Prancūzija (1852 - 1973 metais)

1852 m sausio 14 d. Liudviko Bonaparto šalininkai skubiai parengė naują Prancūzijos Konstituciją. Tai buvo pakeistas 1799 m. Konstitucijos variantas. Čia išsaugota respublikinė valstybės valdymo forma. Konstitucijos antras straipsnis skelbė: „Prancūzijos Respublikos valdymas dešimčiai metų patikimas Liudvikui Bonapartui, dabartiniam Prancūzijos prezidentui“.
Ši konstitucija rodė akivaizdų nusistatymą prieš parlamentinį valdymą. Prezidentas turėjo ne tik aukščiausiąją vykdomąją valdžią, bet darė lemiamą įtaką ir įstatymų leidybai. Prezidento siūlymu įstatymų projektus rengti buvo pavesta Valstybės tarybai. Konstitucija atnaujino Senato – konstitucijos sergėtojo instituciją: kiekvienas Įstatymų leidybos korpuso priimtas įstatymas, prieš skelbiamas prezidento, patekdavo į Senatą konstitucingumui patikrinti. Senato, taip pat Valstybės tarybos narius skyrė prezidentas.
Prezidentui buvo suteikta teisė plebiscito forma tiesiogiai kreiptis į tautą.
Šis formalus respublikos pratęsimas buvo neilgaamžis. Tų pačių metų lapkričio 21 d., remiantis plebiscito rezultatais, Prancūzijoje buvo atkurta imperija, o Liudvikas Bonapartas tavo imperatoriumi Napoleonu III.
Pirmuosius maždaug dešimt metų imperija buvo valdoma autoritariniais metodais. Imperatorius leido dekretus, valdė per ministrus, galėjo pirmininkauti Valstybės taryboje ir Senate, Įstatymų leidybos korpuso rinkimai buvo visiškai kontroliuojami vyriausybės. Tik 7 dešimtmetyje, didėjant gyventojų nepasitenkinimui Napoleono III politika, imperatorius buvo priverstas kiek liberalizuoti režimą, šiek tiek praplėsdamas Įstatymų leidybos korpuso ir Senato teises. 1870 m. gegužės 21 d. buvo išleista nauja Konstitucija , kuria numatyta imperiją pertvarkyti į konstitucinę monarchiją su parlamentiniu valdymu. Ši konstitucija skelbė pripažįstanti, patvirtinanti ir garantuojanti principus, paskelbtus 1789 m. Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijoje ir sudarančius prancūzų viešosios teisės pagrindą.
Konstitucijos pagrindu Senatas buvo paverstas antraisiais, greta Įstatymų leidybos korpuso gyvuojančiais parlamento rūmais, kuriems pavestos tos pačios funkcijos ir ta pati galia: įstatymų leidybos iniciatyvos, svarstymo ir balsavimo teisė. Imperatoriui suteikta teisė Įstatymų leidybos korpusą paleisti, skirti ir atleisti ministrus.
Įsivėlusi 1870 m. Vasarą į karą su Prūsiją, Prancūzija patyrė vieną pralaimėjimą po kito, po to sekė sukilimas šalies viduje. Rugsėjo 4 d. Imperija drauge su trumpai tegaliojusia Gegužės konstitucija žlugo.
Jau 1870 m. Rugsėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!