M. K. Sarbievijus - ryškiausias baroko literatūros atstovas Lietuvoje, savo kūryboje plėtojęs baroko literatūrai būdingas temas ( žmogaus menkystė, gyvenimo trapumas, visko, kas materialu, niekinimas ).Tęsdamas garsiąją baroko memento mori temą poetas žemiškąją tikrovę vaizdavo trapią, nulemtą, neišvengiamai pasibaigsiančią mirtimi. Todėl visa, ko nepasiimsi į aną pasaulį( materialiniai turtai, valdžios ir garbės siekimas, net išmintis ), jokios vertės neturi. Poetas teigia : „ Populiari šlovė < .... >/ Te nesilanko po mano stogu " . Ta pačia vertybių sistema pagrįstas ir poeto mėgstamas barokinis vaizdinys „ gyvenimas- teatras " .Pabrėždamas, kad visi šiame pasaulyje atliekame vaidmenis, kurių patys nepasirinkome, jis moko tų vaidmenų nepervertinti, nesutapatinti su tikrąja žmogaus esybe, nes ji- dvasinis žmogaus pasaulis. Tikrieji turtai slypi žmogaus sieloje ( „ Sielos erdvi dalis/ Slepia turtų daugiau nei žemė Indijos. " ).Atsvara netobulam žmonių pasauliui Sarbievijaus kūryboje yra gamta- Dievo dovana mirtingiesiems, akių palaima ir sielos atgaiva ( „ Žmogui reik atgaivos.../ Žvelk iš čia , kaip banguoja / Kalvos savo žaliais gūbriais". ). Gamtą poetas vaizduoja tobulą, dažnai ji poetinio įkvėpimo šaltinis ( „ ... vėjau , / Draugas juk esi paprastų poetų/ Ir palydovas. " ). Tačiau tikrasis Sarbievijaus vidinės stiprybės šaltinis- stiprus religingumas. Jo lyrinį subjektą palaiko mintis apie nuostabų amžiną pasaulį , laukiantį dorųjų po mirties.
M.Daukša- humanistinių pažiūrų asmenybė, XVI a. lietuvių raštijos veikėjas, gimtosios kalbos teisių gynėjas. Reikšmingiausia lietuvių kultūros istorijai yra „Postilė " , ypač lenkiškai parašyta „ Prakalba į malonųjį skaitytoją ". Šią prakalbą galime laikyti lietuvių kalbos teisių gynimo ir puoselėjimo manifestu, kurio teiginiai ir vėlesniais amžiais neprarado aktualumo. M. Daukšos pažiūros, išreikštos prakalboje, artimos tautinės valstybės idėjoms, kurios lietuviams tapo aktualios tik XIX a. pabaigoje. Prakalboje išryškėja autoriaus humanizmas, pvz., nurodydamas kaip pavyzdį kitas tautas, Daukša siekia, kad lietuvių kalba taptų literatūrine, rašto kalba, kad šia kalba būtų kuriama lietuvių literatūra,...
Šį darbą sudaro 4063 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!