Lietuvos lankytinos vietos

Žalgirio šarvų plieninis žvynas.
Pirčiupio liepsnos ir kraujo ženklas.
Ežerų dangaus tyriausias lašas.
Spindulių lietus aikštės erdvėj.
Su pušies kvapu ir kraujo atšvaitu...
Janina Degutytė, 1964
Kalbant ir rašant apie Lietuvą, taip ir norisi mintis lieti lietuvių šviesuolių žodžiais. Taip gražiai, maloniai ausiai, eilėraščių žodžiai nuskamba, ne tik J. Degutytės, bet ir visų žinomos Maironio, bei kitų poetų eilės.
Valstybės gamta
Lietuva - nedidelė, tačiau tūkstantmetes valstybingumo tradicijas turinti Vidurio Europos šalis prie Baltijos jūros. Regioniniu požiūriu Lietuva dažniausiai apibūdinama kaip Baltijos valstybė. Lietuva yra pačiame geografiniame Europos viduryje. Teritorijos dydžiu (65 302 km2) Lietuva yra labai artima Airijai ir Latvijai. Lietuva yra kiek didesnė, nei Šveicarija, Danija, Belgija ar Olandija, tačiau šiek tiek mažesnė nei Austrija. XVI amžiuje Lietuvos valstybės plotas siekė >700 000 km2. [3]
Jeigu keliautume nuo rytinių šalies pakraščių iki Baltijos jūros, pastebėtume, kaip mūsų kelias kilsta ir leidžiasi. Tai būdinga kalvotoms bei suklostytoms aukštumoms: Aukštaičių, Dzūkų, vėliau – Žemaičių. Dirvožemis – priemolio, smėlio, žvyro mišinys – morena. Vyrauja nederlingi, statūs šlaitai, eroduotos dirvos. Gal todėl čia tiek daug miškelių, pievų. Visa tai sukuria nuostabaus grožio vaizdus – su ežerais, sodybomis ir banguojančiais toliais. [4, p. 10]
Moreninių aukštumų papėdės dažnai panyra į didelių miškų paunksmę. Tai ligumų, vietomis supustytas į kopas smėlynų kraštovaizdis. Smėlį sunešė, suklostė nuo ledyno tekėjusių upelių vandenys. Šie žvyro ir smėlio klodai tapo vertinga statybine medžiaga. [4. p, 10]
Lietuvoje vyrauja moreninės molingos lygumos. Jos plačia juosta – nuo Biržų ir Joniškio, šiaurėje, iki Marijampolės ir Vilkaviškio, pietuose, - skiria Baltijos ir Žemaičių aukštumas. Čionai – mūsų upių vidurupiai ir upelių žemupiai. Lygumų upės teka lėtai, o pavasarį plačiai ištvinsta. Šiose vietose auga vešlūs lapuočių miškai.
Artėjant prie jūros, pasitinka Nemuno delta, senųjų Baltijos patvankų paliktos terasos bei nuostabios kopos. Tai – Pajūrio žemumos kraštovaizdis. Jis užima gana nedidelį plotą. [4. p, 11] Lietuvos žmonės gali didžiuotis vadindami save pabaltijo gyventojais. Taip iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!