Prancūzijos ekonomikos vystymosi ypatumai bei reformos pokariu

Įvairių Europos šalių raida po karo vienais atžvilgiais buvo labai panaši, kitais – visiškai skirtinga. Prancūzija patyrė bumą, kurio visiškai nesitikėjo. Prancūzija visuomet buvo Europos muziejus, šalis, kur niekad niekas nesikeičia. Iš II-ojo Pasaulinio karo Prancūzija išėjo ypač susilpnėjusi. Jos ekonomimė padėtis labai pablogėjo, kolonijinė imperija atsidūrė faktiško suirimo būklėje.
Karas ir pokario suirutė žymiai dezorganizavo ūkį ir pramonę. Dėl buržuazijos valdančiųjų sluoksnių antiliaudinės reakcinės politikos Prancūzija negalėjo priešintis Vokietijai, kuri ją ir okupavo. Karas ir okupacija padarė Prancūzijai didžiulę žalą, kuri siekė 4893mlrd. frankų. Pramonės gamybos apimtis sudarė mažiau kaip 40% prieškarinio lygio. Žmonių nuostoliai per karą sudarė 1,1mln. Žemės ūkio produkcija sumažėjo dvigubai. Apie 1/5 visų įrengimų ir ne mažiau kaip 2/5 visų kapitalinių vertybių buvo arba sunaikinta, išvežta, arba padaryta netinkamais. Gamybinis aparatas susidėvėjo, ir karo pabaigoje 80% staklių buvo nuo 20 iki 50 metų „amžiaus“. Transporto tinklas, keliai ir uostai, didžioji gyvenamojo fondo dalis buvo dezorganizuota arba sugriauta. Pvz, buvo išardyta 2/3 geležinkelių. Prancūzijos dalis pasaulinėje pramonės gamyboje sumažėjo nuo 6% 1937m. iki 3,9% 1948m. Prancūzija neteko karinio ir prekybos laivyno. Prancūzijos kolonijinė sistema pradėjo irti: Prancūzija neteko Indokinijos, Sirijos, Libano, kurios iškovojo nepriklausomybę.
Susilpnėjo ir Prancūzijos tarptautinės ekonominės pozicijos, padidėjo jos priklausomybė nuo užsienio kapitalo. Nacionalizavus bankus ir pramonę liaudies demokratijos šalyse, taip pat išpardavus vertybinius popierius Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lotynų Amerikoje karinėms skoloms apmokėti, Prancūzija neteko savo užsienio investicijų. Pirmaisiais pokariniais metais jos užsienio kapitalo įdėjimai sumažėjo 10 kartų. Pergyveno sunkumus ir užsienio prekyba. Prancūzijos dalis pasauliniame eksporte sudarė tik 4%. Dėl skolų padidėjo priklausomybė nuo JAV ir kitų imperialistinių valstybių. Kaip pasaulinio kreditoriaus jos pozicijos buvo prarastos. Importas dažnai viršijo eksportą, prekybos balansas buvo pasyvus. Užsienio prekybos prekinė struktūra buvo viena iš silpnųjų Prancūzijos ekonomikos vietų ir rodė jos pramoninį atsilikimą. Viena iš aštriausių ekonomikos problemų buvo finansinė krizė, kuri reiškėsi didžiuliu biudžeto deficitu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!