Prezumpcijos civilinėje teisėje

Įstatymas nereikalauja įrodinėti to, ką jis preziumuoja - lex contra id quod praesumit, probationem non recipit.
Savo tolimesniame darbe nagrinėjant prezumpcijas civilinėje teisėje pabandysiu atsakyti į sekančius rūpimus klausimus:kas tai yra prezumpcija, kokie jos šaltiniai, kokie naudojimo pagrindai, kokia jos struktūra, kaip jį yra įtvirtinta įstatyme, kokias problemas kelia, ir kaip naudojama praktikoje.
Kaip jau aukščiau minėjau Lietuvos autorių literatūros sąrašas pasirodė gana trumpas todėl teko naudotis kitų šalių šaltiniais. Mano darbe man labai padėjo rusų autorės knyga - O.A.Kuznecovos knyga pavadinimu : prezumpcijos civilinėje teisėje (Пзезумции в гражданском правеж;О.А. Кузнецова; Юридический центр Пресс; ISBN 5-94201-317-9;2004), šioje knygoje autorė aptarė visas reikšmingiausias problemas susijusias su prezumpcijomis šiuolaikinėje teisėje, taip pat autorė remiasi pačiais žymiausias Rusijos mokslininkais kurie kada nors tyrinėjo prezumpcijas. Suprantama, kad minėta aukščiau knyga yra paremta ne mūsų šalies įstatymais bei praktika, todėl teko rimtai studijuoti mūsų civilinį kodeksą bei remtis teismų praktiką.
Prezumpcija – viena iš tų teisinių kategorijų, kurios turi ilgalaikę istorija įstatymų leidžiamojoje bei vykdomojoje praktikoje. Prezumpcijas gana aktyviai naudojo dar senovės Romoje ir daugelis jų, kaip pavyzdžiui, įstatymo žinojimo prezumpcija, tėvystės ar šalių sąžiningumo, iki šiol naudojamos beveik visose teisės šeimose. Toks prezumpcijų ilga amžiškumas aiškinamas jų atliekama funkcija teisėje. Būtent prezumpcijos yra naudojamos, kai nėra galimybės nustatyti kokios nors teisinės aplinkybės ar įvykio, arba toks nustatymas yra labai apsunkintas, kas gali labai užvilkinti teisini reguliavimą arba visai jį sustabdyti. Todėl yra aiškios atsiradimo priežastis vienos žymiausios teisėje prezumpcijos, aukščiau jau minėtos, įstatymų žinojimo- kadangi tiesiog neįmanoma kiekvieno asmens atžvilgiu tiksliai nustatyti ar jis žino įstatymą.
Taigi, „prezumpcija (lot. presumption) – yra tam tikros prielaidos, faktų laikymas įvykusiais, tikrais, kol neįrodoma kitaip“¹. Būtina pabrėžti, kad lotynų kalbos žodį „praesumptio“ įvedė į teisinę kalbą senovės Romos teisininkai, norėdami šiuo terminu apibrėžti būtent teisinę prielaidą. Terminas „prezumpcija“ mūsų laikais yra naudojamas pagrinde jurisprudencijoje ir apibūdinamas kaip teisinė prielaida.
Nors senovės romėnai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!