Privatizacija

Atkurdami Lietuvos valstybę, žmonės tikėjosi, kad greitai suklestės ūkis ir pagerės jų gyvenimas. Puoselėti lūkesčiai neišsipildė. Prasidėjo gili ūkio krizė ir labai smuko lygis. Daugelis politikų, ekonomistų ir žurnalistų aiškina, kad svarbiausia krizės priežastis – blogi atkurtos Lietuvos valdžios sprendimai. Manau, kad ir ūkio reforma taip pat aiškinama pernelyg vienpusiškai. Be to, objektyviai neįvertinamas pagrindinių politinių jėgų indėlis atkuriant ir pertvarkant Lietuvos ūkį. Tai formuoja nuomonę, kad Lietuvos ūkis nebeturi perspektyvų, kelia visuomenės nepasitikėjimą rinkos ekonomika, demokratine valstybe. Rinkimai postkomunistinėse valstybėse rodo, kad visuomenė, nematydama perspektyvų krizei įveikti, nebepalaiko reformos idėjų ir siekia susigrąžinti praeitį. Tai labai blogas pasirinkimas, skatinantis dar didesnę krizę. Noras parodyti kitokį požiūrį į svarbiausias ūkio krizės priežastis, ūkio reformos eigą ir paskatino imtis šio darbo.
Lietuvoje pirmais privatizavimo etapas prasidėjo 1991 metais. Tai buvo labai dinamiškas procesas. Šio etapo tikslas buvo valstybės turto privatizavimas už investicinius čekius (įskaitant dalinius mokėjimus grynaisiais pinigais), kuris leido aktyviai dalyvauti privatizavimo procese. Buvo atidaryta per 2,6 mln. investicinių sąskaitų bankuose, kuriose buvo sukaupta investicinių čekių daugiau kaip 10,2 mlrd. litų.
Per pirmąjį privatizavimo etapą privatizuota 5714 objektų, iš kurių 2928 didelės ir vidutinės įmonės privatizuotos viešo akcijų pasirašymo būdu, 2726 smulkūs objektai parduoti aukcionuose, 12 įmonių parduota paskelbus konkursą geriausiam verslo planui parengti, bei 48 objektai parduoti už laisvai konvertuojamą valiutą.
Užsienio investuotojai galėjo dalyvauti privatizavimo procese už grynuosius pinigus. Gerai žinomos kompanijos: Phillip Morris S.A. ir Kraft Jacobs atėjo į Lietuvą būtent per pirmąjį privatizavimo etapą.
Per 1991 – 1995 metus privatizuotas 81 procentas numatyto privatizuoti valstybės turto.
Privatizavimas už grynuosius pinigus (1996-2001)
Privatizavimo už grynuosius pinigus specifiniai bruožai:
• įvertintas valstybės ir savivaldybių turtas parduodamas fiziniams bei juridiniams asmenims už pinigus rinkos verte;
• vietiniai ir užsienio investuotojai, taip pat fiziniai bei juridiniai asmenys turi lygias teises, privatizuodami ir savivaldybių turtą.
Vienas iš pagrindinių privatizavimo už grynuosius pinigus tikslų yra privatizuojant valstybei priklausančias įmones padaryti jas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!