Prekybos įrengimų projektavimas

1.Pastato apšildymo sistemos eksploatavimas: Šilumos sistemų eksploatavimas Kartą per savaitę atliekama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto įrenginių apžiūra: • cirkuliacinės karšto vandens tiekimo sistemos namo vamzdyno atšakų ir stovų būklės tikrinimas, • nuolatinė šilumos punkto darbo parametrų kontrolė ir norminės šildomų patalpų oro ir į patalpas tiekiamo karšto vandens temperatūros užtikrinimas; • namo šildymo ir karšto vandens sistemos naudojamos šiluminės galios koregavimas reguliuojant šilumos punkto įrenginius pagal namo gyventojų įgaliotinio pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų; • šilumos punkto patalpos elektros tinklų priežiūra; • atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso veikimo bei jo plombų kontrolė ir šilumos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymas ir ataskaitos pateikimas; • atnaujintų šilumos punktų priežiūra ir darbo parametrų kontrolė. 2. Darbai, kurie atliekami įrangos charakteristikoje nurodytu periodiškumu: atjungimo armatūros einamasis remontas (riebokšlių sutepimas, paveržimas); • bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių priežiūra iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą; • cirkuliacinės karšto vandens tiekimo sistemos namo vamzdyno atšakų ir stovų reguliavimas ir valymas; • šildymo ir karšto vandens sistemos sezoninis arba poavarinis paleidimas ir nuorinimas; • šildymo sistemos praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui; • šilumos punkto sklendžių ir ventilių priežiūra, jų riebokšlių paveržimas, einamasis remontas; • tiesioginio veikimo karšto vandens kiekio ir temperatūros reguliatorių ir termorelių priežiūra, smulkus remontas; • šilumos punktų patalpose įrengtų siurblių einamasis remontas; • šilumokaičių remontas (protėkio pašalinimas suveržiant tarpines, tarpinių keitimas, kiaurų vamzdelių galų užaklinimas, mechaninis užkalkėjusių vamzdelių pravalymas, sandarumo išbandymas, praplovimas cheminiu būdu); • tiesioginio veikimo kontrolės ir matavimo prietaisų priežiūra ir patikra; • šalto vandens skaitiklių prieš karšto vandens šilumokaičius rodmenų nurašymas; • elevatoriaus tūtos išvalymas ir keitimas; • filtrų ir purvo rinktuvų išvalymas ir praplovimas; • aklių, apsaugančių namo šildymo sistemą nuo padidinto slėgio lauko tinklų hidraulinio bandymo metu, įrengimas šilumos punktuose prie įvadinių sklendžių. 3. Darbai, kurie atliekami pagal poreikį: • avarijų sistemoje lokalizavimas ir likvidavimas (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių iki 0,5 m ilgio vamzdžių pakeitimas); • nuotėkio iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdžių likvidavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas ar iki 0,5 metrų ilgio vamzdžių pakeitimas); • vamzdynų ir armatūros izoliacijos, pažeistos eksploatavimo metu, atkūrimas; • kiaurų radiatorių butuose nuėmimas, aklių arba šilumnešio cirkuliacijos jungčių įrengimas vietoj nuimto radiatoriaus (radiatorius ar vonios šildytuvus turi parūpinti butų savininkai); • kiaurų radiatorių laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose pakeitimas (radiatorius turi parūpinti pastato ar pastato butų ir kitų patalpų savininkai); • blogai šylančių radiatorių ir vonios šildytuvų šildymo efekto atkūrimas, jeigu tai nereikalauja sistemų kapitalinio remonto; • optimalių valdymo programų nustatymas, programų keitimas pagal namo įgaliotinio pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų. Pastatų apšildymo rūšys: A) Infraraudonasis šildymas Šildymas, pagrėstas šiluminių (infraraudonųjų) spindulių generavimu ir šilumos srauto šildomiems objektams perdavimu spinduliavimo būdu. Ypač efektyvus, šildant aukštas, prastai izoliuotas patalpas. Aukštų patalpų šildymas infraraudonaisiais šildytuvais Aukštų patalpų šildymo problemos Jau lyg ir tapo įprasta, kad daugelyje autoremonto dirbtuvių, gamybinių patalpų, garažų darbuotojai žiemą vaikšto šiltai apsirengę. Daugelyje sporto salių, esant šaltesniam metui, žaisti krepšinį tampa sunku, kadangi stingsta rankos, o dėl šaltyje besikondensuojančių vandens garų, salės grindys greitai šlampa. Jei tuo skundžiasi kai kurios LKL komandos, žaidžiančios geriausiose sporto salėse, ką bekalbėti apie mokyklų sporto sales... Mokyklų administracija tikrai norėtų sudaryti geresnes sąlygas vaikams, kad vaikai mažiau sirgtų ir mažiau kentėtų dėl įvairių traumų, gautų, sportuojant tokiomis sąlygomis. Įmonių vadovai irgi būtų linkę užtikrinti savo darbuotojams geresnes sąlygas. Autoremonto dirbtuvių savininkai norėtų, kad atvykę klientai dirbtuvėse jaustųsi maloniai tuo pačiu sudarant rimto bei patikimo autoserviso įspūdį. Tačiau sušildyti aukštą blogai izoliuotą patalpą nėra taip paprasta. Tokiose patalpose dėl temperatūrinio gradiento, atsirandančio dėka natūralaus šilto oro kilimo aukštyn, palubėje oro temperatūra būna kur kas aukštesnė, nei toje vietoje, kur dirba žmonės. Taigi standartiniame 8 metrų aukščio ceche, norint darbo zonoje palaikyti minimalią 18oC temperatūrą, palubėje esančio oro temperatūra dažniausiai siekia 24-28oC. O juk būtent per lubos (stogą) ir viršutinėje cecho dalyje esančius langus bei stoglangius susiformuoja didžiausi šilumos nuostoliai. Būtent viršutinėje patalpos dalyje dažniausiai ventiliacijos sistemos pagalba yra šalinamas oras lauk. Taigi, tokio vidutiniško Lietuvos sąlygomis cecho ar sporto salės šildymui reikia 700-1000 kWh šilumos vienam kvadratiniam šildomo ploto metrui per metus. Šildant šiluma iš centrinių šilumos tinklų, metinės išlaidos 1 m2 ploto apšildyti yra nuo 80 iki 150 Lt. O tokių patalpų plotai yra nemaži... Išlaidos šilumai yra mažinamos, šildant patalpas iki žemesnės temperatūros arba šildant tik periodiškai. Tačiau specialistai iš patirties gerai žino kaip sunku įšildyti vėsias patalpas. Orui, sienoms, patalpoje esantiems daiktams sušildyti reikia daug laiko ir daug šilumos. Taigi, laimėjimas, gaunamas nakties metu atjungus šildymą nėra toks jau didelis. Iš dalies situaciją galima kiek pagerinti, atsijungus nuo šilumos tinklų ir įsirengiant individualią katilinę. Šildymo principas ir šilumos sąnaudos tokiu atveju lieka tokios pačios. Šilumos savikainos kuro dedamoji tokiu atveju tikrai yra žymiai mažesnė, tačiau dėl reikalingų didelių investicijų į katilus, ekonominis efektas nėra toks ženklus, kaip norėtųsi... Tačiau yra dar vienas sąlyginai nebrangus įrengti ir ypatingai efektyvus aukštų patalpų šildymo būdas. Mes nesiūlome neįprastos naujovės. Mes siūlome tokių patalpų šildymui panaudoti ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje jau daug kartų patikrintą technologiją – infraraudonąjį šildymą. Infraraudonojo šildymo principas. Žmogaus komforto teorija sako, kad žmogus komfortiškai jaučiasi, jo kūnui prie atitinkamos fizinės veiklos metu atiduodant tam tikrą ribotą kiekį šilumos. Žmogui prarandant labai daug šilumos (mažai apsirengus, šaltoje aplinkoje, prie šaltų paviršių), žmogus jaučia, kad jam „šalta“. Žmogui esant šiltoje aplinkoje arba jį apšviečiant šiluminiais (infraraudonaisiais) spinduliais, šiluminis kūno ir aplinkos disbalansas sumažėja. Būtent dėl to kartais po pavasario saulutės spinduliais mes jaučiamės taip maloniai ir šiltai, nors oro temperatūra dar toli gražu nesiekia 20oC. Infraraudonasis šildymas – yra ta „dirbtinė saulutė“, padedanti žmonėms patalpoje jaustis šiltai ir maloniai net ir esant šiek tiek žemesnei oro temperatūrai. Šiluminiai (infraraudonieji) spinduliai generuojami specialiuosiuose patalpos palubėje pakabintuose šildytuvuose, deginant dujas vamzdyje. Vamzdis įkaista iki aukštos temperatūros ir spinduliuoja šiluminius spindulius. Siekiant, kad didesnė dalis spindulių būtų nukreipiama žemyn į darbo zoną, virš šildytuvų yra įrengiami reflektoriai.Dujos yra uždegamos degiklio pagalba, degimo produktai dūmus ištraukiančiu ventiliatoriumi šalinami per kaminą iš patalpos.Taigi, infraraudonieji spinduliai sklinda per orą žemyn jo nesušildydami ir pasiekia tiesiogiai žmogaus kūną bei daiktus. Dalis spindulių, krentančių į daiktus atsispindi nuo paviršių ir sušildo žmogų iš visų pusių, sušilę daiktai galų gale pašildo ir orą patalpoje. Infraraudonojo šildymo privalumai Kadangi patalpose galima palaikyti 3-4oC žemesnes oro temperatūras, be to – susidaro mažesnis temperatūrinis gradientas, žymiai sumažėja šilumos nuostoliai per atitvaras ir su ventiliacija. Be to – taikant infraraudonąjį šildymą, „įšildyti“ atvėsusias patalpas galima labai greitai. Tam reikia tik prieš pat patalpų eksploatacijos pradžią įjungti šildytuvus pilnu galingumu. Tokiu būdu jau anksčiau nagrinėtos 8 m aukščio patalpos 1 m2 šildymui per metus reikia tik 400-500 kWh šilumos, t.y dvigubai mažiau, nei šildant patalpą įprastu būdu. Infraraudonieji šildytuvai yra labai efektyvūs, kadangi degimas ir šilumos atidavimas patalpai vyksta vienoje vietoje. Minėtos patalpos apšildymui vienam instaliuotam kilovatui, priklausomai nuo =iemos sąlygų, reikėtų nuo 40 iki 180 nm3 gamtinių dujų/m2. Gamtinių dujų suvartojimas dar sumažėtų, jei patalpos eksploatacija būtų dar retesnė (kaip kad pavyzdžiui – mokyklų salėse 6-8 valandas per dieną arba bažnyčiose, keletą valandų per dieną) arba jeigu komfortiškas sąlygas reikėtų sudaryti ne visoje patalpoje, bet tik tose vietose, kur yra numatytos darbo vietos (cechuose). Infraraudonasis šildytuvas gali būti įrengtas ir lokaliam darbo vietos šildymui. Per metus 1 m2 apšildymas atsieina nuo 1 Lt iki 15 Lt. Be to – infraraudonųjų šildytuvų įrengimas nereikalauja didelių kapitalinių įdėjimų. 50 kW . šildytuvo kaina siekia maždaug iki 9000 Lt . (su dūmtakiu, montavimo ir projektavimo darbais, dujofikavimu, PVM). Montavimo darbai atliekami labai greitai. Santykinės investicijos 1 kW sudaro apie 200 Lt/kW (arba 25-35 Lt/m2 apšildomo ploto), kas yra kur mažiau, nei investicijos katilinės įrengimui. Kartais aukštų patalpų problemos yra sprendžiamos, dirbtinai sumažinant patalpų aukštį, t.y - įrengiant pakabinamas šilumai/orui nepralaidžias lubas. Tačiau čia reikia pastebėti, kad investicijos į infraraudonųjų šildytuvų patalpoje įrengimą dažniausiai yra mažesnės, nei investicijos pakabinamų lubų įrengimui. O juk įrengiant pakabinamas lubas - dar reikia įdėti lėšų ir į katilo įrengimą...Be to pakabinamomis lubomis yra tiesiog prarandamas naudingas patalpos tūris. Todėl praktika rodo, kad infraraudonasis šildymas dažniausiai yra ekonomiškesnis sprendimas už pakabinamų lubų įrengimą. Iš šildytuvų degimo produktai yra šalinami per dūmtakį. Todėl infraraudonasis šildymas nereikalauja padidinti oro apykaitos patalpoje. Degimui yra naudojamas patalpos paviršiuje esantis oras. Taigi, infraraudonasis šildymas netgi sumažina ištraukiamosios ventiliacijos apkrautumą. Infraraudonasis šildymas pasižymi ir kitais privalumais, kaip antai: • Nėra sistemos užšalimo pavojaus. • Nereikalinga vieta ant grindų šildymo prietaisų montavimui, patalpa katilinei • Prie žemesnės oro temperatūros žmonės jaučiasi darbingesni. • Padeda išvengti įrenginių, netalo korozijos. Infraraudonasis šildymas Lietuvoje UAB „Jonarda“ yra neabejotina šios technologijos diegimo Lietuvoje lyderė. Nuo 1994 metų, kai infraraudonasis šildymas buvo pirmą kartą įrengtas Š.Marčiulionio mokyklos sporto salėje, Lietuvoje UAB „Jonarda“ jau įrengė virš 100 objektų, kur pritaikytas infraraudonasis šildymas. Įrengti ir trys tokie objektai Estijoje. Paprastai montuojami AMBI-RAD (HEINZL) arba ROBERTS-GORDON Didžiojoje Britanijoje pagaminti šildytuvai, pritaikyti deginti gamtines dujas arba suskystintas dujas. Įrengtų objektų sąrašas: • Sporto salės • Gamybinės patalpos • Garažai-autoremonto dirbtuvės-servisai • Kiti objektai (bažnyčios, parduotuvės, auditorijos) UAB „Jonarda“ specialistai paprastai padeda optimaliai pasirinkti šildytuvų konfigūraciją, atlieka projektavimo darbus, sumontuoja įrengimus. Kur infraraudonasis šildymas tinka geriausiai Jei Jūs galvojate apie aukštų patalpų šildymą – infraraudonasis šildymas yra geriausias pasirinkimas. Jei patalpos yra naudojamos periodiškai – tai yra dar vienas argumentas pasirinkti būtent infraraudonąjį šildymą. Jei reikia šildyti tik atskiras patalpos vietas (darbo vietas) – infraraudonasis šildymas yra nepakeičiamas. Yra vietų, kur infraraudonasis šildymas netinka (Gaisrui pavojingos A,B ir kai kurios C kategorijos patalpos, , gyvenamosios patalpos, spaustuvės). Infraraudonasis šildymas gali nepasiteisinti, blogai parinkus šildytuvų tipą ir konfigūraciją. Todėl labai rekomenduojame pasinaudoti UAB „Jonarda“ specialistų konsultacijomis prieš pasirenkant šį šildymo būdą. Teisingai ir reikiamoje vietoje įrengtas infraraudonasis šildymas leis vartotojams ilgus metus džiaugtis padarytu teisingu šildymo būdo pasirinkimu. B) Individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių efektyvumas, ilgaamžiškumas, katilinių aptarnavimo išlaidos Investicijų dydis Žinoma, katilinės statybai reikalingos investicijos priklauso nuo pasirinkto katilų gamintojo, katilinės automatizavimo lygio. Tai reiškia, kad galima rasti brangesnių katilų, ilgaamžiškesnių ir su geresne automatika katilų, tačiau galima rasti ir pigesnių, trumpiau tarnausiančių , žemesnio efektyvumo katilų. Svarbu yra tai, kad greta investicijos čia parodyta ir kokio automatizavimo lygio ir tipo katilinė yra įrengiama. Į investicijas įtraukti visi katilo įrengimo ir prijungimo prie pastato šildymo sistemos darbai, taip pat – visi papildomi tam reikalingi įrengimai (siurbliai, automatika, vamzdynai), bet ne šildymo sistemos pertvarkymas, jei toks yra reikalingas. Katilinės efektyvumas Katilinės efektyvumas priklauso nuo katilinės dydžio ir automatizavimo lygio. MKIE – metinis kuro išnaudojimo efektyvumas yra per metus generuotos šilumos ir sudeginto kuro šiluminės vertės santykis. Atspindi ilgalaikį efektyvumą. Tai reiškia – atspindi vidutinį efektyvumą viso tarnavimo laikotarpio metu. Vertinant skirtingų dydžių katilų vidutinius metinius efektyvumus naudojamasi informacijos šaltiniu: JAV visuomeninės organizacijos American Council for an Energy-Efficient Economy (ACEEE) pateiktas atskirų mažų katilinių metinių kuro išnaudojimo efektyvumo (MKIE) vertinimas. Tarnavimo laikotarpis. TLTarnavimo laikotarpis yra laikotarpis iki tada, kai katilinės eksploatacinės išlaidos pasidaro tokios didelės, o efektyvumas sumažėja iki tokio lygio, kad pasidaro ekonomiška katilinę modernizuoti, įrengiant naujus katilus. Galia [kW] Katilinių kategorijos (STR 2.08.01:2000) Pagrindiniai reikalavimai katilinėms Savybės MKIE TL [metai] Investicijos [Lt] 10-20 Buitiniai prietaisai Atitinka reikalavimus buitiniams dujiniams prietaisams Vienas katilas, kurio našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, atmosferiniai degikliai, reguliavimas įjungiant-išjungiant. 80% 10 0+315*Q[kW] 21-120 0+305*Q[kW] 120-240 III kategorijos Katilus leidžiama įrengti virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose, vienbučių ir iki šešių aukštų (imtinai) daugiabučių namų rūsio ar pastogės patalpose kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas Yra du katilai, kurių suminis našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, sroviniai degikliai reguliavimas įjungiant-išjungiant. 84% 15 32.000+300*Q[kW] 241-500 II kategorijos Katilinė gali būti įrengta - prie I, II, III atsparumo ugniai pastato priblokuotuose vieno aukšto priestatuose; - viršutiniame pastato aukšte, pastogėje arba ant plokščio stogo; - iki trijų aukštų pastatų rūsyje arba pirmame aukšte. Bendros sienos tarp katilinės patalpos ir pastato turi būti be angų. Dujinių šildymo katilų patalpų durys turi atsidaryti iš patalpos į išorę. Yra du arba trys katilai, kurių suminis našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, katilinėse iki 500 kW dviejų pakopų degikliai , virš 500 kW - moduliaciniai degikliai 87% 15 60.000+295*Q[kW] 501-1050 91% 72.000+290*Q[kW] 1051-2500 I kategorijos Katilinė įrengiama atskirame pastate, taikomas reglamentas SNiT II-35-76 Yra trys katilai, iš kurių vienas -rezervinis. Degikliai - moduliaciniai. 91% 20 350.000+180*Q[kW] >2501 550.000+100*[kW] Pavyzdys: Katilinė, tiekianti šilumą pastatui (pastatams), kurio maksimalus šilumos poreikis yra 200 kW: Investicija: 32.000 +300*200[kW]=92.000 Lt Vidutinis efektyvumas 84% Tarnavimo laikas -15 metų. Išlaidos katilinių aptarnavimui. Metinės išlaidos katilinių aptarnavimui (vienam kW maksimalaus šilumos poreikio) : • 0,06%/kW aptarnaujančio personalo (žmogaus) • 8 Lt/kW. (tiesioginių sąnaudų Lt Į aptarnavimo sąnauda įtrauktos: • sąnaudos katilinės priežiūrai. • sąnaudos kasmetinei patikrai. • sąnaudos smulkaus ir kapitalinio remonto darbams. • sąnaudos medžiagoms ir atsarginėms dalims. Pavyzdys: Katilinė, tiekianti šilumą pastatui (pastatams), kurio maksimalus šilumos poreikis yra 200 kW: Metinės išlaidos katilinių aptarnavimui: 8*200kW=1600 Lt Aptarnaujančio personalo skaičius: 0,06%*200kW=12% (0,12 žmogaus) C) Pastatų šildymas šilumos siurbliais. Lietuvoje surenkami šilumos siurbliai. Šilumos siurblio veikimo principas Šiluma natūraliai „teka“ iš aukštesnės temperatūros aplinkos į žemesnės temperatūros aplinką. Šilumos siurblys yra technologija, kuri,panaudodama sąlyginai nedidelį kiekį aukštos kokybės energijos (elektros energijos, aukštos temperatūros šilumos), priverčia šilumą „tekėti“ priešinga kryptimi. Tokiu būdu šilumos siurbliai paima šilumą iš aplinkos (aplinkos oro, gruntinio vandens, nuotėkų) ir panaudoja ją patalpoms šildyti. Teoriškai šilumos kiekis, tiekimas šilumos siurblių, yra lygus šilumos kiekio, paimamo iš aplinkos ir sunaudotos aukšto potencialo energijos sumai . Paprasčiausi šilumos siurbliai, sunaudodami 20-40 kWh elektros energijos, pateikia apie 100 kWh šilumos pastatų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Pramoniniai šilumos siurbliai yra netgi dar efektyvesni. Taigi, šilumos siurblių technologija leidžia panaudoti elektros energiją pačiu efektyviausiu įmanomu būdu. Dažniausiai pasitaikantys pastatų šildymui pritaikyti šilumos siurbliai veikia garo kompresijos principu. Šie šilumos siurbliai yra sudaryti iš 4 pagrindinių elementų: kompresoriaus, išsiplėtimo vožtuvo ir dviejų šilumokaičių (garintuvo ir kondensatoriaus).Visi šie elementai yra sujungti į uždarą žiedą, kuriuo cirkuliuoja lakus skystis – šaldymo agentas. Garintuve šaldymo agento temperatūra yra palaikoma žemesne už aplinkos, ko pasekoje šiluma yra paimama iš aplinkos, o šaldymo agentas išgaruoja. Tada šaldymo agentas kompresoriaus pagalba yra suspaudžiamas, pakeliant agento slėgimą ir temperatūrą. Karštas šaldymo agento garas patenka į kondensatorių, kur atiduoda šilumą naudingais (patalpų, vandens šildymo) tikslais ir susikondensuoja. Aukšto slėgio šaldymo agento skystis išsiplečia, praeidamas per išsiplėtimo vožtuvą, , krenta jo temperatūra ir slėgis. Tada jis vėl nukreipimas į garintuvą. Kompresorius paprastai dirba varomas elektros variklio pagalba, tačiau kartais ir vidaus degimo variklio pagalba. Šilumos siurblio efektyvumas. Paprastai garo kompresijos principu veikiančių elektrą naudojančių šilumos siurblių efektyvumas yra įvertinamas, naudojant COP (Coefficient of Performance) koeficientu. COP parodo šilumos siurblio pateiktos ir sunaudotos energijos santykius. Žemiau pateiktame grafike parodytas idealaus šilumos siurblio COP priklausomybė nuo „temperatūros pakėlimo“ lygio, žemo potencialo šilumos šaltiniui esant lygiam 0oC. Realaus ir idealaus COP koeficientų santykis yra išreiškimas Karno efektyvumu. Nedidelių šilumos siurblių Karno efektyvumas yra maždaug 0,3-0,5, kai tuo tarpu didelių efektyvių šilumos siurblių siekia 0,5-0,7. COP koeficientas parodo momentinį šilumos siurblio efektyvumą prie tam tikrų sąlygų. Tuo tarpu sezoninį efektyvumą parodo SPF (Seasonal Performance Factor) koeficientas. Tai per metus šilumos siurblio patiektos šilumos ir metinių energijos sąnaudų santykis, įvertinant kintamą šilumos poreikį, šilumos šaltinio ir patiektos šilumos temperatūrų svyravimus, energijos poreikius garintuvo atitirpinimui nuo ledo. Šilumos siurblio darbo efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių: • Klimato – metinių šilumos poreikių ir pikinių šilumos poreikių. • Šilumos šaltinio temperatūros, šilumnešio pastato šildymo sistemoje temperatūros • Papildomų įrengimų elektros energijos suvartojimų (siurbliai, ventiliatoriai, kt) • Šilumos siurblio techninio lygio • Šilumos siurblio dydžio, lyginant su šilumos poreikiu ir šilumos siurblio eksploatacijos sąlygų • Šilumos siurblio reguliavimo sistemos Šilumos šaltiniai Šilumos siurblių techniniai ir ekonominiai darbo rodikliai labai priklauso nuo žemo potencialo šilumos šaltinio. Idealus šilumos siurbliams yra viso šildymo sezono metu pastoviai pakankamai aukštos temperatūros, pakankamame kiekyje, neužterštas ir neagresyvus šilumos šaltinis, kurio panaudojimas nereikalauja didelių kapitalinių ir eksploatacinių išlaidų. Dažniausiai naudojami šilumos šaltiniai: • Lauko oras (temperatūra -10 - 15oC) Lauko oras yra neriboto kiekio ir visur prieinamas, todėl plačiausiai šilumos siurblių naudojamas šilumos šaltinis. Deja, krentant lauko oro temperatūrai, šilumos siurblio efektyvumas staigiai mažėja, kadangi auga garavimo ir kondensavimosi temperatūrų skirtumas , auga elektros poreikiai garintuvo periodiškam atitirpinimui nuo ledo. Todėl vidutinis metinis šilumos siurblių, išnaudojančių lauko orą kaip šilumos šaltinį, efektyvumas (SPF), lyginant su šilumos siurbliais, panaudojančiais grunto šilumą, yra 10-30% žemesnis. • Šalinamas oras (temperatūra 15 - 25oC) Dažnai naudojamas šilumos šatinis komerciniuose pastatuose, kur yra mechaninė oro ištraukiamoji ventiliacija. Šilumos siurblys paima šilumą iš šalinamo oro ir perduoda pastato/vandens šildymui. Reikalingas pastovus ventiliacijos sistemos darbas. Kartais kombinuojamo sistemos, galinčios panaudoti tiek lauko orą, tiek šalinamą orą kaip šilumos šaltinį. • Gruntinis vanduo (temperatūra 4 – 10oC) Gruntinį vandenį kaip pastovios temperatūros šilumos šaltinį galim panaudoti beveik visur. Gali būti uždaro arba atviro ciklo. Atviro ciklo sistemose grunto vanduo po garintuvo yra nukreipiamas atgal į gruntą arba išpilamas į paviršinius vandenis. Naudojant tokią sistemą, reikia atsižvelgti į užšalimo, korozijos, šilumokaičių užkalkėjimo faktorius. Naudojant uždarą sistemą, vanduo yra cirkuliuojamas uždaru ratu. Gruntinių vandenų panaudojimas gali būti ribojamas aplinkosauginiais motyvais. • Gruntas (temperatūra 0 - 10oC) Grunto šilumos panaudojimas gali būti tiesioginis (šaldymo agentui garuojant vamzdžiuose, išvedžiotuose grunte) arba netiesioginis (šilumą nuo grunto garintuvui pernešant vandens –druskos mišiniu, glikoliu ir pan.). Šilumos, paimamos iš grunto, kiekis priklauso nuo klimatinių savybių bei grunto drėgmės. • Ežero arba jūros vanduo (temperatūra 3 - 8oC)Iš esmės labai geras šilumos šaltinis, kurio pagrindinis trūkumas – žema temperatūra šaltuoju metų laiku ir dėl to atsirandantis garintuvo apšalimo pavojus. • Uolienos (temperatūra 3 - 8oC )Naudojamas kaip šilumos šaltinis, nesant gruntinio vandens. Paprastai daromi 100-200 metrų gręžiniai, į juos leidžiami vamzdynai, kuriais cirkuliuoja vandens-druskos, glikolio mišinys. Dėl didelių investicijų, reikalingų šio šilumos šaltinio panaudojimui, naudojamas tik stambiuose komerciniuose pastatuose. • Kanalizacija, nuotekos (temperatūra >10oC)Šilumos šaltinis, charakterizuojamas sąlyginai aukšta ir pastovia temperatūra . Dažniausiai panaudojama valyta ir nevalyta kanalizacija, pramoniniai srautai, pramonėje arba elektros generavime naudojamas aušinantis vanduo. Šio šilumos šaltinio naudojimą pasatų šildymui dažniausiai riboja nemaži atstumai nuo šilumos šaltinio iki vartotojų bei nedideli šilumos kiekiai. Šaldymo agentai Garo kompresijos principu veikiančiuose šilumos siurbliuose naudojami šaldymo agentai: • CFC-12 Žemos ir vidutinės temperatūros šilumos siurbliams (iki 80oC) • CFC-114 Aukštos temperatūros šilumos siurbliams (iki 120oC) • R-500 Vidutinės temperatūros šilumos siurbliams (iki 80oC) • R502 Žemos ir vidutinės temperatūros šilumos siurbliams (iki 55oC) • HCFC-22 visi žemos temperatūros šilumos siurbliai (iki 55oC) CFC (chluorofluorokarbonatiniai) šaldymo agentai, patekę į aplinką daro didelę žalą ozono sluoksniui ir prisideda prie globalinio klimato atšilimo poveikio. Šių šaldymo agentų naudojimas naujai projektuojamuose šilumos siurbliuose yra uždraustas. Jų naudojimas egzistuojančiuose įrengimuose yra leidžiamas, tačiau,mažėjant jų populiarumui, jie tampa vis brangesni. Prie šių šaldymo agentų priskiriami R-11, R-12, R-13, R-113, R-114, R-115, R-500, R-502, r-13B1 šaldymo agentai. HCFC (hidrochluorofluorokarbonatiniai) šaldymo agentai yra irgi žalingi aplinkai, tačiau jų daroma žala yra kur kas mažesnė, lyginant su CFC šaldymo agentais. Juos leidžiama naudoti, modernizuojant egzistuojančius įrengimus, tačiau neleidžiama naudoti naujuose įrengimuose. Prie šių šaldymo agentų priskiriami R-22, R-401 R-402, R-403, R-408, R-409 šaldymo agentai. Numatoma, kad iki 2020 metų šie šaldymo agentai daugiau nebus naudojami išsivysčiusiose šalyse. HFC (hidrofluorokarbonatiniai) šaldymo agentai laikomi perspektyviais alternatyviais šalinamiems šaldymo agentams. Šiuose šaldymo agentuose nėra chloro. Prie šių agentų priskiriami R-134a, R-152a, R-32, R-125, R-507. Populiariausias HFC 134a šaldymo agentas savo termofizinėmis savybėmis panašus į CFC-12 šaldymo agentą. COP koeficientas, šilumos siurbliams dirbant su HFC134a agentu, yra praktiškai toks pats, kaip ir dirbant su CFC-12 agentu. Efektyvumas kiek krenta, esant žemai (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!