Pramoninio pastato vidinės kolonos pamato projektavimas

1. AIŠKINAMSIS RAŠTAS Projektuojamas pramoninio pastato vidines kolonos pamatas. Pastato statymo vieta numatoma Kauno rajone. Pastatas bus vieno aukšto, šildomas, be rūsio. Jis bus statomas iš surenkamų konstrukcijų (tipas – karkasinis). Karkasą sudaro skersiniai rėmai, rėmą sudaro du tarpsniai: vienas 12m, o kitas 30m. Pastato gabaritiniai matmenys 42x24, aukšto aukštis 10m. Pirmajam tarpsniui bus naudojama denginio sija, kurios markė IБI-12-2, kadangi tarpsnis tiktai 12m ilgio. Antrajam tarpsniui naudojama 30m gegninė santvara, kurios markė ФБ24III-5IIIB. Rėmai išdėstomi skersai pastato 6m žingsniu. Rėmus sujungiame denginio plokštėmis ПГ-IAтУ, kurių matmenys 3x6m. Taip sudarydami standžius mazgus. Pastato stogas šlaitinis – skliautinis, todėl papildomų nuolydžių daryti nereikia. Stogo šiltinimui naudojama šiluminė izoliacija PAROC ROS 60, taip pat naudojama garo izoliacija, bei du sluoksniai ritininės dangos. Išorinės plytų mūro sienos statomos ant pamatinių sijų. Kadangi tarpsniai dideli sienas laikys fachverko kolonos pastatytos 6m žingsniu. Šiuo atveju projektuoju vidurinį pastato pamatą, tai įtakos išorės siena projektuojamam pamatui neturės. Visos kolonos į pamatus tvirtinamos standžiai. Kolonos bus trijų tipų: vidurines, kraštinės ir fachverko. Parinktoji kolona jungsis tiesiogiai su pamato pado plokšte, pakolonio nebus. Bus sujungiama įbetonuojant inkarinius strypus specialiose kolonos skylėse pilant nesitraukiantį skiedinį. Atsižvelgiant į pastato projektavimo vietą, skaičiuojamos apkrovos – poveikia, sukeliami sniego bei vėjo. Tačiau šiuo atveju vėjo poveikis nevertinamas. Skaičiavimai atliekami vertinat tai, jog viename tarpsnyje montuojama santvara, kitame denginio sija. Skaičiuojama pagal STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos” nuostatus. Vadovaujantis minėtuoju STR nustatyta, jog projektuojamojo pastato vieta priklauso I sniego apkrovos rajonui, todėl Sk=1,2 kN/m2, taip pat ši vieta priklauso I vėjo greičio rajonui. Pamato įgilinimo gylis parenkamas įvertinant turimus duomenis. Pasirenkant įgilinimą remiamasi keletu kriterijų: 1. Nevertinama įšalo gylis, kadangi kolona vidurinė, o pastatas šildomas. 2. Įgilinama nemažiau 0,5m, bei atsižvelgiant, kad pamato pado viršus butų 0,15m gylyje nuo paviršiaus. Taip pat įleidžiant į bet kurį sluoksnį nemažiau 0,2m. 3. Remiantis inžinerinių geologinių tyrinėjimų medžiaga (pvz. sankabumas). 4. Lyginant techniniu - ekonominiu požiūriu projektinius sprendimus. Pamatas projektuojamas naudojant skirtingus apskaičiavimus, tikrinant kad nebūtų viršijami saugos ir tinkamumo ribiniai būviai. Pradžioje atliekami skaičiavimai tikrinant saugos ribinį būvį, modeliuojant pamatą kuo artimesnį irimui. Jis tikrinamas priklausomai nuo grunto kuriame yra įgilintas pamatas. Šiuo atveju, kadangi gruntas smėlis, būdingasis tikrinamas drenuojamomis sąlygomis, vertinant tik efektyviuosius įtempius grunte. Tačiau skaičiavimai atliekami ir nedrenuojamomis sąlygomis, kadangi 7 Eurokodas reikalauja, kad saugos ribinis būvis būtų patikrintas ir drenuojamomis ir nedrenuojamomis sąlygomis. Pagal skaičiavimų rezultatus šiuo atveju pasirenku antrąjį projektavimo būdą drenuojamomis sąlygomis, kadangi šiuo projektavimo būdo ekvivalentinis deterministinis visuminės saugos koeficientas yra didžiausias. Skaičiuojant įvertinamos apkrovos veikiančios kolonos padą nuo konstrukcijų savojo svorio, atodangos svoris, bei sniego apkrovos. Tikrinant pamato pado tinkamumo ribinį būvį apskaičiuojama nuosėdžiai. Šiuo atveju projektuojamą pamatą teko didinti norint, kad neviršytų leistinų ribinių nuosėdžių, nustatytų 7 Eurokode. Skaičiavimai buvo atliekami skaičiuojant tampriuosius ir konsolidacijos nuosėdžius. Nuosėdžiai nulėmė pamato pado plokštės ilgį ir plotį. Kadangi pamatas įgilintas ne į apatinį gruntą, paskaičiuojama pagrindo atspario patikslinimas. Pamato pado plokštės armavimas nulemia paskutinius jos kriterijus. Skaičiavimais rėmenis parenkama reikiamos armatūros kiekis, bei išdėstymas. Pamato pado plokštė armuojama tinklu sudarytu iš S400 klasės 18mm skersmens strypų. Kadangi pamato pado plokštė lygiašonė tai armatūra dedama abiems kryptimis vienodais tarpais, šiuo atveju kas 36mm. Skaičiavimais rementis parenkama reikiamos armatūros kiekis, bei išdėstymas. Taip pat apskaičiuojama armatūra reikiama jungtims su kolona t.y. inkariniai strypai, inkaravimo ilgis. 2. Apkrovų skaičiavimas (Pjūviai B-B ir 2-2 prieduose) Apskaičiuojamos apkrovos veikiančios kolonos pamatą esantį 2 ir B ašių sankirtoje. Norminės konstrukcijų sukeliamos apkrovos nustatomos iš asortimento pagal normų reikalavimus. Pamatą veikianti apkrova susideda iš nuolatinės ir kintamosios apkrovos. Apskaičiuoju nuolatinę apkrovą nuo konstrukcijų: 1. Apkrova, tenkanti pamatui dėl gelžbetoninės kolonos K96-18 poveikio. Kolonos masė 6,6t=66kN. Matmenys 10500x500x500mm: 2. Apkrova, tenkanti pamatui dėl pusės gelžbetoninės gegninės santvaros ФБ24III-5IIIB poveikio. Sąntvaros masė 14,63t=146,3kN. Matmenys 29940x3300x240mm: 3. Apkrova, tenkanti pamatui dėl pusės gelžbetoninės denginio sijos IБI-12-2 poveikio. Denginio sijos masė 4,1t=41kN. Matmenys 11950x1290x180mm: 4. Apkrova, tenkanti pamatui nuo denginio konstrukcijos svorio: 4.1 Denginio 7 plokščių ПГ-IAтУ poveikio: Denginio plokštės masė 2,65t=26,5kN Matmenys 5970x300x2980 4.2 Garo izoliacijos poveikio: Garo izoliacijos 1m2 masė 0,00014t=0,0014kN Stogo plotas kuriam bus naudojama garo izoliacija 21x6=126m2 4.3 Šiluminės izoliacijos „PAROC ROS 60“ poveikio: Dangos storis 0,08m, 1m2 masė 0,0088t=0,088kN Stogo plotas kuriam bus naudojama šiluminė izoliacija 21x6=126m2 4.4 Ruloninės dangos „ICOPAL“ poveikio: 1m2 masė 0,003t=0,03kN, dangos dedama 2 sluoksniai. Stogo plotas kuriam bus naudojama danga 21x6=126m2 Apskaičiuoju visą apkrovą, tenkančią pamatui nuo stogo konstrukcijos svorio: Apskaičiuoju apkrova tenkančią pamatui nuo sniego apkrovos: I sniego apkrovos rajonas – Kaunas. Sk=1,2 kN/m2 a) Apkrova tenkanti nuo pusės santvaros sniego apkrovos. I var. , kadangi µ negali buti daugiau už 1,0 tai priimu 1,0 kN/m2 - stogo sniego apkrovos formos koef. - atodangos koef., kurio reikšmė lygi 1. - terminis koef. lygus1. Sd=s=1,21,3=1,56 kN/m2 II var. , todėl antro varianto nevertiname. Skaičiuojamas stogo plotas Ast į kurį veikia sniego apkrova yra: Sniego poveikis į pamatą yra (Qk): b) Apkrova tenkanti nuo pusės dvišlaitės sijos sniego apkrovos. kN/m2 =1, kadangi Abendr. įvykdyta, t.y. 12,75>10,04cm2 Armatūros inkaravimo ilgis: , priimame 30cm. Bet nemažiau už: , tuomet naudojama 30cm. 7. Atramos plotas: Inkariniai strypai: Kadangi atramai , tai γ Mažiausiai turi būti 4 strypai. Priimame 420mm su Inkarinio varžto skersmuo negali būti didesnis už išilginės armatūros strypų skersmenį 3,8mm. Šiuo atveju inkarinio varžto skersmuo 18mm 10,04mm2 ir naudojant d=250mm As,reik. nesikeis. Tuomet patikrinam: Išsprendus kvadratinę lygtį gaunama, kad vienam pamato pado tiesiniam metrui reikia As=6,28 cm2 armatūros skerspjūvio ploto. Tuomet visai pamato plokštei reikia: ir 10,04=10,04 cm2 , sąlyga tenkinama. Visas plokštės storis bus 330mm. 8. Literatūros sąrašas 1. Černius B. Pamatų projektavimas pagal 7 Eurokodą vadovas. Mokomoji knyga. Kaunas, Technologija 2008. 2. Černius B. Pagrindai ir pamatai. Mokomoji knyga. Kaunas, Technologija,2003. 3. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!