3
PRATARMĖ
Kalba – pagrindinis žmonių bendravimo rodiklis. Tai, kad vertinant žmogų vienas iš
svarbiausių kriterijų yra kalba, sunku būtų paneigti. Apie kalbėtoją pirmiausia sprendžiama, kaip
sklandžiai, raiškiai ir įtikinamai jis kalba. Kalbos kultūra yra žmogaus bendrosios kultūros dalis.
Ne kiekvienam lemta būti geru oratoriumi, bet paisyti kalbos kultūros privalu visiems. Todėl tiek
rašytinė, tiek sakytinė kalba turi būti ne tik aiški, sklandi, vaizdinga, bet ir taisyklinga.
Šiame darbe bus aptariami dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ prielinksniai.
Prielinksnis yra nesavarankiška kalbos dalis. Kiekvienas prielinksnis vartojamas tik su tam tikru
linksniu (ar net keliais linksniais) ir teikia jiems savitų reikšmių. Prielinksnis su priklausomu nuo
jo linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją. Būtent iš visos prielinksninės konstrukcijos
paprastai ir nustatoma prielinksnio reikšmė, nes atsidūrę prie linksnio prielinksniai keičia jo
reikšmę, suteikia naują prasmės atspalvį, leidžia nusakyti įvairiausius tikrovės reiškinių ar daiktų
santykius (pvz., vietos, laiko, būdo, priežasties, tikslo ir kt.).
Prielinksnių vartosena gana nusistovėjusi. Išsamiai prielinksniai aprašyti „Dabartinės
lietuvių kalbos gramatikoje“, „Kalbos patarimuose“, J. Šukio veikaluose ir kitų lietuvių
kalbininkų darbuose. Publicistinio stiliaus tekstuose prielinksniai dar nebuvo išsamiai tiriami, tai
ir paskatino imtis šio darbo.
Daugiausia dėmesio kreipiama į tiriamųjų prielinksnių reikšmes. Reikėtų paminėti, jog
nustatant prielinksnių reikšmes buvo remtasi pirma minėtais veikalais.
Publicistinių tekstų turinys – aktualios visuomenei kultūros, politikos, moralės ir pan.
temos. Dalykas, apie kurį kalbama, vertinamas ne vieno asmens, bet visos visuomenės ar
socialinių grupių požiūriu. Todėl galima manyti, kad analizuotuose straipsniuose vartojami
prielinksniai bent iš dalies atspindi realią šių dienų prielinksnių vartojimo situaciją.
Žiniasklaida – periodinė spauda, radijas, televizija, t. y. viešoji rašytinė ir sakytinė
informacija – formuoja visuomenės kalbos kultūrą, daro jai tiesioginį poveikį. „Kokia bus tos
informacijos kalba, tokia iš dalies kalba kalbės ir visuomenė. Todėl žiniasklaidos taisyklingumas
yra ne tik kalbininkų, bet visos visuomenės kultūros ir patriotizmo reikalas“ (Celiešienė, 2004,
36).
4
I. ĮVADAS
Šį darbą sudaro 21682 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!