Prevencinių priemonių, skirtų bankų kortelėse esančių piniginių lėšų apsaugai, analizė: akcinė bendrovė „Swedbank“

ĮVADAS Temos aktualumas. Banko viena iš pagrindinių užduočių – suteikti finansinį saugumą dėl sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Mokėjimo kortelės, kasdieninėje veikloje, leidžia lengviau ir saugiau disponuoti lėšomis, atlikti operacijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, pirkti internetinėse parduotuvėse. Tačiau mokėjimo kortelė gali būtį tiesioginis įrankis sukčiams, leidžiantis pasisavinti pinigines lėšas. Kadangi visuomenėje atsiskaitymų kortelėmis skaičius vis auga, tai ir vagysčių atvejų daugėja. Mokėjimo kortelės gali būtį dviejų tipų: debetinės arba kreditinės. Didžiausias skirtumas tar jų tas, kad debetinė kortelė yra įrankis padedantis disponuoti nuosavais pinigais, o kreditinė – banko suteiktu limitu. Tuo tarpu pačios mokėjimo kortelės pagal jose laikoma informacija, gali būtį magnetinės arba mikroprocesorinės (lustinės). Tai yra svarbu, nes magnetinės kortelės atvejų yra ženkliai lengviau nuskaityti kortelės duomenis ir informaciją panaudoti neteisėtiems veiksmams. Visos mokėjimo kortelės, norint jomis atsiskaityti už operacijas ar išsigryninti pinigų, yra apsaugotos identifikavimo kodu, kuris yra sudarytas iš keturių skaitmenų ( PIN kodas). Šį kodą klientas įsipareigoja niekam neatskleisti ir nelaikyti užrašyto šalia mokėjimo kortelės. Dažniausiai lėšos iš sąskaitos yra pasisavinamos nuskaitant kortelės informaciją ir pagaminant naują kortelę, kuri leidžia išgryninti pinigus. Kitas būdas, kuris plačiai plinta yra kortelės duomenų sužinojimas ir jų panaudojimas pirkimams internetinėse parduotuvėse. Abiem šiais atvejais mokėjimo kortelės turėtojas turi teisę kreiptis į banką ir pateiktį pretenziją dėl lėšų grąžinimo. Pateikus visus duomenis bankas atlieka tyrimą ar pinigai buvo prarasti dėl pačio kliento kaltės ir ar nebuvo atskleistas PIN kodas. Pretenzija gali būtį nagrinėjama iki 30 dienų ir jei sprendimas priimtas teigiamas, pinigai yra tiesiog grąžinama klientui į sąskaitą. Baigiamajame darbe atlikta akcinės bendrovės „Swedbank“ prevencinių priemonių, skirtų mokėjimo kortelėse esančių lėšų, užtikrinimui analizė. Taip pat atlikta apklausa klientų, turinčių mokėjimo kortelę šiame banke, apie atsiskaitymų dažnumą ir finansinio saugumo jausmą. Darbo objektas. Mokėjimo kortelių saugumo užtikrinimas. Darbo tikslas. Išnagrinėti mokėjimo kortelių teorinius aspektus, išanalizuoti ir įvertinti akcinės bendrovės „Swedbank“ veiksmus konkrečių vagysčių atvejais, atlikti apklausą apie banko klientų saugumo jausmą atsiskaitinėjant mokėjimo kortele, pateiktį išvadas ir siūlymus apsaugai pagerinti. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti mokėjimo kortelėse esančios informacijos saugojimo būdus, bei kortelių galimas rizikas; 2. Išanalizuoti akcinės bendrovės „Swedbank“ finansinius rodiklius bei pateikti riziką ribojančius normatyvus; 3. Apibrėžti kokias mokėjimo korteles siūlo akcinė bendrovė „Swedbank“, išanalizuoti banko klientų, nukentėjusių nuo vagysčių, konkrečius atvejus ir atlikti apklausą apie banko teikiamų mokėjimo kortelių saugumo užtikrinimo lygį. Darbo metodai: mokslinės – teorinės literatūros analizė, straipsnių ir kitų informacijos šaltinių analizė, įstatyminės bazės, statistinių rodiklių lyginamoji analizė ir vertinimas, apklausos atlikimas ir apibendrinimas, grafiniai duomenų vaizdavimo metodai. Darbo struktūra: Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje bus nagrinėjami mokslinėje literatūroje išdėstyti aspektai apie tai, pagal ką skirstomos mokėjimo kortelės, kas yra elektroniniai pinigai bei kokius būdus naudoja sukčiai, neteisėtai pasisavinti lėšas esančias mokėjimo kortelėje. Praktinėje dalyje bus pateikta akcinės bendrovės „Swedbank“ analizė: banko teikiamos mokėjimo kortelės, penkerių metų finansinė analizė, konkretus vagysčių pavyzdžiai iš banko klientų mokėjimo kortelių, apklausos grafinis vaizdavimas ir nagrinėjimas, bei išvadų ir siūlymų teikimas. 1. MOKĖJIMO KORTELIŲ TEORINĖ SAMPRATA Mokėjimo korteles galima skirstyti pagal daug įvairių požymių: paskirtį, funkcijas, technines galimybes, tačiau pagal teikiamas paslaugas kortelės yra skirstomos į debetines ir kreditines. Pagrindinis skirtumas tarp tokių kortelių yra finansinių lėšų disponavimas. Debetinėje sąskaitoje yra nuosavos lėšos, o kreditinėje – banko suteiktas limitas, kuriuo galima pasinaudoti pritrukus savų finansinių lėšų. Kortelės naudojimas yra paprastas, įdėjus kortelę į skaitytuvą ir įvedus identifikavimo kodą operacija iškarto atliekama. Tačiau pasaulyje ir Lietuvoje atsiranda kitokia galimybė atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Vis labiau plinta bekontaktės kortelės, kurios leidžia atsiskaityti už operacijas tik kortele prilietus skaitytuvą. Visą tai priklauso nuo kortelės tipo ir gamintojo ženklo. 1.1. Kortelių rūšys pagal teikiamas paslaugas Bankai išduoda dviejų rūšių korteles, tiek debetines, tiek kreditines. Banko debetinės kortelės dažniausiai naudojamos kasdienėms paslaugos įgyvendinti. Jos reikalingos atsiskaityti už tam tikras prekes ar paslaugas, gryniesiems pinigams gauti tam tikrose grynųjų pinigų išdavimo vietose arba tiesiogiai lėšas nurašyti nuo sąskaitos. Tam, kad iš kortelės būtų nuskaitomi pinigai yra naudojami specialus įrenginiai, kurie perskaito kliento sąskaitos numerį ir kitą svarbią informaciją, kuri būna pateikta magnetinėje juostelėje arba mikroschemoje. Taip kiekvienas žmogus gali atsiskaityti už paslaugas nesinešiojant grynųjų pinigų ir už pirkinius atsiskaityti per kelias sekundes. Debeto kortelė, tai yra plastikinė kortelė, ant kurios būna pažymėtas jos savininko vardas, pavardė, kortelės numeris, galiojimo data. Kortelė turi magnetinę juostelę ar mikroschemą, kurios leidžia identifikuoti kortelę ir taip nustatyti ar sąskaitoje yra pinigų operacijai atlikti. Kortelė padeda gauti grynųjų pinigų greičiau ir lengviau visame pasaulyje. Kadangi šiuolaikinėje visuomenėje, tiek darbdaviai, tiek visuomeninės institucijos naudojasi bankinėmis paslaugomis, pinigai tiesiog būna pervedami į sąskaitą, o neišduodami grynaisiais. Kortelė leidžia išgrynini pinigus per bankomatus, banko padaliniuose, ar per kitas atitinkamas vietas. Su debetinėmis kortelėmis taip pat yra leidžiama pirkti internetinėse parduotuvėse. Perkant internetu tiesiog nurodami kortelės duomenys: kortelės numeris, kortelės galiojimo data ir specialus kortelės numeris, kuris sudarytas iš trijų skaitmenų. Šios kortelės yra pririštos prie specialios sąskaitos. Jo esmė, kad klientas disponuoja savo turimomis lėšomis. Atliekant operacijas pinigai yra iškarto nurašomi nuo sąskaitos ir nuskaitomi aptarnavimo mokesčiai. Jei operacijos suma viršija sąskaitos likutį, operacija tiesiog neįvykdoma. Kadangi klientas naudojasi savo lėšomis, o ne banko suteiktu kredito limitu, jam nekyla kreditavimo rizika. Banko kreditinės kortelės naudojamos įvairioms prekėms ar paslaugoms apmokėti su banko suteiktu kredito limitu. Taip klientai gali atsiskaitinėti ne savo, bet banko lėšomis kada yra patogu. Bankai išduodami šias korteles nustato palūkanų didžius, kadangi klientai tuo momentu naudodamiesi kortele naudojasi banko suteiktu kreditu, tai vėliau už tai turi sumokėti priskaičiuotas palūkanas. Su kreditine kortele galima daug lengviau atsiskaityti už prekes ir paslaugas, kadangi pasaulyje jos yra labiau vertinamos nei debetinės kortelės. Kreditinė kortelė suteikia tam tikrą statusą jos turėtojui, kadangi tokio tipo kortelės yra išduodamos tik klientams su aukštesnėmis pajamomis, o tai suteikia privalumą perkant ar rezervuojant tam tikras paslaugas. Taip pat galimas pinigų išgryninimas, tačiau tik per bankomatus. Prie kreditinių kortelių būna pritaikytos papildomos nemokamos paslaugos kaip gyvybės, sveikatos, turto ar tam tikrų pirkinių draudimas. Taip pat yra paslaugos kaip darbingumo ar lygos draudimas, tačiau tai jau būna mokama. Kreditinėje sąskaitoje klientas savo lėšų gali net ir neturėti. Visos kliento operacijos, atliekamos su šia sąskaita yra kredituojamos. Tai reiškia, kad klientas naudojasi banko lėšomis savo poreikiams, o tai vertinama kaip skoliniai įsipareigojimai, kuriuos turi padengti su tam tikromis sąlygomis. Norint turėti kreditinę kortelę, bankas atidaro specialią sąskaitą prie kurios ir būna pririšta mokėjimo kortelė. Daugelis bankų taiko ganėtinai panašias sąlygas. Dažniausiai klientui būna suteikiamas nemokamas kredito laikotarpis (panašiai apie 25-30 dienų), per kurį klientas gali gražinti panaudotas lėšas be palūkanų. Po šio laikotarpio, negrąžinus panaudotų lėšų, bankas pradeda taikyti mokestį pagal klientui nustatytas fiksuotas metines palūkanas, kurios dažniausiai būna tarp 15-25 proc. Tačiau šis nemokamas laikotarpis yra skirtas negrynųjų pinigų operacijoms. Norint išsigryninti lėšų, yra taikomas apie 2 proc. mokestis nuo sumos ir iškarto pradeda skaičiuotis palūkanos. Kortelės turėjimas žmogui suteikia tam tikras finansines galimybes. Mokėjimo kortelės padeda lengviau atsiskaitinėti už kasdienes paslaugas, nesinešiojant grynųjų pinigų. Padeda pirkti visose šalyse ar prireikus grynųjų tiesiog jų išsigryninti per bankomatą. Tai yra ypač naudinga globalioje visuomenėje, kai žmonės daug keliauja ir perka. Tačiau tokia paslauga yra mokama. Mokesti priklauso nuo kortelės tipo. Dažniausiai bankai taiko fiksuotą metinį arba mėnesinį mokestį. Pačios kortelės taip pat turi savo galiojimo terminą, kuris dažniausiai yra 3-4 metai. Nors jau pati kortelė yra apmokestinta, tačiau bankas dažnai ima mokestį ir už tam tikras operacijas. Mokestis dažniau yra taikomas už grynųjų pinigų išėmimą ir atsiskaitymus kitose šalyse, kuriose naudojamas pinigų konvertavimas. (1, 32) Nors kortelės tiek savo saugumu, tiek savo teikiamomis paslaugomis yra labai svarbios, tačiau vis dėl to tai yra priemonė disponuoti pinigais, kurie yra banko sąskaitoje. Visos šios sąskaitos turi savo specialiu įkainius, kurie taip pat dažniausiai yra fiksuoti ir yra priklausomas nuo sąskaitos tipo. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurios kiekvienas klientas privalo išsistudijuoti yra baudos ir tam tikros sankcijos. Neatsiskaičius su banku už tam tikras paslaugas, kaip kortelės, operacijų vykdymas ar tiesiog sąskaitos aptarnavimo mokesčio nepadengimas gali grėsti apribojimai ar net pinigų išieškojimo grėsmė. (1, 34) Lietuvos Respublikoje mokėjimo kortelių naudojimą reglamentuoja šalies įstatymai, Lietuvos banko teisės aktai, bankų sąskaitos sutartys, atskiruose bankuose priimtos naudojimosi mokėjimo kortelėmis taisyklės. Banko ir kortelės turėtojo tiesioginiai santykiai sureguliuojami jų sudaromoje naudojimosi mokėjimo kortelės sutartyje. Bankai savo ruožtu įsipareigoja atlikti atsiskaitymus, susijusius su kortelės naudojimu, įskaityti į kortelės turėtojo sąskaitas jo vardu gautas pinigines lėšas, išmokėti grynuosius pinigus, teikti kortelės turėtojui informaciją apie jo kortelės sąskaitos būklę, išduoti išrašą susijusias su operacijomis ir likučiais, garantuoti kortelės turėtojui patikėtų piniginių lėšų saugumą ir garantuoti sąskaitų, operacijų bei duomenų apie kortelės turėtoją slaptumą. Neteikti informacijos apie kortelės turėtoją, sąskaitos būklę. Jeigu paaiškėja, kad bankas nevykdo arba netinkamai atlieka savo prievoles, kortelės turėtojas turi teisę pareikšti dėl to pretenziją ir pareikalauti, kad trūkumai būtų pašalinti. Tačiau prievolių turi ne tik bankas, bet ir klientas. Kortelės turėtojas turi prisiimti atsakomybę prieš gaunant kortelę įnešti į kortelės sąskaitą mokestį pagal kortelės įkainius, laikyti paslaptyje PIN kodą, nerašyti PIN ant kortelės ar daiktų kurie yra šalia kortelės, laikyti paslaptyje kortelės numerius, galiojimą terminą (kortelės pateikimas trečiajam asmeniui pirkimui atlikti nelaikomas šios prievoles pažeidimas), slaptažodį. Taip pat saugoti dokumentus, patvirtinančius operacijų atlikimą iki išrašo, kuriame nurodytas šios operacijos, gavimo, nenaudoti kortelės neteisėtoms operacijoms atlikti, laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus kortelės įkainiuose nurodytus mokesčius. Taigi kortelės turėtojui suteikiamas visos teisės naudotis mokėjimo kortele. Svarbiausia klientui saugoti visus savo identifikavimo kodus, kad kortele negalėtų pasinaudoti tretieji asmenis, o bankas iš savo puses privalo apsaugoti sistemą ir kliento informaciją.(6, 225) 1.2. Kortelių rūšys pagal informacijos saugojimo būdą Kadangi kortelėse yra laikoma ne tik informacija apie klientą, bet ir finansinis turtas, labai svarbu kaip kortelės yra apsaugotos. Mokėjimo kortelės yra gaminamos iš plastiko, kuriose yra įmontuota magnetinė juostelė arba mikroschema. Magnetinė kortelė, tai mokėjimo kortelė, kurioje duomenys yra saugomi magnetinėje juostelėje, kuri yra ant kortelės nugarėlės. Atsiskaitinėjant kortelėmis su magnetine juostele nereikalingas patvirtinimo kodas, tačiau kortelės savininkas privalo pasirašyti ant čekio taip patvirtinant mokėjimą. Nors atsiskaitymas ir patogus, tačiau vis daugiau bankų jų atsisako, dėl saugumo ir baimės, kad tam tikri asmenys gali lengvai prieiti prie kortelės turėtojo duomenų ir neteisėtai pasisavinti lėšas. Jau 1974 metais Prancūzijoje buvo užpatentuota kortelė su mikroschema (mikroprocesorinė kortelė). Ši kortelė yra labiau paplitusi dėl savo saugumo galimybių. Jei kortelė būtų pavogta ir mėginta ja neteisėtai pasinaudoti, tris kartus įvedus neteisingai asmens identifikavimo kodą, mikroschema susinaikina arba laikinai užsiblokuoja. Šioje mikroschemoje saugoma informacija taip pat yra sunkiau pasiekiama norint padirbti kortelę, kadangi jose telpa ir yra įrašoma žymiai daugiau informacijos nei kortelėms su magnetine juostele. Nors kortelės su mikroschema ir yra žymiai brangesnės nei kortelės su magnetine juostele (apie 5-7 kartus), tačiau manoma, kad jos dėl savo saugumo išstums magnetines korteles. Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, atsiranda naujos kartos kortelės pagal atsiskaitymo būda, tai yra bekontaktės kortelės. Su jomis iki tam tikros sumos galima atsiskaityti be identifikavimo kodo ar parašo ant čekio. Tiesiog pridėjus kortelę prie skaitytuvo pinigai nusirašo nuo sąskaitos. Pinigų sumos tokiems atsiskaitymas yra nustatytos mažos, kad radus kortelę kitam asmeniui nebūtų panaudota didelė pinigų suma. Taip pat tarp šių bekontakčių mokėjimų turi vykti atsiskaitymai ir su kortelės identifikavimo kodu. Visos kortelės yra saugomos nuo trečiųjų asmenų ir galimybės jiems pasisavinti kito asmens lėšas. Tai yra labai svarbu, kadangi daugelis žmonių visas santaupas tiesiog laiko sąskaitose, kurios yra surištos su mokėjimo kortelėmis. Taip pat kortelių saugumas yra labai svarbus ir dėl asmeninės informacijos, kuri patekus tretiesiems asmenims gali padaryti daug finansinės žalos. (2, 318) Pasirinkti tinkamą kortelių gamintoją yra labai svarbu, nes tai priklauso kaip plačiai galėsite ją naudotis Lietuvoje ar užsienyje. Perkant tam tikroje parduotuvėje ar įstaigoje dažnai galima pamatyti kortelių gamintojų logotipus. Tai reikalinga, nes deja ne visos parduotuvės priima visas korteles, kas reiškia, kad nors ir turint pinigų nebus galima jais pasinaudoti. Svarbiausia pasirinkti tą mokėjimo kortelės gamintoją, kuris labiausiai yra paplitęs pasaulyje, kad daug keliaujančiam asmeniui nekiltų problemų atsiskaitinėjant kortele. Viena iš populiariausių kortelių operatorių yra „MasterCard”. Tai bankams priklausanti asociacija, kuri kortelių ar kreditų neišduoda, tačiau palengvina disponavimu pinigais elektroninėse erdvėse. Šiuo ženklu dažniausia pažymėtos debeto ir kredito kortelės. Pats „MasterCard” nenustato nei kreditinės kortelės palūkanų, nei aptarnavimo mokesčių. Daugiau kaip 32 milijonų mažmeninių prekybos vietų visame pasaulyje ir internetinėse parduotuvėse priima šią kortelę. Tai globalioje visuomenė leidžia laisviau judėti ir naudotis visomis prekėmis ir paslaugomis turint tiesiog vieną kortelę. Taip pat labai svarbu, kad net 1,9 milijonų bankomatų priima „MasterCard” korteles ir leidžia skubos atveju išsigryninti pinigų visame pasaulyje arba tiesiog pasitikrinti sąskaitos likutį. „MasterCard” gamintojai supranta, kad nelaimės atsitinka dažnai, todėl jie sukūrė skambučių tinklą, kuomet klientui prireikus pagalbos, gali kreiptis tiesiogiai į „MasterCard global service”. Jiems galima skambinti 24 valandas per parą ir jie sujungs su atstovu, kuris kalba pasirinkta kalba. Jie gali padėti dėl pavogtos ar pamestos kortelės, suteikta pakaitinė kortelė nenumatytu atveju, skubos atveju gali suteikti grynųjų išėmimą be palūkanų, padeda surasti artimiausią bankomatą, kuris priima „MasterCard”, „Maestro” ir „Cirrus” prekės ženklus, suteikti informaciją, kuri susijusi su sąskaita, suteikia visas galiojančias privilegijas bet kokioms galiojančioms kortelėms. [3] Kitas populiarus kortelių tinklas yra „Visa”, kurias priimta naudoti daugiau kaip 170 pasaulio šalių. Jos ypač plačiai naudojamos JAV ir jei reikia konvertuoti valiutą, ji vyksta per dolerį, todėl tai nėra patogu jei vykstama į Europos šalis. Taip pat „Visa” kortelės yra geresnis pasirinkimas ir tiems, kurie naudojasi „PayPal”, kadangi ten yra galimybė plačiau naudotis suteiktomis paslaugomis būtent tiems kas turi tokio tipo kortelę. [4] Taigi prieš pasirenkant kortelę reikia išsianalizuoti savo poreikius. Tačiau visos šių gamintojų kortelės leidžia atlikti įvairias operacijas visame pasaulyje, taip pat šiuolaikinėje visuomenė svarbus bruožas – galimybė pirkti internetu ir pinigų gryninimas per bankomatus. Visos šios paslaugos klientams leidžia nevaržomai judėti visame pasaulyje ir dar lengviau disponuoti lėšomis. Lietuvoje mokėjimo kortelės taip pat labai plačiai paplitusios, o daugiausiai naudojamasi būtent „MasterCard” ir „Visa” kortelėmis. 1 lentelė Mokėjimo kortelės 2014 m. 2015m. 2016m. Visos mokėjimo kortelės 3 468 439 3 501 378 3 444 141 Vietinės 0 10 407 7 131 Tarptautinės 3 468 439 3 490 971 3 437 010 „Visa“ kortelės 1 379 100 985 795 776 143 „MasterCard“ kortelės 2 065 805 2 480 480 2 639 973 Kitos kortelės 23 534 24 696 20 894 Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis Lietuvos banko duomenimis. Remiantis šios lentelės duomenimis yra matoma, kad 2015 metais gyventojai buvo linke turėti daugiausiai mokėjimo kortelių nei 2014 metais ir 2016 metais. Daugiausia asmenis naudojasi tarptautinėmis kortelėmis dėl kelionių į kitas šalis. Tarptautines korteles žmogui leidžia laisvai atsiskaitinėti už prekes ir paslaugas užsienyje, bei pirkti internetu. Dėl šios priežasties nuo 2016 metų gyventojai vis mažiau renkasi vietines korteles. Populiariausios tarptautinės kortelės Lietuvoje yra „MasterCard“ ir jų kiekis vis didėja, o plačiai paplitusios „Visa“ kortelės kiekvienais metais vis krenta. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje mokėjimo kortelės tampa vis svarbesne atsiskaitymo galimybe. Žmonės vis mieliau renkasi už prekes ir paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, o ne grynaisiais pinigais. Gyventojai pasitiki ne tik pačia paslauga, bet ir ją teikiančiomis įmonėmis, kas lemia dar didesni mokėjimo kortelių pasirinkimą. Pačios mokėjimo kortelės yra patrauklios dėl klientams suteikiamo saugumo jausmo, kadangi nereikia nešiotis grynųjų pinigų ir tai sumažina riziką būti apvogtam ar apgautam. [5] 1.3. Elektroninių pinigų charakteristika ir jų privalumai Elektroniniai pinigai, tai grynųjų pinigų vertė perkelta į elektronines laikmenas ir išreiškiama impulsais. Atliekant operacijas gautų lėšų suma yra nemažesnės vertės už išleistą pinigų vertę ir priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai. Elektroniniai pinigai turi visas grynųjų pinigų funkcijas ir savybes, tik skirtumas tas, kad elektroninių pinigų forma išreiškiama ne monetomis ir banknotais, o tam tikrais elektroniniais impulsais. Elektroniniai pinigai turi piniginę vertę, todėl tokių pinigų leidėjas privalo išpirkti grynuosius pinigus. Tokie pinigai yra laikomi sąskaitose, kurios yra susietos su kortelėmis. Elektroniniai pinigai turi savybių, kurių neturi grynieji pinigai. Manoma, kad būtent dėl jų elektroniniai pinigai turėtų išstumti materialius pinigus atliekant mokėjimus. Elektroninės mokėjimo priemonės, priklausomai nuo jų techninių savybių, gali būto įvairaus anonimiškumo laipsnio: nuo visiško anonimiškumo iki vartotojo identifikavimo, tačiau tam tikras savininko atpažinimas yra privalomas, tam kad būtų galima pasinaudoti lėšomis, kurios yra elektroninėje sąskaitoje. Banko pagrindinės funkcijos yra kortelių išleidimas (kodavimas, išsiuntimas, atnaujinimas), kliento kreditingumo vertinimas (specialios sąskaitos atidarymas, limito nustatymas), autorizacija (atsakymas į užklausimą apie sandorio sudarymo galimybę automatiniu ar telefoniniu režimu, pagrindines kliento bylos atnaujinimas), ataskaitos parengimas (išrašo, kuriame nurodytos visos atliktos operacijos, skola, jos padengimo terminai), kredito limito kontrolė, saugumo užtikrinimas ir sukčiavimo kontrolė. Svarbiausiai gaminant korteles yra saugumas, todėl labai svarbu, kad bankas naudotų visas priemones informacijos nutekėjimo užkirtimui. Kortelių skyrius turi būti atskiras nuo kitų ir griežtai kontroliuojamas. Saugiausia kai klientas ateina kortelės atsiimti savarankiškai, bet ją galima siusti ir paštu. Tokiu atveju pirmiausia išsiunčiama kortelė ir tik po kurio laiko identifikavimo kodas, arba siunčiama neaktyvi kortelė, kuria suaktyvinti galima per internetine bankininkystę ir ten pamatyti identifikavimo kodą.(7, 543) Nors elektroninėse sistemose esančiu pinigų ir negalima paliesti gyvai, tačiau jų vertė yra lygiai tokia pati kaip ir grynųjų pinigų. Dėl šios priežasties elektroniniai pinigai privalo būti pilnai apsaugoti. Šiuolaikinės elektroninės mokėjimo priemonės turi identifikavimo ir autentiškumo saugumo lygius. Identifikavimas – operacijos šalių tapatybės nustatymas. Tik identifikavus asmenį gali būti vykdomas tam tikras mokėjimas ar operacija. Pirkėjas yra įgaliotas apmokėti, o pardavėjas pateikti prekes už kurias buvo sumokėta. Autentiškumo patikrinimas – tai procesas, kurio metu abi pusės nustato ar tikrai jos yra tas kuo prisistato. Tam gali būti panaudota daug būdų, bet keletas yra populiariausių. Jei yra naudojamasi kortele, yra paprašomas PIN kodas, kuris yra žinomas tik kortelės turėtojui. Jei daromas pavedimas yra paprašomas slaptažodis, kurį susigeneruoja pats asmuo. Taip pat specialus parašas su viena iš identifikavimo priemonių, tai gali būti generatorius, m.parašas kai kodas ateina į telefoną ar kita priemonė leidžianti save identifikuoti. Svarbiausia, kad sandorio metu yra užtikrintas saugumas, kuris palaikomas informacijos patvirtinimo priemonėmis, kurias žino ir turi tik pats asmuo. Tai leidžia saugiai disponuoti lėšomis, atlikti mokėjimus ar pavedimus išsaugant konfidencialią informaciją ir apsaugant pinigus nuo vagysčių ar apgavysčių.(6, 183) 1.4. Mokėjimo kortelių rizika Nors vienas didžiausių kortelių privalumu yra saugumas, tačiau deja pasakyti, kad mokėjimo kortele naudotis yra visiškai saugu – negalima. Žmonių, kurie neteisėtai nori pasinaudoti svetimais pinigais visada atsiras ir nors technologijos žengia į priekį, sukčiai suranda vis išradingesnių būdų kaip pasisavinti kito asmens finansinį turtą. Dažniausiai yra pavogiama mokėjimo kortelė ir žinant jos PIN kodą pinigai yra tiesiog išgryninami per bankomatą. Nusikaltėliai dažniausiai tiesiog nužiūri PIN kodą, kai kortelės savininkas jį suvedinėją į skaitytuvą ar bankomatą. Jei nusikaltėliui pavyksta sužinoti PIN kodą, būna pavogiama kortelė ir per kelias minutes tiesiog nuimami pinigai nuo sąskaitos ar tiesiog apsiperkama kokioje nors parduotuvėje, įsigyjant prekes, kurias vėliau bus galima lengvai realizuoti. Galimybė apsisaugoti nuo šios vagystės, yra laiku pastebėtas kortelės dingimas ir jos užblokavimas. Taip pat vis labiau plintantis būdas, skirtas pasisavinti visas lėšas - kortelės duomenų nuskaitymas. Sukčiai dažnai naudoja nepastebimus įrenginius, kurių pagalbą yra gaunami kortelės duomenys ir taip pasinaudojama visomis toje kortelėje esančiomis lėšomis. Ant bankomato, kur yra įdedama mokėjimo kortelė, yra tvirtinamas specialus įrenginys, kuris nuskaito visus duomenis. Informacija, esanti mokėjimo kortelėje yra nuskaitoma kai kortelė yra įdedama ir išimama. Kiekvienas toks įrenginys yra pritaikytas individualiai konkrečiam bankomatui, todėl netgi pamačius tokį nedidelį aparatą galima nesuprasti, kad tai mechanizmas skirtas kortelės duomenims pavogti. Kad būtų išgautas PIN kodas, bankomato viršuje yra įmontuojama nepastebima filmavimo kamera, kurios dėka yra pamatomas kortelės PIN kodas arba vietoje kameros gali būti speciali klaviatūra, kuri registruoja PIN kodus. Didžiausia bėda, kad tokius bankomatus atskirti yra labai sunku, o ypač jei tuo bankomatu yra naudojamasi pirmą kartą. Visa ši nelegalaus nuskaitymo įranga leidžia nusikaltėliams neiti prie bankomato pasiimti nuskenuotos informacijos, nes visus duomenis įranga perduoda automatiškai ir surinkta informacija akimirksniu yra perkeliama į bet kurią pasaulio vietą. Taip pat dažnai bendrininkų pagalba, kurie dirba kavinėse ar parduotuvėse, gaunami ši informacija. Darbuotojas turi nedidelį skaitytuvą, per kurį perbraukus kortelę yra gaunama visa reikalinga informacija. Pagal gautus duomenis yra pagaminta identiška kortelė, kuria bus galima naudotis lėšų pasisavinimui.[8] Dar vienas būdas, kaip nusikaltėliai gali pasisavinti lėšas yra gauti fiziniai kortelės duomenys. Tokia informacija yra gaunami atsiskaitinėjant interneto parduotuvėse. Sukčiai dažniausiai pasisavina duomenys pirkimo internetu metu ir neteisėtai disponuoja lėšomis atsiskaitinėjant už prekes. Duomenys yra sužinomi mėginant įvairiausius derinius. Šiam algoritmui užtenka nurodyti pirmus šešis kortelės numerio skaičius, toliau programa savarankiškai pradeda „spėlioti“ bei testuoti galimus kortelės duomenų derinius: kortelės numerį, galiojimo datą ir saugumo kodą. Visus juos sistema iš karto testuoja, bandydama prisijungti ir atsiskaityti įvairiose internetinėse parduotuvėse. Šis metodas yra labai sėkmingas, nes skirtingose elektroninėse parduotuvėse ar svetainėse, prašo pateikti vis kitus duomenys, kurie įrodytų kortelės tikrumą. Ši sistema patikrina kelias skirtingas svetaines per keliasdešimt sekundžių ir taip atkuria kortelės saugumo informaciją. Pasaulyje kortelių duomenų vagystės vyksta nuolatos, kadangi duomenis gauti yra daug lengviau nei kortelės PIN kodą.[9] Pagrindinės saugumo rekomendacijos, saugi kortelė - saugus pinigai. Kortelę reikia saugoti taip pat, kaip ir piniginę. Be PIN kodo, kortele nebus galima pasinaudoti, todėl jį laikyti reikia kuo saugesnioje vietoje, o perkant prekes ar atsiskaitinėjant už paslaugas visada reikia patikrinti sumą kuri yra nurodyta. Kadangi kortele naudotis tenka viešumoje, reikia stengtis, kad svetimi asmenis nepamatytų vedamo PIN kodo, todėl įvedinėjant identifikavimo kodą į skaitytuvą ar bankomatą, klaviatūrą geriausiai uždengti ranka. Niekada negalima leisti jokiam asmeniui išsinešti kortelės ir visada stebėti ką su kortele yra daroma. Šie būdai visiškai kortelės neapsaugos, todėl būtina reguliariai tikrinti sąskaitos išrašą. Svarbiausias žingsnis praradus kortelę, nedelsiant pranešti apie tai bankui, kad kortelė būtų užblokuojama ir ją niekas nebegalėtų pasinaudoti. Tokiu atveju yra pagaminama nauja kortelė, kuria klientas toliau gali naudotis ir disponuoti lėšomis esančiomis jo sąskaitoje.[10] Daugėjant apgaulių su kortelėmis, pasaulio mokėjimo sistemų lyderės „VISA“ ir „MasterCard“ įdiegia naujas taisykles, pagal kurias mokėjimo kortelių savininkai, pirkdami prekes ar paslaugas, turi teikti apie save kur kas daugiau koduotos informacijos. Dabar kortelės yra gaminamos su specialiu trijų skaitmenų kodų ant kortelės nugarėlės. Toks kodas reikalingas norint pirkti su kortele internetu ar paštu. Taip pat perkant internetu reikalaujama ir kortelės galiojimo data, numeris, vardas ir pavardė. Tačiau nors pirkimai ir yra užkoduoti, tačiau sukčiai dažnai sužinoję reikalingus duomenis, pasinaudoja kortelėmis.[9] Svarbiausi žingsniai tam sutrukdyti, tai mokėjimo kortelės informacijos saugojimas. Perkant internetinėse parduotuvėse išsiaiškinti ar puslapis tikras ir ar informacija, kuri yra pateikiama tam pirkimui yra būtina. Mokėjimo kortelės plastiko saugojimas, kadangi ant kortelės yra užrašyta visa reikalinga informacija pirkimams internetu, todėl kortelės niekada negalima paleisti iš akių, kad duomenys esantis ant kortelės nebūtų nurašyti.(11, 161) Nusikaltėlių svarbiausias ir pagrindinis tikslas yra – grynieji pinigai. Turint tik mokėjimo kortelę lengviausia ir saugiausia pinigus išsigryninti tiesiog per bankomatą. Mokėjimo kortelė ir bankomate įvedamas PIN kodas yra pagrindiniai du elementai leidžiantis banko sistemai daryti išvadą, kad prie bankomato yra kortelės savininkas ir kad būtent klientas nori išsigryninti pinigus. Jei pavyksta apsaugoti PIN kodą, nusikaltėliui ta kortelė iš principo nelabai naudinga. Tuo tarpu tokia kortele atsiskaitant šalyse, kur neprašoma suvesti PIN kodo, kyla papildoma rizika, nes pardavėjas gali paprašyti parodyti asmens dokumentą. Be to, nusikaltėliui daugiau vargo, nes reikės pasigaminti tikros banko kortelės dublikatą, turintį tvarkingus kortelės požymius – logotipą, spalvas. Patys bankai taip pat taiko prevencines priemones sumažinti šias rizikas. Bankai turi elektronines sistemas, leidžiančias atlikti sukčiavimo prevencijos monitoringą. Reaguodama į tam tikrus scenarijus, sistema bankui praneša apie įtartinus atsiskaitymus kortele. Pavyzdžiui, jeigu perkama penktą valandą vakaro Lietuvoje, o po dviejų ar trijų valandų kur nors JAV, sistema praneša apie tokią anomaliją ir kortelė yra automatiškai užblokuojama, kadangi žmogus per tokį trumpą laiką negali nukeliauti tokio atstumo.[12] Apibendrinus galima matyti, kad kortelės, būna dviejų tipų: debetinės arba kreditinės. Tarp jų yra pagrindinis skirtumas tas, kad su debetine kortele yra disponuojamos savo lėšos, o su kreditine – banko. Šios kortelės pagal saugoma informacija, gali būti su magnetine juostele arba mikroschema. Antrasis variantas yra žymiai saugesnis, kadangi čia informacija yra saugiau užkoduota ir duomenys, palyginus su magnetine juostele, yra ne taip lengvai nuskaitomi ir panaudojami neteisėtoms operacijoms. Visos kortelės, norint išgryninti finansines lėšas ar atlikti tam tikras operacijas, yra apsaugotos keturių skaičių identifikavimo kodu (PIN kodu), o norint pirkti internetinėse parduotuvėse – privalomi visi kortelės fiziniai duomenys (CVV kodas, galiojimo data, kortelės numeris, vardas ir pavardė). Taip pat bankai stebi mokėjimo kortelių operacija. Jei sistemai kyla įtarimas, kad kortele naudojasi ne savininkas – kortelė apribojama. Atsiradusios bekontaktės mokėjimo kortelės, kurios leidžia atsiskaityti mažomis sumomis, taip pat yra apsaugotos. Tarp visų bekontakčių mokėjimų, privalo vykti atsiskaitymai su PIN kodu. Tačiau sukčiai naudoja įvairiausius metodus, kurie jiems leidžia būnant, kad ir kitoje šalyje, pasinaudoti kitų asmenų finansinėmis lėšomis. Tai gali būti gauti fiziniai kortelės duomenis, kurie leidžia atsiskaitinėti internetinėse parduotuvėse, nepastebimas specialus įrenginys ant bankomato, kuris leidžia nuskaityti kortelės duomenis ir vėliau juos panaudoti pinigų išgryninimui, bei stebėjimo kamera leidžianti sužinoti kortelės PIN kodą. Nuo tokių atvejų dažniausiai apsisaugoti galima tik atidžiai atlikinėjant operacijas. Taip pat kortelės PIN kodas privalo būti įsimintas arba blogiausiu atveju užrašytas ir laikomas atskirai nuo mokėjimo kortelės. Tačiau ir laikantis visų saugumo reikalavimų, deja ne visada pavyksta apsisaugoti nuo finansinių nesklandumų, todėl didelis dėmesys privalo būti skirtas bankinio išrašo nagrinėjimui. Kiekviena operacija turi būti stebima ir jei kyla įtarimas reikia kreiptis į banką dėl kortelės blokavimo ir pakeitimo. 2. AB „SWEDBANK“ VEIKLOS CHARAKTERISTIKA Kaip kiekviena finansų įstaiga, taip ir bankas turi rengti finansinę atskaitomybę. Finansinė atskaitomybė -  finansinių duomenų apie banko finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma. Finansinių ataskaitų sudarymo tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės (banko) finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Jeigu įmonė turi dukterinių įmonių, ji turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas.  Konsoliduotosios finansinės ataskaitos – įmonių grupės finansinės ataskaitos, sudarytos ir pateiktos kaip vienos įmonės finansinės ataskaitos. AB „Swedbank“ rengia visų formų privalomą finansinę atskaitomybę – tiek metinę, tiek ketvirtinę, mėnesinę ir kasdieninę. 2.1. Finansinė analizė Finansinė analizė – tai visapusis ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų tyrimas siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus. Bankuose, kaip ir daugelyje kitų įmonių, siekiant įvertinti veiklos rezultatus į pagalbą yra pasitelkiama gausybė finansinių rodiklių, kurie parodo įmonės produktyvumą. Jis išreiškiamas suteiktų paslaugų ir atliekamų funkcijų apimtimi ir kokybe bei gautu pelnu. Šiuos veiksnius analizuoti gali būti gana aktualu ne tik bankų vadovams ir darbuotojams, bet ir investuotojams, finansų analitikams ir kitiems finansų rinkos dalyviams (23, 81). Atlikus banko duomenų finansinę analizę galima vertinti banko pelningumą ir veiklos efektyvumą bei daryti išvadas, kuriomis yra apibūdinamos banko perspektyvos, kuriami nauji projektai, aiškinama ir gerinama esanti situacija. Tai yra aktualu banko vadovams ir darbuotojams. Tačiau finansinės informacijos analizė yra ne mažiau svarbi ir banko klientams, kurie analizuodami ir vertindami finansinius rodiklius pasirenka tokį banką, kurio finansiniai rodikliai parodo, kad šis bankas yra patikimas, saugus ir jo veikla yra efektyvi. (23, 82). Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir kt. Kitaip tariant šie rodikliai parodo, kaip įmonė sugeba kontroliuoti sąnaudas ir uždirbti kuo daugiau pajamų. Pelningumo rodiklių pagalba investuotojai orientuojasi, į kurią įmonę yra naudingiau investuoti, klientai – kurio banko paslaugomis jiems naudingiausia naudotis ir kuris bankas yra patikimiausias ir veikiantis pelningiausiai ir efektyviausiai. Atlikau akcinės bendrovės „Swedbank“ rodiklių analizę. Analizuojant „Swedbank“ veiklą buvo apskaičiuoti turto pelningumo, nuosavybės pelningumo rodikliai bei finansinio sverto ir įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo koeficientai. Duomenys buvo paimti iš, 2012, 2013, 2014, 2015 ir 2016 metų banko skelbiamų finansinių ataskaitų. Turto pelningumas (ROA). Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek jis uždirba pelno. Didesnė rodiklio reikšmė rodo, kad turtas panaudojamas efektyviai ir pelningai. Kokie yra penkerių metų rodikliai žiūrėti į 1 pav. 1 pav. „Swedbank“ turto pelningumo pokytis 2012-2016 m., proc. Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis „Swedbank“ finansinėmis ataskaitomis. Galima matyti, kad „Swedbank“ turto pelningumas mažėja (tai įtakoja mažesnis uždirbamas pelnas ir pastoviai didėjantis turtas). Nors grynojo pelno 2016 metais ir buvo daugiau, tačiau labai išaugo turtas, kas ir lėmė mažesnį rodiklį. Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE). Rodiklis parodo, kiek banko uždirbo grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Jeigu bankas valdomas efektyviai ir sėkmingai pritraukia skolintas lėšas, šis rodiklis gali viršyti 20 proc. Kuo banko nuosavas kapitalas didesnis, tuo rodiklio reikšmė mažesnė ir tuo mažesnis banko nuosavo kapitalo panaudojimo efektyvumas. Koks akcinės bendrovės „Swedbank“ pokytis buvo per penkerius metus žiūrėti į 2 pav. 2 pav. „Swedbank“ nuosavo kapitalo pelningumo pokytis 2012-2016 m., proc. Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis „Swedbank“ finansinėmis ataskaitomis. Rodiklis parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Tačiau šio rodiklio reikšmė labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. Nors kiekvienais metais svyravo, tačiau 2016 metus lyginant su 2015 metais rodiklis ženkliai pakilo. Tai įtakojo pakilęs pelnas ir nukritęs nuosavas kapitalas. Finansinis svertas. Rodiklis parodo, kiek nuosavo kapitalo tenka vienam turto eurui. Aukšta rodiklio reikšmė parodo žemesnę banko kapitalo riziką. Rodiklis neturėtų būti žemesnis nei 2 proc. Kokie rizikos rodikliai yra akcinės bendrovės „Swedbank“ žiūrėti 3 pav. 3 pav. „Swedbank“ finansinio sverto pokytis 2012-2016 m., proc. Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis „Swedbank“ finansinėmis ataskaitomis. Kiekvienais metais rodiklio reikšmė buvo itin gera. Banko kapitalas nėra rizikingas, nes reikšmės buvo didesnės nei 2 proc. Tačiau 2016 metais dėl nukritusio kapitalo ir padidėjusio turto šis rodiklis staigiai krito žemyn. Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis. Rodiklis rodo, kiek vienam nuosavo kapitalo eurui tenka įsipareigojimų. Aukštas rodiklis gali reikšti didesnę riziką dengiant įsipareigojimus ir sunkumus gaunant pakankamai lėšų tolesnei banko plėtrai. Žiūrint į 4 pav. galima pamatyti kokie yra akcinės bendrovės „Swedbank“ penkerių metų rodikliai. 4 pav. „Swedbank“ įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio pokytis 2012-2016 m., proc. Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis „Swedbank“ finansinėmis ataskaitomis. Rodiklis nuo 2012 iki 2015 metų laikotarpiu nebuvo aukštas ir tai reiškia, kad bankas nepatyrė didelės rizikos dėl įsipareigojimų padengimo. Tačiau 2016 metais rodiklis ypač smarkiai pakilo, kas reiškia kad bankui buvo sunkiau valdyti riziką. 2.2. AB „Swedbank“ operacinė rizika, ją ribojantis normatyvai ir valdymas Operacinė rizika – tai rizika patirti nuostolių dėl netinkamų arba neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba dėl išorės įvykių įtakos. Operacinė rizika kyla visose verslo srityse. Operacinės rizikos išvengti yra neįmanoma arba tai būtų labai neefektyvu kaštų prasme. Todėl Banko tikslas yra sumažinti operacinės rizikos lygį atsižvelgiant į vykdomas operacijas, veiklą ir rinką. Rizikos lygis mažinamas iki nustatytų tikslų, t.y. atsižvelgiant į strategiją ir rizikos apetitą. Nedideli nuostoliai yra būdingi kasdieninei veiklai. Didesni nuostoliai ar incidentai įtakojantys didelę dalį Banko klientų yra retai pasitaikantys ir Bankas deda visas pastangas, kad jų išvengti. Bankas taiko standartizuotą metodą kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikio skaičiavimui. Taip pat Bankas praktikoje taiko įvairius kokybinius ir kiekybinius metodus operacinės rizikos valdymui ir kontrolei. Vienas iš pagrindinių rizikos identifikavimo priemonių efektyviam rizikos valdymui yra taikomas plačiai tarptautinėje praktikoje naudojamas Savo veiklos rizikų įsivertinimas (Risk Control Self Assessment). Operacinė rizika yra valdoma ir diegiant naujas paslaugas, sistemas, atliekant paslaugų ar procesų pakeitimus ar vykdant kitus esminius pokyčius. Rizikų valdymas paslaugų diegimo etape ar prieš įdiegiant kitus esminius pakeitimus leidžia išvengti incidentų ar nuostolių atsiradimo ateityje. Bankas yra įdiegęs veiklos tęstinumo politiką ir procesą, padedantį mažinti įvykių, kurių tikimybė yra nedidelė, bet kurie gali sukelti didelį neigiamą poveikį, nuostolius. Įvykiams, susijusiems su IT ir su fizine žala banko centrinės buveinės pastatams, Bankas yra parengę veiklos tęstinumo scenarijus ir veiklos tęstinumo planus. Taip pat Bankas yra parengęs verslo tęstinumo planus tam tikriems scenarijams, susijusiems su išorinėmis grėsmėmis, ir kritiškiausioms paslaugoms. Bankas kiekvienais metais atlieka veiklos tęstinumo planų testavimą. Banke didžioji dalis vidinių procesų yra automatizuoti, klientų atliekamų operacijų, naudojantis elektroniniais kanalais, skaičius auga, todėl bendrasis rizikos profilis koncentruojasi į IT. IT sistemų ir procesų tobulinimas bei IT sistemų patikimumo didinimas yra nuolatinis procesas ir Bankas tam skiria labai didelį dėmesį. Bankas apdraudžia vadinamą „likutinę riziką“, kuriai pasireiškus, būtų patirti dideli nuostoliai ir kurios neįmanoma ar ekonomiškai nenaudinga diversifikuoti viduje. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme yra nustatyti bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvos komerciniai bankai, tame tarpe ir AB „Swedbank“. 1. Nuosavų lėšų reikalavimai – bankai turi tenkinti šiuos nuosavų lėšų reikalavimus: • 4,5 % 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklį; • 6 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą; • 8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą. 2. Likvidumo reikalavimai – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (angl. liquidity coverage ratio – LCR) reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 %. 3. Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma vienam skolininkui, atsižvelgus į kredito riziką mažinančių priemonių poveikį, neturi būti didesnė kaip 25 % banko reikalavimus atitinkančio kapitalo. Kai klientas yra įstaiga (bankas arba investicinė įmonė) arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos, ta vertė negali viršyti 25 % įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. EUR (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis). Paskolų suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms yra neribojama, jeigu konsoliduota visos finansinės grupės priežiūra vykdoma vadovaujantis Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentu (CRDIV/CRR) arba analogiškais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais. Lietuvos bankas teisės aktais gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.[18] Apibendrinant AB „Swedbank“ veiklą galima teigti, kad bankas siekdamas sumažinti kylančią riziką stengiasi valdyti įvairių rūšių rizikas, o jų tarpe ir operacinę riziką. Operacinė rizika AB „Swedbank“ valdoma remiantis operacinės rizikos valdymo nuostatomis bei ilgaamže darbo patirtimi. Rizikų valdymui bankams yra taikomi veiklos riziką ribojantys normatyvai, kurių turi laikytis kiekvienas Lietuvos Respublikos bankas, o tame tarpe ir AB „Swedbank“. Atlikus tam tikrų rodiklių finansinę analizę matyti, kad turto pelningumas analizuojamu laikotarpiu mažiausias buvo 2016 metais (1,22 proc.). Nuosavo kapitalo pelningumas 2016 metais pakilo ir siekė 12,48 proc. Finansinio sverto koeficientas beveik visais metais buvo geras, tačiau 2016 metais ypač nukrito (iki 9,84 proc.). Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis geriausias buvo 2014 metais, kai siekė 4,89 proc., tačiau 2016 metais rizika labai išaugo ir siekė 9,02 proc., o šis rodiklis geresniu laikomas tada, kai jis yra mažesnis. 3. AB „SWEDBANK“ MOKĖJIMO KORTELIŲ APSAUGOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS Lietuvoje, akcinė bendrovė „Swedbank“, teikia visas bankines paslaugas ir yra vienas iš lyderių pagal klientų skaičių ir populiarumą. Bankas kruopščiai rūpinasi savo klientais nepriklausomai nuo jų amžiaus. Kiekvieną klientą, stengiamasi priskirti prie tam tikro amžiaus segmento. Pirmiausia bankas turi jaunimo programą, kuri leidžia pritraukti daugiau jaunesnio amžiaus vartotojų. Tai labai svarbu, kadangi jaunas žmogus tapęs banko klientu nuo mažumės, vėliau gaunant pajamas greičiausiai liks tame pačiame banke ir naudosis visomis paslaugomis. Taip pat bankui labai svarbūs ir nuolatines pajamas gaunantis klientai, kurie savo kasdieniai veiklai naudojasi banko kanalais. Tokio amžiaus klientai atneša didžiausią pelną, kadangi jie aktyviai naudojasi galimybe skolintis ir taip įgyvendinti visas turimas svajones. Kita segmento grupė, kuri bankui taip pat yra labai svarbi – senjorai. Bankas sukuria specialias sąlygas senjorams ne tik turėti sąskaitą banke, bet ir aktyviai ją naudotis. Tam, kad visi šie klientai, nepriklausomai nuo amžiaus, galėtų laisvai ir saugiai disponuoti pinigais, bankas siūlo specialias mokėjimo korteles, pritaikytas kiekvienam segmentui. 3.1. AB „Swedbank“ siūlomos mokėjimo kortelės „Maestro Youth“ kortelė yra siūloma klientams, kurių amžius yra nuo 7 metų iki 22-ojo gimtadienio. Kortelę gali turėti tik jaunimo programos dalyviai, kadangi kortelė atskiro mokesčio neturi ir ji įeina į programą, kuri yra nemokama. Kortelė, jos turėtojui, suteikia galimybę pirkti parduotuvėse ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat iš kortelės galima išsigryninti pinigų ir papildyti sąskaitą per kiekvieną bankomatą. 6 lentelė „Maestro Youth“ kortelės limitai dienai Bendra leistina suma atsiskaitymo už prekes ir paslaugas operacijoms 30 Eur Bendra leistina suma pinigų išgryninimui per bankomatą 30 Eur Bendra leistina suma mokėjimų bankomatuose operacijoms 30 Eur Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis www.swedbank.lt duomenimis. Šių kortelių limitai dėl saugumo užtikrinimo yra ypač maži, tačiau esant poreikiui tėvai arba pats klientas gali šiuos limitus pakelti. 7 lentelė „Maestro Youth“ kortelės išdavimo ir aptarnavimo mokesčiai Kortelės galiojimo terminas 4 metai Metinis aptarnavimo mokestis 0 Eur Kortelės pakeitimo mokestis ją praradus, pamiršus PIN kodą ar kitaip praradus 5,50 Eur Grynųjų pinigų išgryninimas „Swedbank”, AB, Swedbank AS (Estija), Swedbank AS (Latvija) ir Swedbank (Švedija) bankomatuose Iki 290 Eur per mėnesi nemokamai Grynųjų pinigų išgryninimas kitų bankų bankomatuose 2% nuo sumos, bet min. 2,90 Eur Grynųjų pinigų išgryninimas partnerių vietose 0,4% nuo sumos, bet min. 0,43 Eur Grynųjų pinigų įnešimas „Swedbank“ banko bankomatuose Nemokamai PIN kodo keitimas „Swedbank“ banko bankomatuose Nemokamai Prarastos kortelės blokavimas Nemokamas Saugumo programos mokestis Nemokamas Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis www.swedbank.lt duomenimis. Saugumo programa padeda apsaugoti lėšas neteisėtai pasinaudojus kortele kitam asmeniui. Laikotarpis iki pranešimo dėl kortelės blokavimo, per kurį patirtus kliento nuostolius kompensuoja bankas yra 24 valandos. Didžiausia nekompensuojama nuostolių suma jaunimo programos dalyviams, kurių amžius nuo 7 iki 14-ojo gimtadienio yra 0 Eur, o didžiausia kompensuojama suma yra 30 Eur. „Bekontaktė MasterCard Web“ kortelė taip pat yra priskirta jaunimo programos dalyviams, kurių amžius yra nuo 22m. iki 26-ojo gimtadienio. Už kortelę taikomo atskiro mokesčio nėra, tačiau programos mėnesinis mokestis yra 0,70 Eur. Kortelė yra pritaikyta atsiskaityti už prekes ir paslaugas tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje, taip pat su šia kortele galima pirkti internetu. Atsiradusi naujiena, kad su šia kortele galima iki 10 Eur atsiskaityti be PIN kodo. Kortelę galima naudoti pinigų išsigryninimui, tiek per bankomatą, tiek banko padalinyje. 8 lentelė Bekontaktės „MasterCard Web“ kortelės limitai dienai Bendra leistina suma atsiskaitymo už prekes ir paslaugas operacijoms 580 Eur Bendra leistina suma pinigų išgryninimui per bankomatą 290 Eur Bendra leistina suma mokėjimų bankomatuose operacijoms 290 Eur Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis www.swedbank.lt duomenimis. Šios kortelės limitai yra didesni, kadangi ir klientai yra vyresni. Su kortele išduoti limitai gali būti pakelti visais banko teikiamais kanalais: banko padalinyje, telefonu, per internetine bankininkyste ar tiesiog banko programėle.[13] 9 lentelė Bekontaktės „MasterCard Web“ kortelės išdavimo ir aptarnavimo mokesčiai Kortelės galiojimo terminas 4 metai Mėnesinis aptarnavimo mokestis 0 Eur Kortelės pakeitimo mokestis ją praradus, pamiršus PIN kodą ar kitaip praradus 5,50 Eur Grynųjų pinigų išgryninimas „Swedbank”, AB, Swedbank AS (Estija), Swedbank AS (Latvija) ir Swedbank (Švedija) bankomatuose Iki 290 Eur per mėnesi nemokamai Grynųjų pinigų išgryninimas kitų bankų bankomatuose 2% nuo sumos, bet min. 2,61 Eur Grynųjų pinigų išgryninimas partnerių vietose 0,4% nuo sumos, bet min. 0,43 Eur Grynųjų pinigų įnešimas „Swedbank“ banko bankomatuose Nemokamai PIN kodo keitimas „Swedbank“ banko bankomatuose Nemokamai Prarastos kortelės blokavimas Nemokamas Saugumo programos mokestis Nemokamas Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis www.swedbank.lt duomenimis. Šios kortelės turėtojams, kurių amžius nuo 14 metų iki 26-ojo gimtadienio didžiausia nekompensuojama nuostolių suma yra 28,96 Eur, o didžiausia kompensuojama suma yra 290 Eur. Didžiausia kompensuojama suma priklauso nuo to, koks limitas yra priskirtas kortelei jos išdavimo metu. Darbingo amžiaus klientų segmentui siūlomų banko debetinių kortelių sąrašas ganėtinai ilgas. Klientai galėjo pagal savo poreikius pasirinkti norimą kortelę. Klientai galėjo turėti Bekontaktė „Debit MasterCard“, Bekontaktė „Private Banking Debit MasterCard“, „Maestro Bazinė“, „Debit MasterCard“, „Private Banking Debit MasterCard“, „Maestro“, „Visa Electron“; Tačiau šis sąrašas yra vis labiau mažinamas. „Maestro Bazinė“ kortelė išduodama tik pasirinkus paslaugų planą „Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga“. Pasibaigus „Maestro Bazinė“ kortelės galiojimo laikui, praradus, pametus kortelę ar dėl kitų priežasčių, jeigu klientas nėra pasirinkęs paslaugų plano „Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga“, išduodama arba atnaujinama bekontaktė „Debit Mastercard“ kortelė pagal galiojančius bekontaktės „Debit Mastercard“ kortelės įkainius. Nuo 2017-01-01 „Maestro“ kortelės išduodamos ir atnaujinamos tik įmonių, kurios su Banku yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį dėl darbo užmokesčio pervedimo, darbuotojams. Kitais atvejais klientams išduotos „Maestro“ kortelės pasibaigus galiojimo laikui atnaujinamos arba keičiamos į bekontaktę „Debit Mastercard“ kortelę, pagal galiojančius bekontaktės „Debit Mastercard" kortelės įkainius. Nuo 2017-01-01 „VISA Electron“ kortelės atnaujinamos į „Maestro“ korteles tik įmonių, kurios su banku yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį dėl darbo užmokesčio pervedimo, darbuotojams. Kitais atvejais išduotos „VISA Electron“ kortelės pasibaigus galiojimo laikui atnaujinamos arba keičiamos į bekontaktę „Debit Mastercard“ kortelę, pagal galiojančius bekontaktės „Debit Mastercard" kortelės įkainius. Naujos „VISA Electron“ kortelės neišduodamos. Taigi iš esmės, klientams yra siūloma viena kortelė: bekontaktė „Debit MasterCard“. Kitoms kortelėms gauti, kaip „Maestro“ ar „Maestro Bazinė“, yra taikomos specialios sąlygos. Išduodant šias korteles yra nustatyti operacijų atsiskaitant, gryninimo ir sąskaitos pildymo limitai. Visoms kortelėms yra nustatyti vienodi limitai. 10 lentelė Debetinių kortelių limitai Bendra leistina suma atsiskaitymo už prekes ir paslaugas operacijoms Bendra leistina suma grynųjų pinigų išėmimo operacijoms Bendra leistina suma mokėjimų bankomatuose operacijoms Bekontaktė „Debit MasterCard“ 2030 Eur. 870 Eur. 870 Eur. Bekontaktė „Private Banking Debit MasterCard“ 2030 Eur. 870 Eur. 870 Eur. „Maestro Bazinė“ 2030 Eur. 870 Eur. 870 Eur. „Maestro“ 2030 Eur. 870 Eur. 870 Eur. Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis www.swedbank.lt duomenimis. Išgryninus daugiau nei 580 Eur per mėnesį, taikomas 0.4 % mokestis nuo didesnės nei 580 Eur sumos. Šiuos limitus, jei yra pageidaujama, galima pakelti. Juos galima pakelti tiek per internetine bankininkyste, tiek telefonu ar banko padalinyje. Kortelių įkainiai nurodyti 3-iame priede. Bankas klientams labiausiai siūlo ir atnaujina senas korteles į bekontaktes „Debit MasterCard“. „Maestro“ kortelės yra išduodamos tik įmonių, kurios su banku yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį dėl darbo užmokesčio pervedimo, darbuotojams. Tokiu atveju kortelių administravimo mokesčių nėra ir klientas kortele naudojasi nemokamai. Klientai prie vienos sąskaitos, gali turėti tik vieną tokio pačio tipo kortelę. Jei nori daugiau kortelių gali arba rinktis kitokio tipo, arba kortelę užsakyti kito asmens vardu, pvz.: vaikų ar draugų.[14] Trečiasis segmentas, kuriam bankas skiria didelį dėmesį – vyresnio amžiaus klientai. Jei yra gaunama senatvinė pensija pagal Lietuvos Respublikos nustatytus įstatymus, klientas gali įstoti į senjorų programą ir gauti planą už 0,70 Eur. per mėnesį ir nemokamai naudotis senjorų kortele, nemokamais vietiniais pavedimai ir nemokėti sąskaitos aptarnavimo mokesčių. Taip pat senjorai gali turėti indėlį su +0,05 proc. metinėmis palūkanoms. 11 lentelė Debetinė senjorų kortelė Bendra leistina suma atsiskaitymo už prekes ir paslaugas operacijoms 2030 Eur Bendra leistina suma pinigų išgryninimui per bankomatą 60 Eur Bendra leistina suma mokėjimų bankomatuose operacijoms 870 Eur Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis www.swedbank.lt duomenimis. Bankas dėl saugumo priskiria mažesnį gryninimo limitą, tačiau kortelės limitai, kliento prašymu, gali būti pakelti. Tai galima padaryti banko padalinyje, telefonu arba per internetine bankininkyste. 12 lentelė Senjorų kortelės aptarnavimo mokesčiai Kortelės galiojimo terminas 4 metai Mėnesinis aptarnavimo mokestis 0 Eur Kortelės pakeitimo mokestis ją praradus, pamiršus PIN kodą ar kitaip praradus 5,79 Eur Grynųjų pinigų išgryninimas „Swedbank”, AB, Swedbank AS (Estija), Swedbank AS (Latvija) ir Swedbank (Švedija) bankomatuose Iki 580 Eur per mėnesi nemokamai Grynųjų pinigų išgryninimas kitų bankų bankomatuose 2% nuo sumos, bet min. 2,90 Eur Grynųjų pinigų išgryninimas partnerių vietose 0,4% nuo sumos, bet min. 0,43 Eur Grynųjų pinigų įnešimas „Swedbank“ banko bankomatuose Nemokamai PIN kodo keitimas „Swedbank“ banko bankomatuose Nemokamai Prarastos kortelės blokavimas Nemokamas Saugumo programos mokestis Nemokamas Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis www.swedbank.lt duomenimis. Senjorų kortelės didžiausias privalumas – kortelės draudimas.[14] Senjorų kortelė yra apdrausta nuo apiplėšimo. Šis draudimas nieko papildomai nekainuoja ir iškarto yra priskirtas prie kortelės. Vieneriems metams kortelė yra apdrausta 290 eurų, o vienam draudžiamajam įvykiui 60 eurų. Papildomos išlaidos, patirtos draudžiamojo įvykio metu, įskaičiuojamos į draudimo sumą: išlaidos naujai piniginei įsigyti ar naujiems asmens dokumentams pagaminti, jei šie daiktai draudžiamojo įvykio metu buvo pagrobti ar sugadinti ir išlaidos už prarastos „Senjoro kortelės“ pakeitimą. Draudimas draudžia pinigų pavogimą iš kliento praėjus neilgiau kaip dviem valandoms nuo pinigų išgryninimo iš bankomato. Tam, kad būtų išmokėta draudiminė suma, įvykio metu turėtu privaloma kreiptis į policiją ir paskambinus telefonu, pranešti apie įvykį.[15] Tam, kad klientai galėtų palengvinti savo gyvenimo kasdienybę, bankas siūlo ne tik debetines, bet ir kreditines mokėjimo korteles. Kredito kortele patogu naudotis kasdien, kaip ir įprasta debeto kortele. Drauge ji turi ir papildomų pranašumų – kreditą, kuriuo patogu naudotis pritrūkus pinigų didesniam pirkiniui ar kasdienėms išlaidoms. Prie kortelės yra pirkinių draudimas, kuris padeda atsitikus nelaimei sumažinti nuostolius, jei už pirkinį buvo atsiskaityta kreditine kortele. Prie kortelių lanksčių įmokų kortelių yra priskirtas ir kelionių draudimas. O prie platininės kortelės klientas gali pasiimti ir „Priority Pass“ kortelę, kuri suteikia galimybę oro uostose įeiti į specialias zonas. Kortelė priimama visose parduotuvėse, visame pasaulyje. Su kredito kortele, kuri yra „MasterCard“, taip pat galima atlikti bekontakčius mokėjimus. Bankas siūlo net keturias skirtingas kreditines korteles pagal kiekvieno poreikius. Kortelę galima rinktis pagal kelionių draudimo galimybes, leidžiamą limitą, mėnesinę įmoką ar palūkanas. Banko siūlomos kreditinės kortelės: 1. Bekontaktė Fiksuotų įmokų kortelė yra tinkama, kai prireikia pinigų didesniam pirkiniui ar nenumatytoms išlaidoms. Ši kortelė leidžia patogiai naudotis pinigais, kaip vartojamąja paskola ar kitais kreditais. Kortelė galioja 3 metus, ir ją gavus yra atidaroma atskira banko sąskaita, kurioje galima įnešti savų pinigų arba pritrukus pasinaudoti banko suteiktu limitu. Šios kreditines korteles limitas gali būti nuo 300 eurų iki 3000 eurų. Ši kortelė neturi mėnesinio aptarnavimo mokesčio, tačiau nuo pirmos dienos pradėjus naudoti kredito limitą, pradeda skaičiuotis palūkanos. Su šia kortele sklandžiai atsiskaitoma visame pasaulyje „Mastercard“ ženklu pažymėtose vietose. 2. Bekontaktė Klasikinė kredito kortelė – norintiems efektyviau tvarkyti savo kasdienius finansinius reikalus. Ji naudinga jei pritrūksta lėšų ar tiesiog norima įsigyti brangesnį pirkinį, o pinigų grąžinimo grafikas norimas lankstus. Ši kortelė turi 25 dienų nemokama pinigų grąžinimo laikotarpį. Kortelė turi kelionių draudimą ir apdraudžia ne tik jos sąvininką, bet ir su juo keliaujiančius šeimos narius. Prie kortelės taip pat yra ir pikrinių draudimas, jei už pikrinį yra atsiskaitoma su kreditine kortele. Kredto limitas nuo 300 iki 3000 eurų. Kortelė turi nemokama kredito grąžinimo laikotarpį, tačiau čia atsiranda mėnesinis mokestsi, kuris yra 1,44 Eur per mėnesį. 3. Bekontaktė Auksinė kredito kortelė – prestižinė kortelė. Naudinga dažniau keliaujantiems į užsienį.  Auksine kortele patogu ir naudinga atsiskaityti tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Kortelė turi daug didesnį kelionių draudimą, tiek jos turėtojui, tiek šeimos nariams. Kortelė taip pat turi nemokamą grąžinimo laikotarpį, kuris yra 30 dienų. Kortelės mėnesinis mokestis yra 3,47 Eur. Ši kortelė kaip ir kitos turi pirkinių draudimą su tomis pačiomis sąlygomis. Kredito limitas čia gali būti priskirtas nuo 600 iki 20 000 eurų. Reikiant lėšų galima laisvai jomis disponuoti nesijaudint dėl grąžinimo grafiko, nes lėšas galima įnešti kada yra patogiausia. 4. Platininė kredito kortelė – rodo ypatingą ją turinčio žmogaus statusą, užtikrina aukščiausios klasės aptarnavimą ir išskirtines privilegijas. Asmeninė „Priority Pass“ kortelė suteikia galimybę lankytis VIP laukimo salėse daugelyje pasaulio oro uostų, o pasirinkus papildomų paslaugų paketą laukimo salėse galima lankytis neribotai be papildomo mokesčio. Atsiskaičius kortele, iki 50 dienų neskaičiuojamos palūkanos už panaudotą kredito limitą. Kelionės draudimas kortelės turėtojui ir kartu keliaujantiems artimiesiems įsigalioja automatiškai išvykus į užsienį. Todėl nebereikia rūpintis papildomomis sąlygomis ar pirkti atskirą kelionių draudimą. Draudimas galioja visą kortelės galiojimo laiką, todėl šią kredito kortelę rekomenduoja dažnai keliaujantiems į užsienį. Kortelė taip pat turi pirkinių draudimą pusei metų. Kredito limitas yra nuo 2 000 iki 20 000 eurų. Kadangi kortelė turi didelius privalumus, tai jos mėnesinis mokestis yra 12 Eur. Norint gauti šias korteles yra svarbus įsipareigojimų ir pajamų santykis, nes kreditinė kortelė yra finansinis įsipareigojimas. Taip pat kiekvienai kortelei svarbu mėnesinės pajamos, klientas norintis gauti kortelę privalo uždirbi nemažiau kaip 245 eurų per mėnesį, o darbo stažas nemažesnis kaip pusė metų. Kreditinėms kortelėms yra atidaromos naujos specialios sąskaitos su priskirtu kredito limitu. Šiose sąskaitose galima laikyti ir laisvai disponuoti savo pinigais. Kiekvienam klientui pagal skirtinga kortelę yra pritaikomos individualios palūkanos. Mažiausias palūkanas turi platininė kortelė, nes norint ją gauti reikia gauti didesnes pajamas, kas reikšia mažesnė rizika bankui. Kredito kortelių kelionių draudimo apsauga įsigalios tada, kai savo „Swedbank“ kortele arba iš bet kurios savo „Swedbank" sąskaitos bus sumokėta viena iš sąlygų. Tai gali būti į paskirties vietą bilietų kainą, organizuotos turistinės kelionės išlaidas, apgyvendinimo išlaidas arba kuro išlaidas, patirtas iki draudžiamojo įvykio. Kortelėmis yra nepatariam grynintis pinigų, kadangi nėra nemokamos išgryninimo sumos, taikomas procentinis mokestis nuo sumos ir nuo pirmos dienos pradeda skaičiuotis palūkanos. Užsiregistravus korteles programoje „Saugus atsiskaitymas internetu“, galima saugiau pirkti interneto parduotuvėse, internetu užsisakyti kelionės bilietus, viešbučių ir automobilių nuomos paslaugas.[14] Jaunimo programos ir kreditinės kortelė turi specialią saugumo programą. Jei buvo prarasta kortelė „Swedbank“ atlygins finansinius nuostolius, patirtus per 24 val. iki užfiksuoto pranešimo apie kortelės blokavimą. Didžiausia banko klientui kompensuojama nuostolių suma – banko nustatytas pirkinių ir paslaugų apmokėjimo dienos operacijų limitas. Nuostoliai neatlyginami, jeigu operacija buvo patvirtinta kortelės PIN kodu. Todėl reikia būti dėmesingais naudojantis mokėjimo kortele, ypač atsiskaitant nežinomoje ar neįprastoje vietoje – užsienyje, internetu ar telefonu.[10] Siekiant išvengti neteisėto kortelės duomenų panaudojimo, kai atsiskaitoma už prekes ar paslaugas internetu, reikia savo kortelę užregistruoti „Saugių atsiskaitymų internetu programoje“. Patartina registruoti kortelę nepriklausomai, ar naudojatės interneto parduotuvių paslaugomis, ar ne. Per internetine bankininkyste, registruojantis yra prašomas sugalvoti pasisveikinimą, kuris bus matomas kiekvieno internetinio pirkimo metu. Jei pirkimo metu pasisveikinimas nesutampa, pirkimo reikia nepatvirtinti. Ši programa leidžia saugiau pirkti internetinėse parduotuvėse ir atskirti sukčiavimo grėsmę. Bankas klientams gali suteikti įvairių mokėjimo kortelių, pagal daugelio norus, tačiau turint mokėjimo kortelę svarbiausia yra jos saugumas. Mokėjimo kortelė yra tiesioginė priemonė prie kiekvieno sąskaitos ir ten laikomų lėšų. Mokėjimo kortelės turėjimas teikia didelę atsakomybę tiek jos turėtojui, tiek bankui. Bankas stengiasi apšviesti ir mokyti klientus apie kortelės duomenų saugojimo prasmę. Todėl kortelės siunčiamos paštu yra neaktyvios, o PIN kodas rodomas internetinėje bankininkystėje (raginama nepasirinkti PIN kodo siuntimo paštu) aktyvavus kortelę. Taip pat klientams, perkantis internetinėse parduotuvėse, privalo susikurti savo pasisveikinimą, kuris leistų įžvelgti tam tikrą pavojų. Bankas supranta, kad jauniems ir vyresnio amžiaus klientams savo pinigus ir informacija apsaugoti yra sunkiau, todėl bankas juo apdraudžia. Taip pat bankas supranta, kad kreditinės kortelės yra vagišių didesnis taikinys, todėl bankas draudžia ir kreditines korteles. Šie draudimai ir programos yra nemokamos ir leidžia klientam mažiau jaudintis dėl vagysčių.[16] 3.2. Vagysčių, susijusiomis su AB „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, analizė Akcinė bendrovė „Swedbank“ turi net 309 000 verslo ir 3,2 mln. privačių klientų, todėl vis daugiau banko klientų susiduria su rizika dėl mokėjimo kortelių duomenų vagysčių. Dauguma banko klientai turi ne tik po vieną mokėjimo kortelę, bet net po dvi ar tris. Nukentėjusių vis daugiau, todėl bankas turi tramdyti šią riziką. Nukentėjus klientui, bankas vykdo tyrimą ar lėšos nebuvo prarastos dėl kliento neatsargumo, pavyzdžiui ant kortelės užklijuotas PIN kodas, ir jei tokių atveju paaiškėja, kad klientas visai nekaltas, bankas jam grąžina prarastas lėšas.[19] Pagal vieną Lietuvos žinių straipsnį yra pasakojama, kaip klientė norėdama atsiskaityti parduotuvėje sužinojo, kad jos banko kortelė yra užblokuota. Klientė pirmiausia patikrino kortelės galiojimo datą, bet kortelė dar tikrai nebuvo pasibaigusi. Sutrikusi klientė nusprendė kreiptis į kortelę išdavusį banką – „Swedbank“, tačiau jai nespėjus paskambinti, banko atstovas pirmas susisiekė su kliente. Buvo pranešė, kad kortelė užblokuota dėl neaiškių operacijų. Pasirodo tuo pačiu metu, klientei esant Lietuvoje, kažkas atsiskaitinėjo su kortele Vengrijoje sostinėje. Iš klientės sąskaitos buvo pavogti visi ten esantis pinigai – 873,20 eurų, tačiau operacijos buvo užfiksuotos tik po kelių dienų nuo jų atlikimo. Klientė atvyko į banko filialą, kuriame paaiškino situaciją ir bankas ėmėsi tyrimo. Pati klientė Vengrijoje buvo daugiau nei prieš 12 metų, o su šią šalimi jokių ryšių neturinti. Tačiau pasirodo klientė neseniai viešėjo Italijoje, kurioje kortelių duomenų vagysčių skaičius ganėtinai didelis. Nors klientė buvo ypač atsargi ir kortele stengėsi nesinaudoti, tačiau pritrukus pinigų teko lėšų išsigryninti per vietinį bankomatą ir pasirodo to sukčiams užteko. Buvo nuskaityti kortelės duomenis ir panaudoti pinigų išgryninimui. Kadangi operacija buvo atlikta su identifikavimo kodu, bankas patirtų nuostolių nekompensavo. Slaptus duomenis galima prarasti naudojantis bankomatais, kuriuos yra įtaisoma speciali įranga. Šiuolaikinės technologijos nusikaltėliams atskleidžia ne tik magnetinės juostos duomenis, bet ir kortelės PIN kodą. Jis nufilmuojamas itin maža kamera, tad suklastojus kortelę nesunku ja pasinaudoti. Kiekvienas atvejis yra tiriamas individualiai, nes sukčiavimo būdai skirtingi, o klientai yra atsakingi už mokėjimo kortelių duomenų saugojimą.[20] Kitas labai plintantis vagysčių būdas yra kortelių duomenų vogimas, klientams atsiskaitinėjant kortele internetinėse parduotuvėse. Viena Kaune gyvenanti šeima papasakojo kaip susiplanavo atostogas Italijoje. Prieš vykstant į kelionę šeima su kreditine kortele rezervavosi viešbutį ir automobilį. Kelionė pavyko puikiai, tačiau pirmą dieną grįžus į Lietuvą buvo patikrinta sąskaita ir pamatyta, kad iš kreditines korteles buvo atidėta pinigų už dar tris skydžius. Už du kompanijos „Lufthansa“ bilietus į Milaną atidėta daugiau kaip 2316,96 eurų. Pinigai buvo nuskaičiuoti, tačiau vis dar laukiantis pardavėjo finansinio patvirtinimo. Kita atidėta suma buvo 868,86 eurų kainuojantis „Ryanair“ skrydis į Dubliną. Klientas kitą dieną iš karto kreipėsi į „Swedbank“ artimiausią padalinį. Vos pateikus pretenziją, jam pinigai už „Ryanair“ buvo iškrato grąžinti. Tačiau kitos sumos vis dar buvo rezervuotos. Buvo paaiškinta, kad jei pardavėjas nepateikia finansinio patvirtinimo per dvi savaites, pinigai tiesiog grįžta atgal į sąskaitą, kas ir nutiko nukentėjusiam. Galiausiai visos lėšos buvo grąžintos. Atrodytų, kad viskas sėkmingai baigėsi, tačiau vagystės nesiliovė. Vos kitą dieną patikrinus sąskaitą, buvo pamatyta, kad Milano „Lufthansos“ skyriuje rezervuoti du bilietai, o Kelno skyriuje patvirtintas pinigų išgryninimas nuo kreditinės kortelės. Suma šįkart siekė daugiau nei 2316,96 eurų. Įdomiausia tai, kad atidėjimas buvo padarytas tą pačią dieną, kaip ir pirmieji du bilietai. Vyro teigimu, skirtingai nei pirmieji du bilietai, ši suma jau buvo nuskaičiuota nuo kortelės. Teko vėl kreiptis į banką, kur jam buvo patarta rašyti pretenziją. Jau po keturių dienų į sąskaitą buvo grąžinta suma už vieną bilietą – daugiau kaip 1158 eurų ir šį kartą jis nieko nelaukdamas kortelę užblokavo. Intervių daves vyras, puikiai supranta, kad buvo apgautas internetinių sukčių ir kad tapo jų auka. Nors kortelė buvo naudojama tik specialiems atvejams, tačiau planuodamas atostogas ir atlikdamas tuos du pirkimus, jis pateikė visus kortelės duomenis, tarp jų ir itin svarbų ant kortelės nugarėlės užrašytą trijų skaičių CVV kodą. Nors viena suma buvo išgryninta, tačiau jam pavyko atgauti ir kitus 1158 eurų, kurie buvo pervesti į banko sąskaitą. Ši istorija galėjo nutikti dėl to, kad kortelės duomenys tapo žinomi sukčiams ar kitiems nesąžiningiems asmenims. Ar reikia kreditinės kortelės PIN kodo, priklauso nuo operacijos mokėjimo kortele pobūdžio – šiuo konkrečiu atveju jo nereikėjo. Kartais gali užtekti tik kortelės numerio ir jos galiojimo datos. Bankas stengiasi stebėti atliekamas operacijas ir iškilus grėsmei ją sustabdyti užblokavus kortelę ir kreipiantis į klientą. Mokėjimo kortelė yra tarsi asmeninė piniginė ir dėl šios priežasties ją būtina saugoti. Kiekvienos kelionės metu nepalikinėti kortelių viešbutyje, atsiskaitinėjant už prekes ar paslaugas, nepaleisti banko kortelės iš akių. Net prireikus eiti su padavėju ar parduotuvės konsultantu iki kasos.[21] 3.3. AB „Swedbank“ veiksmų, klientams praradus kortelės duomenis, analizė Klientas turintis mokėjimo kortelę privalo naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas, nurodytas atitinkamoje sutartyje ar paslaugos sąlygose. Klientas sužinojęs apie mokėjimo priemonės vagystę ar praradimą, įtarus apie mokėjimo priemonės neteisėtą jos naudojimą, nedelsdamas turi apie tai pranešti bankui. Klientas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo iš karto imtis visų veiksmus, kad būtų apsaugoti gautos mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai. Klientas privalo ne rečiau nei vieną kartą per mėnesį tikrinti informaciją apie sąskaitoje įvykdytas mokėjimo operacijas ir raštu pranešti bankui apie neautorizuotas mokėjimo operacijas, o taip pat apie bet kokias kitas klaidas, neatitikimus ar netikslumus išraše. Pranešimas turi būti pateikiamas nedelsiant per penkias darbo dienas nuo sužinojimo ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai bankas, kliento nuomone, atliko neautorizuotą mokėjimo operaciją ar netinkamai įvykdė mokėjimo operaciją. Kai klientas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kuri buvo įvykdyta, ar teigia, kad mokėjimo operacija buvo įvykdyta netinkamai, bankui tenka pareiga įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas (t.y. kad bankas tinkamai patikrino mokėjimo priemonės, įskaitant tapatybės patvirtinimo priemonių ir kitų personalizuotų saugumo požymių, panaudojimą), ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techniniai ar kiti trikdžiai. Kai klientas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kurį yra įvykdyta, banko užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas yra pakankamas įrodymas, kad klientas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia, ar dėl didelio neatsargumo neišsaugojo duomenų. Kliento pranešimą ir nustatęs, kad mokėjimo operacija nebuvo kliento autorizuota, bankas nedelsdamas sugrąžina klientui neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atkuria sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį. Klientui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jei klientas juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo. Po to, kai klientas pateikia bankui pranešimą, kliento nuostoliai, atsiradę dėl prarastos, pavogtos ar neteisėtai įgytos mokėjimo priemonės, tenka bankui, išskyrus atvejus, kai klientas veikė nesąžiningai. Jeigu bankas nesudaro sąlygų bet kuriuo metu pranešti apie prarastą, pavogtą arba neteisėtai įgytą mokėjimo priemonę, nuostoliai, atsiradę dėl mokėjimo priemonės neautorizuoto naudojimo, tenka bankui. Jei klientas nesutinka su operacijomis, atliktomis iš jo sąskaitos, klientas turi teisę kreiptis į banką dėl pinigų grąžinimo. Bankas pirmiausia užblokuoja mokėjimo kortelę, su kuria susieti pinigų dingimo ryšiai. Tuomet bankas nagrinėja situaciją ar pinigai buvo prarasti dėl pačio kliento kaltės. Jei operacija buvo atlikta su PIN kodu, pavyzdžiui sukčius nužiūrėjo identifikavimo kodą ir išgrynino pinigus, bankas pinigų tokiais atvejais negrąžina. Tačiau jai banko tyrimas parodo, kad klientas dėl veiksmų nėra kaltas ir neteisėtai neatlikinėjo operacijų, jam bankas padengia visas prarastas lėšas. Pretenzijos nagrinėjimas gali užtrukti iki 30 dienų. Jei viskas įvyksta greičiau, bankas tiesiog perveda pinigus į kliento sąskaitą ir užsako naują mokėjimo kortelę.[10] Jaunimo programos ir kreditinės kortelės yra apdraustos nuo duomenų vagysčių, o senjorų kortelės nuo apiplėšimo. Tai suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia laisviau naudotis mokėjimo kortele. Jei banko sistema pamato įtartinų operacijų, kortelė yra blokuojama. Pavyzdžiui jei klientais vieną dieną atsiskaitinėjo Lietuvoje, o kitą dieną jau Anglijoje, programa fiksuoja kaip neįmanoma operacija. Taip pat jei bankas sužino, kad kortelės duomenys galėjo sužinoti tretieji asmenis, kortelės yra apribojamos. Tokiais atvejais klientai kreipiasi į banką ir jiems nemokamai yra pakeičiamos kortelės. Jei įvyko lėšų vagystė, kiekvienas klientas turi teisę kreiptis į banką ir pateiktį pretenziją (1 priedas). Pateikus pretenziją, ji yra individualiai nagrinėjama, o kortelė užblokuojama ir pradedama gaminti nauja. Jei pretenzija yra teigiama, klientas atgauna visus patirtus nuostolius, susijusius su vagyste, atgal į savo banko sąskaitą. Į banką reikia kreiptis ne vėliau nei per 60 kalendorinių dienų ginčijamos mokėjimo operacijos datos arba per 60 kalendorinių dienų nuo numatytos paslaugų suteikimo, jei ši data yra vėlesnė, nei ginčijamos mokėjimo operacijos data. Bankas suvokdamas, kad daugiausiai vagysčių nutinka internetinėje erdvėje, siūlo kortelę registruoti saugaus pirkimo programoje. Čia yra sukuriamas individualus pasisveikinimas, kuris leidžia atpažinti ar pirkimas atliekamas saugiai. Vagysčių nuostolius, kurios yra atliekamos internetinėse erdvėse, bankas dažniausiai padengia, kadangi jos yra atliekamas be PIN kodo, tačiau jei buvo prarastas mokėjimo kortelės identifikavimo kodas, atgauti lėšas beveik neįmanoma. Tačiau bankas visada pataria kreiptis ir pildyti pretenziją dėl galimybės atgauti prarastas lėšas. 3.4. Apklausos analizė ir vertinimas apie AB „Swedbank“ mokėjimo kortelių naudojimo privalumus ir saugumą Buvo atliktas kokybinis tyrimas apie AB „Swedbank“ mokėjimo korteles ir jų saugumo lygį. Į apklausą atsakinėjo „Swedbank“ klientai, kurie turi nors vieną mokėjimo kortelę. Apklausa buvo platinama viešojoje erdvėje - internete. Į apklausą sutiko atsakyti 102 respondentai. Visi atsakymai pateikti grafiniu vaizdavimu. Pirmas pateiktas klausimas buvo apie klientų turimas korteles. Nuo kortelės tipo priklauso kieno finansinėmis lėšomis klientas disponuoja. Debetinės kortelės yra susietos su sąskaita, kurioje yra laikomi pačio kliento pinigai, o kreditinės yra susietos su specialia sąskaita, kurioje yra banko nustatytas limitas ir klientas gali naudotis. Respondentų atsakymai, kokiomis mokėjimo kortelėmis jie naudojasi, yra matomi 5-ame paveiksle. 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mokėjimo kortelių tipą Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. Daugiausiai respondentų naudojasi debetinėmis mokėjimo kortelėmis – 52 proc. Tačiau didelė dalis banko klientų naudojasi kreditinėmis kortelėmis – 30,4 proc. Likusi dalis respondentų pinigais disponuoja tiek per kreditines, tiek ir per debetines mokėjimo korteles – 17,6 proc. Iš atsakymų matyti, kad klientai mieliau naudojasi viena mokėjimo kortele, nepaisant jos tipo. Antrasis klausimas buvo apie kortelės gamintoja. Pasaulyje daugiausiai vyrauja dviejų tipų kortelės: „Visa” ir „MasterCard”. JAV labiau yra paplitusios „Visa” mokėjimo kortelės. Lietuvoje gaminamos tokio tipo kortelės leidžia lengviau atsiskaityti doleriais, bei naudotis didesnėmis „PayPal” galimybėmis. Kitas kortelės gamintojo ženklas lengviau leidžia atsiskaityti Europoje – tai yra „MasterCard”. Šio tipo kortelės gali būti bekontaktės, kas leidžia greičiau atsiskaityti mažomis sumomis už pirkinius. AB „Swedbank” dar išduoda „Maestro” korteles, kurias gamina „MasterCard” operatorius. Bankas daugiausiai klientams siūlo „MasterCard“ gamintojo korteles ir visos besibaigiančios kortelės yra atnaujinamos į benkotaktes „MasterCard“ korteles. Kito tipo kortelę, kurią gali gauti „Swedbank“ klientas yra „Maestro“ kortelė, tačiau norint ją gauti reikia įgyvendinti dvi sąlygas: gauti darbo užmokestį į „Swedbank“ sąskaitą ir kad darbovietė būtų sudariusi bendradarbiavimo sutartį su banku. O norint gauti „Visa“ gamintojo kortelę reikia įsigyti auksinę arba platininę kreditinę kortelę. Respondentų pasiskirstymą pagal kortelių gamintoja žiūrėti į 6-ąjį paveikslą. 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mokėjimo kortelių gamintojo ženklą Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. Daugiausiai respondentų turi „MasterCard“ ženklo korteles – 56,7 proc. Kita grupė naudojasi „Maestro“ kortelemis (30 proc.), nors jų ateityje turėtų sparčiai mažėti. Mažiausiai klientų turi „Visa“ kortelių vos 13,3 proc. Nors nemažai respondentų turi kreditinę kortelę, tačiau dauguma jų pasirinko „MasterCard“ gamintojo kortelę. Kitas pateiktas klausimas buvo apie respondentų dažnumą atsiskaitinėjant mokėjimo kortelėmis. Mokėjimo kortelės suteikia saugumo jausmą, kadangi nebereikia nešiotis daug grynųjų pinigų ir baimintis dėl vagysčių. Taip pat kortelės suteikia greičio atliekant įvairiausias operacijas, nes užtenka įdėti kortelę į skaitytuvą ir suvesti keturių skaičių PIN kodą, vietoj grynųjų skaičiavimo ir grąžos tikrinimo. Keliaujantiems mokėjimo kortelės suteikia galimybę atsiskaitinėti visame pasaulyje ir nesijaudinti dėl valiutos konvertavimo. Kaip dažnai klientai atsiskaitinėja mokėjimo kortelėmis žiūrėti į 7-ąjį paveikslą. 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsiskaitymų, mokėjimo kortelėmis, dažnumą Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. Nors mokėjimo kortelės turi daugiau privalumų nei grynieji, tačiau daugelis respondentų neatsisako mokėjimo už operacijas pinigais. Daugiausiai respondentai atsiskaitinėja mokėjimo kortelėmis, tačiau piniginėje vis dar laiko ir grynųjų – taip atsakė 56,9 proc. respondentų. Kita dalis atsakinėjusių į apklausą pasirinko atsakymą, kad dažniau naudojai grynais nei mokėjimo kortele – 21,6 proc. Ir tik 14 proc. respondentų atsakė, kad nuolatos naudojasi mokėjimo kortelėmis atsisakydami grynųjų pinigų. Mažiausiai respondentų pasirinko atsakymą, kad kortelę naudoja tik pinigų išgryninimui per bankomatą – 6,9 proc. Sekantis klausimas paaiškins kodėl respondentai vis dėl to renkasi grynuosius vietoj mokėjimo kortelių. 7-ame paveiksle matomi rezultatai rodo, kad žmonių gyvenime didelę vietą vis dar užima grynieji pinigai. Respondentams buvo suteikti šeši atsakymo variantai, kurie lemia jų tokį pasirinkimą. Kaip pasiskirstė atsakymai žiūrėti 8-ame paveiksle. 8 pav. Respondentų pasisksrtymas pagal atsakymus, kodėl atsiskaitinėjama grynaisiais. Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. Nors mokėjimo kortelės užima didelę dalį visuomenėje, tačiau deja atsiskaitymas jomis galimas tikrai ne visur. Turguose, mažose kaimo parduotuvėse ar kavinėse priimami tik grynieji pinigai. Tai daugeliui sukelia sunkumu, kadangi ir bankomatų iš kurių būtų galima išsigryninti pinigų nėra visur. Todėl 64 proc. respondentų šalia savęs nešiojasi grynųjų. Kita respondentų grupė yra įsitikinę, kad bankas ima mokesčius už operacijas ir tam kad jų išvengtų 23 proc. naudoja grynuosius. Nors nedaug, tačiau 6 proc. respondentų mano, kad mokėjimo kortelės nesaugi priemonė. 5 proc. respondentų neatsiskaitinėja mokėjimo kortele, nes tiesiog dažnai pamiršta PIN kodą, o užsirašyti šalia mokėjimo kortelės ir visur nešiotis yra tiesiog nesaugu. Po 1 proc. respondentų atsakė, kad nemoka atsiskaitinėti kortele ir kad nepasitiki banku, dėl to pinigų ten tiesiog nelaiko. Kitas klausimas, kuris buvo užduotas anketoje – kaip dažnai atsikaitoma su kortele internetinėse parduotuvėse. Tai labai svarbus klausimas, nes daugelis sukčių pasinaudoja kortelės duomenimis, kurie yra nurodami pirkimo metu ir naudoja pinigus esančius sąskaitoje. Daugelis žmonių vis daugiau apsipirkinėja tarptautinėse internetinėse parduotuvėse, nes tai pigiau ir žymiai patogiau nes niekur nereikia išeiti iš namų, tačiau čia atsiranda ir didesnė rizika prarasti svarbia informaciją, kuri vėliau gali atnešti didelių finansinių sunkumų. Kaip dažnai respondentai perka internetinėse parduotuvėse žiūrėti 9-ame paveiksle. 9 pav. Respondentų pasisksrtymas pagal taip, kaip dažnai perkama internetinėse parduotuvėse Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. 37,3 proc. respondentų internetinėse parduotuvėse atsiskaito už prekes bent kartą į mėnesį. Nors tai nėra labai dažnai, tačiau kita respondentų dalis internete su kortele atsiskaito vos kartą į metus – 31,4 proc. Daug mažiau apklaustųjų perka bent kartą per dvi savaites – vos 12,7 proc., o kartą į savaite internete perka tik 7,8 proc. Tačiau 9,8 proc. atsakė, kad internetinėse parduotuvėse jie neatsiskaitinėja niekada. Kiekvienas stengiasi apsaugoti savo turtą ir pinigus, tačiau deja, ne visada pavyksta tai padaryti. Nusikaltėliai dažnai apgauna ne tik internetinėse erdvėse, bet ir fizikai – pavogia mokėjimo kortelę ir bando ja pasinaudoti. Atsakymus, į klausimą ar kada nors buvo pavogta mokėjimo kortelė ir kiek kartų, matome 10-ame paveiksle. 10 pav. Respondentų pasisksrtymas pagal taip, kaip dažnai perkama internetinėse parduotuvėse Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. Net iš 92 proc. respondentų niekada nebuvo pavogta mokėjimo kortelė. Iš likusių apklaustųjų 8 proc. yra nukentėję nuo sukčių ir vieną kartą praradę mokėjimo kortelę. Nei iš vieno respondento nėra pavogę mokėjimo kortelės daugiau nei vieną kartą. Kadangi mokėjimo kortelės pagrindinė funkcija yra užtikrinti saugumą finansinėms lėšoms tai buvo užduotas klausimas ar vis dėl to mokėjimo kortelė užtikrina saugumo jausmą žmonėms. Kaip respondentai atsakė yra matoma 11-ame paveiksle. 11 pav. Respondentų pasisksrtymas pagal saugumo jausmą naudojantis mokėjimo kortele Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. Mokėjimo kortelės vis dėl to 61,8 proc. respondentų suteikia visišką saugumo jausmą. Jie drąsiai naudojasi visais kortelės teikiamais privalumai. 31,4 proc. respondentų tiesiog jaučiasi saugiau laikydami pinigus banko sąskaitoje ir naudodamiesi kortele, nei šalia savęs nešiodami grynuosius pinigus. Tačiau 4,9 proc. užpildžiusių anketą atsakė, kad mokėjimo kortelės jiems nesuteikia jokio pinigų saugumo užtikrinimo. Paskutinis klausimas yra atviras. Respondentų buvo paklausta ar iš jų sąskaitos kada nors buvo pavogta pinigų. Jei vis dėl to teko nukentėti nuo sukčių, kokie buvo pačio respondento veiksmai ir kokios iniciatyvos ėmėsi bankas. Iš visų 102 respondentų buvo apvogtas vienas asmuo, kuris sutiko pateikti bankinio susirašinėjimo žinutes ir išrašą (2 priedas): Balandžio 12 dieną respondentas per internetine bankininkyste parašė bankui žinutę: „Sveiki, pastebėjau, kad nuo 2015 m. sausio mėn. nuo mano sąskaitos automatiškai 31 kartą buvo nuskaitytos lėšos: dažniausiai 2 eur, kartais 3 arba 5 eur. Mokėjimo paaiškinime rašo: „PIRKINYS 5167931232526248 MMMM.mm.dd X EUR (YYYYYY) OMNITEL.LT 03503 VILNIUS“. Jokių sutarčių su Omnitel neturėjau, pirkinių nedariau. Ar galėtumėt suteikti man daugiau informacijos apie iėšų nuskaitymą? Kokiu būdu vyksta? Gal buvo pateiktas prašymas mano vardu?“. Panašiai po dviejų valandų respondentas gavo atsakymą iš banko: „Sveiki, Sergej, Jeigu pats šio mokėjimo neatlikote ir lėšos iš sąskaitos yra nurašytos neteisėtai, tokiu atveju maloniai prašome užpildyti prašymo formą dėl atsiskaitymo operacijos ginčijimo http://www.swedbank.lt/files/PDF/kliento_pretenzijos.pdf, ją pasirašykite ir atsiųskite elektroninio pašto adresu info@swedbank.lt. Taip pat, noriu informuoti, kad reiktų blokuoti Jūsų mokėjimo kortelę. Informuoju, kad kortelės keitimas kainuotų 2 Eur, prašau nurodykite ar galime keisti kortele ir nurodykite adresą, kuriuo išsiųsti kortelę. Taip pat, pažymiu, kad mokestis bus grąžintas, jei pretenzija bus išspręsta teigiamai. Jeigu turėtumėte daugiau klausimų, mielai lauksime Jūsų žinučių ar skambučių.“ . Tačiau respondentas buvo išvykęs ir pretenzijos neužpildė. Balandžio 18 dieną buvo gautas dar vienas laiškas nuo banko: „Laba diena, Nepavyksta su Jumis susisiekti telefonu. Prašome užpildyti atitinkamos formos pretenziją http://www.swedbank.lt/files/PDF/kliento_pretenzijos.pdf, ją pasirašykite ir atsiųskite elektroninio pašto adresu info@swedbank.lt. Taip pat būtina pateikti raštišką atsakymą/susirašinėjimą iš/su Omnitel, kurio paslaugomis esate naudojatės praeityje ir ne kartą atlikote mokėjimo pavedimą iš savo sąskaitos, nurodydami lėšų pervedimo paskirtį „EZIO PAPILDYMAS“. Respondentas gavęs šį laišką patikrino skambučių išklotinę ir pamatė, kad bankas du kartus bandė su juo susisiekti. Po dviejų dienų buvo nuvažiuotą į „Telia“, kur konsultantas patvirtino, kad jokių sutarčių sudarytų nėra ir tai greičiausiai „Ežio“ papildymai. Respondentas tą pačią dieną nuvyko į „Swedbank“ padalinį, kur buvo užpildyta pretenzija dėl lėšų grąžinimo, o pati kortelė buvo užblokuota. Banko darbuotoja pranešė, kad pretenzijos nagrinėjimas gali užtrukti iki 30 dienų. Tam, kad viskas butu pagrįsta, respondentas gegužės 5 dieną elektroniniu paštu dar karta kreipėsi į „Telia“, tam kad gautų raštišką patvirtinimą, kad jokių sutarčių neturi. Šiuo metu pretenzija vis dar yra nagrinėjama, o respondentas laukia žinių tiek iš banko, tiek iš „Telia“ įmonės. Respondentų buvo paklaustas amžius. Daugiausiai atsakė jaunų respondentų, kurie mokėjimo kortelėmis naudojasi dar ne taip dažnai, todėl ir vagysčių tikimybė mažesnė. Visi duomenis yra matomi 12-ame paveiksle. 13 pav. Respondentų pasisksrtymas pagal amžių Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis apklausos atsakymais. Daugiausiai į apklausą atsakė AB „Swedbank“ klientai, kurių amžius tarp 19 ir 25 metų – net 75 proc. Kita amžiaus grupė, kuri yra tarp 26 ir 30 metų, sudarė 13,7 proc. Ir tik vienas respondentas, kuriam 51 ar daugiau metų, atsakė į apklausą – jo atsakymai sudarė vos 0,8 proc.[22] Apibendrinant apklausos rezultatus galima darytį išvadas, kad respondentai saugiau jaučiasi pinigus laikydami mokėjimo kortelėje nei tiesiog nešiojantis grynuosius. Mokėjimo kortelės padeda apsaugoti sąskaitoje esančias lėšas ir lengviau daryti kasdienius pirkimus. Pagal atsakymus matoma, kad respondentai vis dažniau naudoja korteles pirkimams ir atsiskaitymams, tačiau tik vienas iš 102 respondentų patyrė finansinių nuostolių dėl mokėjimo kortelės duomenų praradimo. AB „Swedbank“ siūlo dviejų tipų korteles: debetines ir kreditines. Debetinės kortelės yra siūlomos pagal tam tikrus amžiaus segmentus: jaunimui, senjorams ir darbingo amžiaus klientams. Jaunimo programos ir kreditinės kortelės turi specialų draudimą, nuo duomenų vagysčių ir jų panaudojimo neteisėtoms operacijoms, o senjorų kortelės yra apdraustos nuo apiplėšimo atvejų. Visos kortelės turi specialius operacijų ir gryninimo limitus, kurie leidžia apsaugoti korteles nuo didesnių vagysčių mąsto. Kadangi vis daugiau žmonių su kortele atsiskaitinėja internetinėse parduotuvėse, bankas taip pat siūlo saugaus pirkimo programą, kuri leidžia atskirti ar atliekama operacija yra saugi. Taip pat bankas stebi atliekamas operacijas ir jei kyla įtarimas kad bankine kortele naudojasi ne pats savininkas – ji yra apribojama. Jei įtarimų kyla pačiam klientui ar tiesiog pametė mokėjimo kortelę, visą parą galima telefonu kreiptis į banką dėl kortelės užblokavimo. Tačiau pateikti konkretus vagysčių pavydžiai parodo, kad užtenka atlikti vos vieną operaciją, kad kortelės duomenys būtų prarasti. Tai gali būti kortelės panaudojimas bankomate ar tiesiog bilietų pirkimas internetu. Kiekvienos vagystės atveju, bankas nagrinėja pretenzijas ir stengiasi išsiaiškinti ar kortelės duomenys buvo prarasti nė dėl pačio kliento kaltės. Pretenzija yra nagrinėjama iki 30 dienų ir jei ji yra teigiama, bankas tiesiog grąžina lėšas atgal į banko sąskaitą. IŠVADOS IR SIŪLYMAI 1. Mokėjimo kortelė tai priemonė padedanti laisviau disponuoti finansinėmis lėšomis tiesiogiai nesinešiojant grynųjų pinigų. Kiekviena operacija atliekama iškarto vos yra patvirtinamas PIN kodas, o pinigai yra nurašomi nuo sąskaitos. Dėl šios priežasties labai svarbu praradus kortelę nedelsiant ją blokuoti. Norint atsiskaityti mokėjimo kortele privalomas PIN kodas. Naudojantis bekontakte kortele, tarp bekontakčių atsiskaitymų privalo vykti mokėjimai su identifikavimo kodu. Mokėjimo kortelės, pagal jose saugoma informaciją, gali būti gaminamos dviejų tipų: magnetinės arba lustinės. Rinkoje vis labiau populiarėja lustinės, kadangi čia saugoma informacija mikroschemoje yra tvirčiau apsaugota, o sukčiams dėl to tampa sunkiau nuskaityti kortelės duomenis ir jais pasinaudoti. Taip pat bankas teikia prevencinės priemones mokėjimams stebėti t.y. jei banko sistemai kylą įtarimas, kad kortele naudojasi ne savininkas ji yra apribojama. Turint mokėjimo kortelę galima geriau apsaugoti banko sąskaitoje esančias lėšas, tačiau visiško saugumo deja jos nesuteikia. Nusikalstantys asmenis randa įvairiausių būdų neteisėtai pasisavinti informaciją susijusia su mokėjimo kortele ir ją panaudoti neteisėtiems veiksmams. Vienas populiariausių vagysčių būdų šiomis dienomis yra mokėjimo kortelių informacijos pasisavinimas ir pirkimas internetinėse parduotuvėse. Kitas dažnai naudojamas būdas yra kortelės duomenų nuskaitymas, kai ji yra įdedama į specialius nepastebimus prietaisus, kurie būna uždėti ant bankomato. Ir trečiasis būdas, kurį dažniausiai naudoja nusikaltėliai yra kortelės PIN kodo nufilmavimas ir kortelės pavogimas. Visos vagystės atneša didelių finansinių sunkumų, kadangi sugauti nusikaltėlius labai sudėtinga. 2. Apskaičiuoti tam tikri finansiniai rodikliai leido pamatyti, kad turto pelningumas geriausiais buvo 2013 metais ir siekė 2,91 proc., o mažiausias 2016 metais (1,22 proc.). Nuosavo kapitalo pelningumas geriausias buvo taip pat 2013 metais ir siekė 17,24 proc., o 2016 metais šis rodiklis siekė 12,48 proc. Finansinio sverto koeficientas tik 2016 metais nukrito (siekė 9,84 proc.), o visais kitais metais buvo geras. Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis geriausias buvo 2014 metais, kai siekė 4,86 proc., o 2016 metais pakilo iki 9,02 proc. Šis rodiklis rodo rizikos lygį, todėl kuo aukštesnis rodiklio koeficientas, tuo sunkiau bankui valdyti riziką. Apie AB „Swedbank“ veiklą galima teigti, kad bankas siekia sumažinti operacinę riziką. Operacinė rizika AB „Swedbank“ valdoma remiantis operacinės rizikos valdymo nuostatomis bei ilgaamže darbo patirtimi. Rizikų valdymui bankams yra taikomi veiklos riziką ribojantys normatyvai. 3. Akcinė bendrovė „Swedbank“ siūlo tiek kreditines, tiek debetines mokėjimo korteles. Kiekvienam amžiaus segmentui bankas siūlo skirtingas debetines korteles, kurios leistų apsaugoti lėšas. Senjorams yra siūlomos kortelės su specialiu draudimu nuo vagysčių ir mažesniais išgryninimo limitais. Jaunesnio amžiaus klientams bankas siūlo korteles be galimybės pirkti internetu ir taip pat su mažesniais limitais. Jaunimo kortelės taip pat turi draudimus nuo vagysčių, bet apdrausta suma priklauso nuo kliento amžiaus ir kortelės tipo. Darbingo amžiaus klientams yra siūlomos debetinės ir kreditinės kortelės su didesnėmis galimybėmis. Kiekvienos banko kortelės, norint pirkti internetinėse parduotuvėse privalo būtį registruotos specialioje programoje – saugus pirkimas internetu. Ši programa kiekvieno pirkimo metu leidžia atskirti ar operacija atliekama saugiai. Kiekviena vagystė, susijusi su mokėjimo kortelėmis, yra nagrinėjama individualiai. Jei klientas yra nukentėjęs nuo vagystės, jis turi teisę kreiptis į banką dėl pinigų grąžinimo. Jei operacija buvo atlikta su PIN kodų, bankas pinigų negražina, nes klientas yra įsipareigojąs šį kodą pilnai apsaugoti. Jei tai buvo atliktas pirkimas su mokėjimo kortele internetinėje parduotuvėje bankas nagrinėja ar duomenis buvo prarasti dėl pačio kliento kaltės. Pretenzijos yra nagrinėjamos iki 30 dienų ir jei sprendimas teigiamas, visos lėšos yra grąžinamos į banko sąskaitą. Atlikus apklausą galima matyti, kad respondentai jaučiasi saugiai turėdami ir naudodamiesi akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis. Daugelis klientų vis dar naudoja grynuosius pinigus kasdienėms operacijoms atlikti, bet taip yra dėl to, kad dar ne visur yra priimamos kortelės. Vienas, iš šimto dviejų respondentų, nukentėjo nuo vagysčių. Pagal pateiktą susirašinėjimą galima matyti banko rūpestį ir norą padėti susigrąžinti lėšas. Šio respondento pretenzija vis dar yra nagrinėjama, todėl ar pinigai bus grąžinti yra neaišku. Siūlymai: Nuo vagysčių nukenčia ne tik senesnio ar jaunesnio amžiaus klientai, bet ir darbingo amžiaus. Šiuo metu bankas draudimą, nuo mokėjimo kortelių duomenų vagysčių ir jų panaudojimo neteisėtoms operacijoms, teikia tik kreditinėms ir jaunimo programos kortelėms, o senjorų kortelė yra apdrausta nuo apiplėšimų. Todėl kiekviena akcinės bendrovės „Swedbank“ kortelė turėtų turėti draudimą, kuris leistų saugiau jaustis. Taip pat bankas turėtų labiau mokyti klientus apie gresiamus pavojus ir kaip nuo jų apsisaugoti, nes deja, bet daugelis nemato būtinybės saugoti savo kortelių iki tol kol nesusiduria su tam tikru vagystės atveju. LITERATŪRA 1. VAŠKELAITIS, Vytautas. Piniginiai atsiskaitymai: teorija ir praktika. 2001. 363p. ISBN 9986-752-88-4. 2. VAŠKELAITIS, Vytautas. Pinigai: pinigų politika ir jos priemonės. Vilnius: VĮ Mokslotyros leidykla, 2006. 477p. ISBN 9986-795-39-7. 3. „MasterCard“ gamintojų puslapis. [interaktyvus]. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2017 m. balandžio 27 d]. Prieiga per internetą: . 4. „Visa“ gamintojų puslapis. [interaktyvus]. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2017 m. balandžio 27 d]. Prieiga per internetą:. 5. Mokėjimo kortelės. [interaktyvus]. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2017 m. balandžio 29 d]. Prieiga per internetą: . 6. ŠATAS, Juozas. Tarptautiniai atsiskaitymai, teisiniai pagrindai ir praktika. Vilnius, 2006. 335p. ISBN 9955-682-40. 7. MAČERINSKIENĖ, Irena; KARTAŠOVA, Jekaterina; ŽVIRBLIS, Aligis. Finansinių rinkų įžvalgos: I dalis. Vilnius, 2013. 834p. ISBN 97899-5519-514. 8. Straipsnis iš Ebsco duomenų bazės apie mokėjimo kortelių duomenų vagystes. [interaktyvus]. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2017 m. gegužės 5 d]. Prieiga per internetą: . 9. Straipsnis iš Ebsco duomenų bazės apie mokėjimo kortelių duomenų vagystes. [interaktyvus]. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2017 m. gegužės 6 d]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!