Prievolių teisė RPT

◦ obligatio. Romėnų teisės šaltiniuose nėra išsamaus obligatio apibrėžimo. Pačiu seniausiu bandymu yra laikomas Gajaus institucijose pateikiamas asmeninių ieškinių apibrėžimas. Justiniano digestuose įtvirtinama, jog prievolės esmė priversti asmenį kažką duoti arba atlikti. Pilniausiu laikomas Justiniano institutuose – prievolė yra teisiniai pančiai (iš fizinių pančių tampa teisniai pančiai – lotyniškai žinoti).
▪ Facere – atlikti arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo. Kreditoriui būdavo perduodamas daiktas valdymui ar laikymui ir pan.
▪ Praescere? – pareiga atlyginti žalą. Pažodžiui suteikti. Apėmė viską kas galėjo būti prievolė dalyku.
◦ Prievolė ilgą laiką buvo suprantamas kaip asmeninis santykis – romėnai ilgai nepripažino galimybę perleisti reikalavimo teisę, perėmimo paveldėjimo keliu prievolinius santykius ir pan.
◦ Prievolių santykių evoliuciją sąlygojo rinkos vystymasis. Iš visų romėnų privatinės teisės institutų prievolinės teisės evoliucija buvo ryškiausia. Svarbiausias impulsas – po Hanibalo sutriuškinimo Roma tampa didele valstybe, plečiasi prekyba.
◦ Romėnų prievolinės teisės institutais galėjo naudotis skirtingi asmenys skirtingais tikslais – paskolos artimųjų asmenų poreikiams, paskoloms ir pan.
• Daiktinei teisėj yra pastovi, o prievolinė yra laikina ir sukuriama tik su tiksliu tikslu ir atlikus veiksmus ji išnyksta. Prievolinei teisei Romos teisė skyrė daug dėmesio ir laiko
• Prievolių rūšys:
◦ Pagal prievolės atsiradimo pagrindą:
▪ Iš sutarčių –
▪ Lyg iš sutarčių –
▪ Iš deliktų –
▪ Lyg ir deliktų –
◦ Pagal prievolės subjektų teisių ir pareigų santykį:
▪ Vienašalės – prievolės, kuriose kreditorius yra tik kreditorius (turi tik reikalavimo teisę), skolininkas tik skolininkas
▪ Dvišalės – prievolės kur kreditorius ir skolininkas turi teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu.
• Lygiavertės – paprastai kildavo iš konsensualinių sutarčių. Lygiavertės atsirasdavo iš karto su prievole.
• Nelygiavertės – kildavo iš realinių sutarčių. Ypatingos nes startuoja kaip vienašalės, o vėliau perauga į dvišales
◦ Pagal teisėjo laisvės ribas:
▪ Griežtosios teisės – teisėjas nieko galėjo laisviau traktuoti, o tik pagal įstatymą.
▪ Gerosios valios – galėjo spręsdamas klausimą taikyti aequitas, humanitas ir kitus teisės aiškinimo principus
• Municapato laikotarpiu susiformuoja obligationes naturales...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!