Prigimtinės teisės teorija yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus - vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus teisės . Pripažintos tarptautinės visuomenės, įtvirtintos nacionaliniuose teisės dokumentuose, šios teisės teisinių vertybių skalėje užima aukščiausiąją vietą. Jos yra teisės normų teisėtumo matas.
Prigimtinė teisė visada buvo žmonių kuriamos teisės idealas ir kartu priemonė diskvalifikuoti amoralią teisę, taip pat kovoti dėl teisingos teisės. Prigimtinė teisė yra tiesiog žmoniškumo pozityviojoje teisėje barometras ir gelbėjimosi ratas: kai pozityvioji teisė penelyg nukrypsta nuo moralės, su ja susvetimėja ir sukelia grėsmę autentiškosioms žmogaus vertybėms, prigimtinė teisė vėl ateina į žmonių sąmonę, į jų tarpusavio santykius kaip protestas šiai teisės linkmei, ir ateina tam, kad vėl sugrąžintų pozityviąją teisę į moralės vagą ir šitaip primintų pozityviajai teisei jos autentiškąją paskirtį.
Šio darbo tema yra labai aktuali šių dienų visuomenei. Nes kaip tik šiais laikais nelabai paisoma žmogaus prigimtinių teisių, nevykdoma moralės normų.
Šiame darbe aptarsiu prigimtinės teisės raidą, sampratą, kai kurias prigimtes teises.
1. Prigimtinės teisės raida
Prigimtinės teisės sąvoka nėra naujųjų laikų kūrinys, jos idėja glūdi žmonijoje nuo gilios senovės laikų. Pradedant ankstyvosiomis kultūromis, kuriose yra atsispindėjusios visuomenės pažiūros, randama, kad prieš įstatymus, žmonių sukurtus ir veikiančius visuomenėje, keliami amžini, nerašytiniai įstatymai, “paremti daiktų prigimtimi”. Senovės graikai skyrė tą, kas teisinga dėl įstatymų reikalavimų, nuo to, kas teisinga iš prigimties. Graikų visuomenėje gyvavo gilus įsitikinimas, kad dievai yra šaltinis įstatymų, kurie reguliuoja visus pasaulio reikalus, ypač žmonių reikalus. Graikų filosofas Heraklitas teigė, kad visos žmonių teisės yra gaunamos iš vieno, kas yra dieviška, iš logoso, kuris valdo pasaulį.
Jau senovėje žmonės medžiodavo kolektyvais, jie gyveno ir veikė, kaip visuomeniniai gyvunai. Jų bendra veikla gaminantis įrankius, ieškant ir įgyjant maisto , organizuojant medžioklę, ginantis nuo plėšriųjų žvėrių bei kitų žmonių grupių kovojančių už savo teritoriją stiprino visuomeninę žmogaus prigimtį, skatino jį mąstyti, gimdė poreikį turėti sąmonę. Vadinasi sąmonė formavosi ne tiesiogiai iš...
Šį darbą sudaro 2404 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!