jį vykdant. Procesais čia vad. organizacinius, valdymo, technologinius ir kitokius proc., kuriuos vykdant numatoma naudoti kuriamąją sist. Sist. naudojimo scenarijų realizacijos išsamiai aprašo sist. operacinę ir technologinę aplinką. 56. Kokie yra svarbiausieji inžin ir amato skirtumai?3 PSI - teorinis pramoninio programavimo pagrindas. Tai inž.disciplina, įgalinanti kurti PS, tenkinančias iš anksto nustatytus apribojimus. Kaip ir kiekviena inž. disciplina, ji skiriasi nuo amato tuo, kad nusako, kokia tvarka, kuo remiantis ir kokius sprend. reikia priimti projektuojant ir konstruojant PS. Amatas: 1)Gaminio kokybę lemia amatininko talentas, patirtis ir sąžiningumas. 2) Kurdamas gaminį, amatininkas sprend. priima intuityviai. Jis paprastai nežino, kokia tvarka, kuo remiantis ir kokie sprend. buvo priimti. 3) Amato mokomasi dirbant su patyrusiu meistru, žiūrint kaip jis dirba, vykdant jo užduotis, gaunant patarimus ir pamokymus (pameistrių institutas). Inžinerija: 1) Gaminio kokybė ir kiti ribojimai nustatomi, remiantis ekonominio tikslingumo kriterijais. Jie fiksuojami reikalavimų specifikacija ir sandoriu (kontraktu). 2) Kokia tvarka, kuo remiantis ir kokius sprend. reikia priimti nustato atitinkama inž.disciplina. 3) Inž. discipliną galima aprašyti, todėl ją galima studijuoti skaitant atitinkamą literatūrą. Vien teorinių žinių inžinieriui nepakanka. Jam reikia praktinių įgūdžių, kuriuos galima įgyti tik kartu su "patyrusiu meistru" atliekant praktines užd. 58. UML: užd diagramos. Pateikite pvz. (4) Užd. diag. yra viena iš priemonių PS arba jos struktūrinių dalių naudojimo scenarijams aprašyti. Joje modeliuojama agentų ir užd. sąveika. Ji turi šias konstrukcijas: sistema(staciakampis) – parodo ribas, skiriančias išorinius agentus ir užd.; agentas(„žmogutis“) – tai sistemos išorėje esančio obj. ar tokių objektų grupės vaidmuo; užduotis(ovalas) – apibendrintas tranzakcijos aprašas, jį sudaro: užd. formuluotė, užd. Rez., sist. f-jos, naudojamos užd. įvykdyti, veiksmai, kuriuos atlieka sist. vykdydama užd., pranešimai, kuriais keičiasi su išoriniais agentais, vykdydama užd.; ryšys: komunikavimo ryšys - sieja agenta ir užd., išplėstinis ryšys – sieja dvi užd.>, naudojimo ryšys – sieja dvi užd.>, užduočių apibendrinimo hierarchija. 59.UML: būsenų diagramos. Pateikite pvz. 4 BD yra gyvavimo ciklų aprašymo formalizmas. Herelio diagramų atmaina, svarbiausi atmainos ypatumai: Būsenų mašinas galima sieti ne tik su klasėmis, bet ir su metodais (galimas aprašyti ne tik obj, bet ir metodų gyvavimo ciklus); Įvykiai aprašomi klasių signatūromis, įvykių klasės gali sudaryti apibendrinimo hierarchijas; Diagramose galima parodyti ne tik būsenas, bet ir obj, yra spec. žymuo pranešimų perdavimui iš vieno obj. į kitą vaizduoti; Numatytas žymuo įvykių sinchronizavimui ir perėjimų šakojimuisi; Diag. papildytos vadinamąja istorijos indikatoriaus kostrukcija, leidžiančia atkurti buvusias būsenas. 60.UML: veiklos diagramos. Pateikite pvz. 4 Veiklos diag. – tai spec. būsenų mašinų variantas, skirtas procedūroms modeliuoti. Jomis galima aprašyti metodų realizavimo būdą. Jomis vaizduojama operacijų vykdymas, o iš būsenos į būseną pereinama baigus vykdyti oper. Predikatai žymimi rombais. Diag. skaidoma į juostas – tai paketą primenanti konstrukcija, skirta klasės veikloms grupuoti, atsižvelgiant į tai, už ką jos yra atsakingos. Veiklas vykdo obj. Veiklos ir obj yra siejami dviem ryšiais: atsakomybės, rodančiu už kokia veiklą obj. yra atsakingas, ir naudojimosi, rodančiu, kokias veiklas vykdant tuo obj. yra naudojamasi. Atsakomybės ryšiai parodomi diag., o naudojimo ryšiai modeliuojami pranešimais. Kuriais keičiasi obj. Diag. tai vaizduojama obj.strautu, tekančiu iš vienos oper. į kitą. 61.Kas vadinama „programavimo krize“? Kokios yra jos apraiškos? Trumpai apibūdinti jas. 5 Programavimo krize – aklavietė, kurioje atsiduria programavimas, dėl tam tikrų priežasčių: užd. algoritmavimo, naujų kompiuterių resursų, galimybių išnaudojimo. Prog. krizė pasireiškė 3 pagr. aspektais: augančiomis sąnaudomis PS kurti ir prižiūrėti; nuolatiniu planuotų terminų žlugdymu; naudotojų reiškiamu nepasitenkinimu gaunamos programinės įrangos kokybe. Dideles sąnaudas lemenčios svarbiausios priež. būtų: standartizacijos stoka, žemas programavimo darbų automatizavimo laipsnis, nekokybiška projektinė dokumentacija ir netinkamas projekto valdymas. Tai kad projekt. atliekamas ne laiku, kad vėluoja eksplotavimo dokumentacija, kad daug laiko praeina nuo projekto sumanymo iki jo naudojimo pradžios, per kuri sist. pasensta, lėmė blogas planavimas, žemas darbo našumas, naudojamų technologijų neefektyvumas ir netikę darbo organizavimo būdai. Sukurtos sit. nuvildavo jų naudotojus. 62.Kokie yra svarbiausieji pramoninio programavimo ypatumai? Trumpai apibūdinkite juos (5) Kuriant sist. pramoniniu būdu, turi būti užtikrinta, kad sist. bus pateikiamos naudotojams laiku, nebus viršijamas skirtas biudžetas, garantuota sukurtos sist. kokybė ir tenkinama daug kitų reikalavimų. Šiam tikslui naudojamos priemonės turi būti pritaikytos kolektyvinio pobūdžio darbui. Programuotojų darbo našumas: Programavimo automatizavimo priemonės (transliatoriai, redaktoriai ir pan.) pradėtos kurti dar 6ajem dešimt., tačiau jos palengvino tik progr. rašymą, o tai tik 1/5 ar net 1/10 visos darbų apimties. Programavimo me­todika, technologija bei darbų organizavimas pradėti tobulinti 8to dešimt. pr., bet tai leido amatininkiškus darbo metodus pakeisti tik manu­faktūriniais, bet ne pramoniniais. Projektavimo, dokumentavimo ir daugelį kitų darbų rimtai pradėti automatizuoti tik 8ojo dešimt. pab. Sukaupta instrumentinių priemonių kūrimo patirtis pirmakartą buvo apibendrinta viename iš JAV gynybos ministerijos projektų. Jame, be plačiai žinomos progr. kalbos ADA ir jos transliatorių, į bendrą sist. buvo sujungta dar virš 100 įvairių instrumentinių priemonių. Instrumentinių sist. srityje Pentagonas ir NASA tebepirmauja po šiai dienai. Masiškai automatizavimo priemones buvo pradėta naudoti tik 9ojo dešimt. vid., kuomet masiškai pradėta naudoti personalinius kompiuterius. Serijinė gamyba: Taikomųjų programų paketai: Pereiti prie programų serijinio gamybos būdo įgalino taikom. progr. paketai. Paketų koncepcija buvo suformuluota apie 1966 metus, tačiau iki reikiamo lygmens buvo ištobulinta tik atsiradus personaliniams kompiuteriams ir susiformavus pakakankamai didelei rinkai.. Užsakymas ir rinka: Tiražuoti daugeliu egzemp. tikslinga tik sist., tenkinančias didelės naudotojų klasės poreikius. Todėl tenka atsisakyti pagal individualius užsakymus atliekamo unikalių sist. kūrimo ir persiorientuoti į abstraktaus, statis­tinio naudotojo poreikius. Tokių poreikių nustatymas reikalauja gilaus rinkos tyrimo. Šitaip suformuluoti PS reikalav. žymiai sudėtingiau negu dirbant su konkrečiu užsakovu. Dirbant rinkai negalima išsiversti ir be kokybės planavimo. Serijinės gamybos privalumai: Tiražavimo išlaidos yra daug mažesnės negu naujos sist. kūrimo, tad serijinė gamyba atpigina programinės įrangos kainą. Be to, tai teigiamai veikia standartizacijos procesus, nes kai kurios sist. paplinta taip plačiai, kad susiklosto vadinamieji de facto standartai, kurie palaipsniui perauga į de jure standar. Kolektyvinis gamybos pobūdis: Dideles programų sistemas kuria dideli kolektyvai. Grupinis darbas nuo individualaus visų pirma skirias tuo, kad tuo pat metu yra vykdomi keli projektai ir kolektyvo nariams tenka specializuotis atskirų užduočių vykdymui (projektavimas, programavimas, testavimas ir kt.). Užduotys perduodamos iš rankų į rankas, todėl kyla standartizavimo, planavimo, kontrolės ir kitos projekto valdymo problemos. Kokybės planavimas ir valdymas: Dirbant pramoninio programavimo metodais kokybė planuojama atsižvelgiant į ekonominio tikslingumo kriterijus. Leistiną klaidų skaičių, programų patikimumą, naudojimo patogumą ir kitus kokybės parametrus nustato standartai, reikalavimų specifikacija, kontraktas bei kiti dokumentai. Vienok reikia išmokti kokybę ne tik planuoti, bet ir kontroliuoti. Taigi, reikia išmokti ją matuoti. Deja kol kas tą mokama daryti tik iš dalies. Standartai: Kolektyvinis gamybos pobūdis ir darbų automatizavimas neįmanomi be standartizacijos ir kuriamų produktų nuasmeninimo. Be standart­izacijos neįmanomas ir pro­gramų tiražavimas dideliu mastu . Sis­temos ir atskirų jos modulių struktūrą, realizavimo metodus ir api­pavidalinimą turi lemti pasirinkti standartai, o ne atskirų programuotojų kvalifikacija ar skonis. Šiandien jau turime gana aukštą standartizacijos lygį. Pradeda dominuoti vadi­namosios atvirosios sistemos, sukurti šimtai tarptautinių standartų. Tačiau Lietuvoje jie vis dar yra nepakankamai žinomi ir taikomi praktikoje. Projektų valdymas: Kuriant programų sistemas, prognozuoti darbų apimtį, vertinti gaminio užbaigtumo laipsnį ir organizuoti pastovų darbų ritmą gerokai sunkiau, negu, tarkime, gamyboje, nes programuotojo darbas - tai visų pirma projektuotojo, kon­struktoriaus darbas, todėl nustatyti normatyvus bei planuoti lėšas yra sudėtinga. Tačiau konstruktorių biuruose sukaupta panaši (techninių sistemų projekta­vimo patirtis) ir devintajame dešimtmetyje ją pradėta taikyti programų sistemų kūrimo pro­jektams valdyti. Pasiūlyta keletas pro­gramų kūrimo projektų valdymo būdų, paremtų tinklinio planavimo ir valdymo metodais. Dažniausiai jie naudojami didelėse firmose, nes smulkūs kolektyvai yra nepajėgūs sukurti atitinkamą infrastruktūrą. Jiems tai per brangu. Ypatumai: 1) aukštas darbų automatizavimo lygis, 2)serijinė gamyba, 3) kolektyvinis gamybos pobūdis, 4) kokybės planavimas ir valdymas, 5) produkto nuasmeninimas, 6) planingas gamybos pobūdis, 7) griežti teoriniai pagrin­dai. 63.Kokia yra DS struktūra ir kaip ji kinta laike? Ką vadiname esybėmis ir ką jų egzemplioriais? kokios esti esybių ir jų egzempliorių charakteristikos? ką vadiname esybių egzempliorių būsenomis? kaip vyksta būsenų pokyčiai?(5) Esybės – realaus pasaulio obj. Kl., jas galima apibūdinti bendriniais daiktav. Egzempliorius - konkerčios esybės realizacija. Charakeristikos: aprašomosios (fizinės, chronologinės, nefizinės,etc.) – nusako esybės arba egzemp. vidines savybes organizacinės – nusako esybės egzemp. ryšius su kitais tos pačios ar kitos esybės egzemp. Esybės egzemp. būsena – vienareikšmiškai nusakoma egzemp. apraiška. Būsena nuaskoma reikšme (aprašomųjų ir organizacinių char. reikš. visuma) ir toje būsenoje leistinomis elgesio savybėmis. Būsenos kinta laikui bėgant – jas keičia procesai, inicijuoti tam tikrų įvykių. 64.Ką vad. modeliu? Kokios esti modelių rūšys?(5) Modelis – aiškiai nusakytą tikslinę paskirtį turintis supaprastintas sist, proceso, reiškinio ar kito originalo analogas, tapatus originalui modeliavimo tikslų atžvilg. Rūšys: struktūrinis – atspindi tik struktūrines originalo sav; imitacinis – imituoja originalo elgseną; kompleksinis – struktūrinis + imitacinis; Pgl realizavimo būdą fizinis – materialus orig. Analogas; abstraktus – teisingų tvirtinimų ir teig. apie orig. sav. bei charakteristikas rinkinys, interpretuojamas pakank. vienareikšmiškai. Lingvistinis modelis – orig. aprašas natūraliąja kalba arba spec. pokalbiu modeliavimo tikslams. 65.Kas tai yra proceso vyksmo, PS naudojimo ir laukiamos naudos kontekstinės diagramos? Kam jos reikalingos? Kaip jos sudaromos? (5) Išorinės analizės metu nagrinėjami kompiuteriz. proc. ryšiai su aplinka. Tam rengiama proc. vyksmo kontekstinė diag., kurioje nurodomi visi veiksniai, vienaip ar kitaip veikiantys proc. eigą. Nagrinėjant proc. vyksmo kontekstinę diag., stengiamasi atsakyti į tokius klausimus: 1) kokios yra galimybės proc. vykti (rutuliotis) ir ar jos racionaliai yra išnaudojamos? 2) kokie aplinkos veiksniai ir kaip kliudo proc.? 3) kokios yra pasirinktosios tikslų siekimo strategijos silpnosios ir stipriosios pusės? 4) ar galima technologinėmis priemonėmis padidinti, palyginus su analogiškais proc., nagrinėjamojo proc. konkurencinę gebą? Parengus ats. į pateiktus kl., rengiama kuriamosios sistemos naudojimo kontekstinė diag. Joje parodoma, kokie vidiniai proc, kokio pobūdžio ryšius turės su kuriamaja PS. Parengus sist. naudojimo kontekstinę diag., proc. joje keičiami jų agentais ir ji pertvarkoma į kontekstinę laukiamos naudos diag. Pastarojoje pavaizduoti agentai, kurie naudosis sist, ir nauda kuri bus gauta sukūrus tą sist. Agentais dažniausiai esti padaliniai, atsakingi už atitinkamų proc. vykdymą. Diag. gali būti naudojama siekiui patikrinti. Iš jos matyti, kaip pasirinktojo siekio įgyvendinimas keis vidinį komp. proc. vyksmą. Kitą vertus, diag. gana tiksliai nusako analizės obj. ir jos tikslus. Tai išeities duom. analizės planui parengti. Analizuojant kontekstinę laukiamos naudos diag., sudaromas sąr. asm., kuriuos reikia apklausti analizės metu, ir sąr. dok., kuriuos reikia išstudijuoti. Parenkant apklausiamuosius, patariama vadovautis šiais kriterijais: 1) parinkti bent po vieną kiekvieno kompiuterizuojamos veiklos aspekto atstovą, 2) parinkti bent po vieną kiekvieno valdymo lygmens atstovą, 3) pirmenybę teikti linkusiems bendradarbiauti, projekto atžvilgiu palankiai nusiteikusiems ir iniciatyviems asmenims, 4) pirmenybę asm, įgaliotiems priimti sprend., 5) pirmenybę teikti asm., palaikantiems gerus santykius ir su savo viršininkais ir pavaldiniais. 66.Iš kokių dalių sudarytas informacinio modeliavimo formalizmas? Apibūdinkite jas. (5) Info modeliavimo formalizmu vad. septynetas F=

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!