Prieštaringi valdovų paveikslai. Mindaugas ir Jogaila

Prieštaringi valdovų paveikslai. Mindaugas ir Jogaila

Valdovai - prieštaringos asmenybės, nes siekdami kilnių tikslų, trokšdami savo šalies vienybės ir geroves dažnai tai daro jėga. Stiprūs valdovai būna nelaimingi, vieniši žmonės, išgyvenantys įvairias asmenines dramas, išdavystes. Tokie buvo Mindaugas ir Jogaila, kurie vaizduojami Just. Marcinkevičiaus dramoje “Mindaugas” bei B. Sruogos dramoje “Milžino paunksmė”. Mindaugas siekia kilnaus tikslo - suvienyti Lietuvos žemes į valstybę, lipdo molinę Lietuvą, bet tai daro pamindamas žmogiškumą. Kaip sako jo brolis Dausprungas: “Bet kokia kaina, broli!/Kas ir kada galėjo pagalvoti, kad Lietuvoj lietuviams būtų ankšta”. B. Sruogos aprašytas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila buvo tarsi prirakintas prie karaliaus sosto ir juo kaip marionete žaidė visi, kas norėjo. Jogailą ištrėmė iš tėvynės į svetimą, širdžiai nemielą šalį, suteikė garbingą karaliaus titulą tik tam, kad būtų išlaikyta Lietuvos priklausomybė nuo Lenkijos, uždėjo aukso karūną, kuri jam neatnešė garbės, o tik gėdą. Jis buvo tarsi žaisliukas kažkieno rankose: nebuvo savarankiškas valdovas, daugelį sprendimų už jį priimdavo kiti. Antroji žmona Sonka Jogailai buvo neištikima, jie nemylėjo vienas kito. Jis ilgėjosi tėvynės Lietuvos, bet buvo kaip kalinys Lenkijoje. Taigi lietuvių literatūroje abu šie valdovai vaizduojami stiprūs kaip valdovai, bet nelaimingi kaip žmonės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!