Prancūzijos lankomos vietos

Luvras - pats didžiausias pasaulyje meno muziejus. Piramidė, esanti Napoleono kieme, požeminiu fojė ir koridoriais jungia įvairias šio muziejaus dalis. Dėka jos sutaupoma apie 2 km kelio, einant iš vienos dalies į kitą.Luvro muziejuje yra per 300 000 meno kūrinių. Dauguma lankytojų svajoja išvysti garsiąją Džokondos šypseną. V.Briulovas šį L.da Vinči paveikslą pavadino "slaptuoju saldumu". Visos Luvro kolekcijos yra patalpintos trijuose sparnuose. Richelieu sparne eksponuojamos prancūzų skulptūrų ir islamiškojo meno kolekcijos; flamandų, olandų ir prancūzų tapyba; antrame jo aukšte - imperatoriški Napoleono III apartamentai. Sully sparnas skirtas viduramžių Luvrui, Egipto antikai. Čia išvysite ir Milo Venerą - skulptūrą, rastą Egėjo jūros Melo saloje, - helenistinio meno šedevrą. Denon sparne - užsienio šalių skulptūra, graikų, etruskų, romėnų antikinis menas; italų ir prancūzų tapyba. Šiame sparne eksponuojamas vienas svarbiausių helenistinio meno kūrinių - Sparnuotosios Nikės skulptūra. Kaip ir "Džokonda" (Denon sparnas), ši statula yra vienas garsiausių Luvro eksponatų.
Luvro (Louvre) istorija prasidėjo XII a. pabaigoje. 1190 m. Pilypas Augustas, išvykdamas į III Kryžiaus žygį dešiniajame Senos krante pastatė galingą tvirtovę, kad apgintų Paryžių nuo saksų antplūdžio (Luvro pavadinimas kildinamas iš saksoniško žodžio leovar, kuris reiškia “įtvirtintas statinys”). Pirmoji tvirtovės konstrukcija užėmė ketvirtį dabartinio Luvro Kvadratinio kiemo (Cour Carree), karalius gyveno Sitė saloje, o tvirtovėje buvo laikomi archyvai ir karališkasis iždas. XIV a. Karolio V Išmintingojo laikais tvirtovė buvo paversta gyvenamuoju pastatu. Po 150 m. karaliaus Pranciškaus I užsakymu ant senosios tvirtovės pamatų architektas Pierre’as Lescot pradėjo statyti naujus renesansinius rūmus, tačiau, mirus karaliui, rūmų statyba sustojo. Valdant Henrikui II, pagal karalienės Kotryna Mediči norą architektas P. Delorme pastatė puošnius Tiuilri rūmus ir sujungė juos su Luvru galerijomis nusitiesusiomis palei Senos upę. Henrikas IV statė Floros pavilijoną, Liudvikas XIII ir Liudvikas XIV –išpuošė rytinį rūmų fasadą, galutinai įrengė Keturkampį kiemą. Tačiau 1682 m. karaliui išsikėlus į Versalį, Luvre įsikūrė meninkai ir įvairios akademijos. Po...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!