Bakalauro darbai
Gelžbetoninio pastato projektavimas
Projektavimas.
ĮVADAS Projektas paruoštas pagal Kauno technologijos universiteto, Panevėžio instituto, statybos technikos katedros išduotą bakalauro baigiamojo darbo užduotį. DARBO OBJEKTAS: Šeimos klinikos pastatas Panevėžyje, Klaipėdos g. BAIGIAMOJO BAKALAURO DARBO TIKSLAS: suprojektuoti šeimos klinikos pastatą Panevėžyje bei atlikti pagrindinius skaičiavimus. Darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su pastato statybą ir projektavimą reglamentuojančiais dokumentais, statybos proceso teisiniais reikalavimais, dokumentacijos rengimo tvarka. 2. Aprašyti svarbiausius statinio architektūrinius sprendimus, konstrukcijų parinkimą, paskaičiuoti pagrindinių konstrukcijų šilumines varžas. 3. Paskaičiuoti pastatą veikinačias apkrovas ir atlikti tuštumėtos gelžbetoninės plokštės, gelžbetoninės kolonos ir sekliojo pamato konstrukcijų skaičiavimus. 4. Aprašyti surenkamų gelžbetoninių elementų montavimo, mūrijimo, apdailos bei kitų statybos darbų vykdymo metodus. 5. Sudaryti kalendorinį statybos darbų vykdymo, mašinų, mechanizmų bei darbininkų judėjimo grafikus, atlikti darbų kiekių ir darbo sąnaudų skaičiavimus, parinkti reikalingus mechanizmus. 6. Sudaryti lokalinę ir objektinę sąmatas, paskaičiuoti pastato techninius ir ekonominius rodiklius; 7. Aprašyti darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. STATINIO STATYBOS TEISINIS REGLAMENTAS 1.1. Privalomųjų techninio projekto rengimo dokumentų bei pagrindinių normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas techninis projektas, sąrašas 1.1.1. Pagrindinių normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas techninis projektas, sąrašas: Baigiamasis bakalauro darbas yra parengtas vadovaujantis 2010-04-01 dienai Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos verslą reglamentuojančiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais. 1.1.2. Pagrindinių normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas techninis projektas, sąrašas: 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMAS 2001 11 08 Nr. IX – 583. 2. SPECIALIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SALYGOS. 1992 0512 Nr.343. 3. STR 1.01.06:2002 YPATINGI STATINIAI. 4. STR 1.01.08:2002 STATINIO STATYBOS RŪŠYS. 5. STR 1.01.09:2003 STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL JŲ NAUDOJIMO PASKIRTĮ. 6. STR 1.03.02:2002 STATYBOS PRODUKTŲ ATITIKTIES DEKLARAVIMAS. 7. STR1.04.02:2004 INŽINIERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI. 8. STR 1.05.05:2004 STATINIO PROJEKTO APLINKOS APSAUGOS DALIS. 9. STR 1.05.06:2005 STATINIO PROJEKTAVIMAS. 10. STR 1.05.08:2003 STATINIO PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖS IR KONSTRUKCINĖS DALIŲ BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO TAISYKLĖS IR GRAFINIAI ŽYMĖJIMAI. 11. STR 1.07.02:1999 ŽEMĖS DARBAI. 12. STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA. 13. STR 2.01.01(1):1999 ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. MECHANINIS PATVARUMAS IR PASTOVUMAS. 14. STR 2.01.01(2):1999 ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. GAISRINĖ SAUGA. 15. STR2.01.01(3):1999 ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA. 16. STR 2.01.01(4):1999 ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. NAUDOJIMO SAUGA. 17. STR 2.01.01(5):1999 ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. APSAUGA NUO TRIUKŠMO. 18. STR 2.01.04:2004 GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI. 19. STR 2.02.02:2004 VISUOMENINĖS PASKIRTIES STATINIAI. 20. STR 2.03.01:2001 STATINIAI IR TERITORIJOS. REIKALAVIMAI ŽMONIŲ SU NEGALIA REIKMĖMS. 21. STR 2.05.01:2005 PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMINĖ TECHNIKA. 22. STR 2.05.02:2001 STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. STOGAI. 23. STR 2.05.03:2003 STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI. 24. STR 2.05.04:2003 POVEIKIAI IR APKROVOS 25. LST EN 1992-1-1 GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. 1-1 DALIS. BENDROSIOS IR PASTATŲ TAISYKLĖS. 26. STR 2.05.09:2005 MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. 27. STR 2.05.10:2005 ARMOCEMENTINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. 28. STR 2.05.11:2005 GAISRO TEMPERATŪRŲ VEIKIAMŲ GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. 29. RSN 145-92 GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ STATISTINIS SKAIČIAVIMAS. 30. RSN 156-94 STATYBINĖ KLIMATOLOGIJA. 1.2. Esminiai statinio reikalavimai Statinys projektuojamas ir statomas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; 3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės; 4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis; 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). 1.3. Esminiai statinio architektūros reikalavimai Statinio architektūra turi būti tokia, kad: 1) neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams; 2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio; 3) atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus; 4) atitiktų statinio paskirtį; 5) neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių sistemų reikalavimams. 1.4. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema 1.4.1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra: 1.4.1.1. statybos techniniai reglamentai - Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; 1.4.1.2. statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės - ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų priimti bei Vyriausybės įgaliotoje institucijoje jos nustatyta tvarka įregistruoti dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus; 1.4.1.3. pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai; 1.4.1.4. techniniai liudijimai - Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba kai neplanuojama šių standartų rengti; 1.4.1.5. metodiniai nurodymai, rekomendacijos - projektavimo ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus; 1.4.1.6. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams; 1.4.1.7. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims. 1.5. Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka 1.5.1. Statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. 1.5.2. Visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų išduodamas vienas statybos leidimas. Jame nurodomi kiekvieno statinio techniniai rodikliai bei naudojimo paskirtis. 1.5.3. Kad gautų statybos leidimą, Statytojas turi pateikti Savivaldybės administracijos subjektui: 1.5.3.1. nustatytos formos prašymą; 1.5.3.2. žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. 1.5.3.3. sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį, dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jei ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už Statytojui priklausančio žemės sklypo ribų ar kai gretimo sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; 1.5.3.4. statinio projektą; 1.5.3.5. statinio projekto ekspertizės (kai ji privaloma) išvadas; 1.5.3.6. statinio projekto (kai projektą tvirtinti privaloma) patvirtinimo dokumentą; 1.5.3.7. atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 1.5.3.8. dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros (kai techninė priežiūra yra privaloma) vadovo paskyrimo ir jo kvalifikacijos atestato kopiją; 1.5.3.9. statinių kadastrinių matavimų bylą (kopiją) ir pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir teises į jį. 1.5.4. Savivaldybės administracijos subjektas, gavęs išvardintus dokumentus, juos perduoda Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos subjektui išduoti arba neišduoti statybos leidimą. 1.5.5. Kai statybos leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, jai Savivaldybės administracijos subjektas privalo per 10 dienų nuo statytojo prašymo gavimo perduoti Nuolatinės statybos komisijos protokolą, patvirtintą šios komisijos nuostatų nustatyta tvarka. 1.5.6. Savivaldybės administracijos subjektas privalo išduoti statybos leidimą ne vėliau kaip per 10 dienų (ypatingo statinio statybos leidimą - per 15 dienų) nuo dokumentų pateikimo, o apskrities viršininko administracija - per 7 dienas nuo Nuolatinės statybos komisijos protokolo gavimo. 1.5.7. Jei statybos metu arba iki statybos pradžios yra keičiami statinio esminiai projektiniai sprendiniai (statinio paskirtis, vieta, gabaritai, pagrindinės konstrukcijos, fasadų išvaizda, technologija), kuriems pritarė Nuolatinė statybos komisija, statybos leidime ir leidimų registracijos žurnaluose padaromos žymos apie dalinį projekto pakeitimą. 1.6. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka 1.6.1. Komercinių bei viešojo naudojimo pastatus pripažįsta tinkamais naudoti komisija, kurią skiria apskrities viršininkas arba jo įgaliota Apskrities statybos inspekcija. 1.6.2. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas. 1.6.3. Komisijos nariai pagal kompetenciją privalo: 1.6.3.1. patikrinti, kaip statinys atitinka esminius statinio reikalavimus, projektą, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, normuojamus atstumus tarp statinių bei tarp statinių ir sklypo ribų, taip pat reikalavimus pritaikyti statinį specifiniams invalidų poreikiams; 1.6.3.2. patikrinti, kaip įvykdyti statinio statybą kontroliavusių pareigūnų reikalavimai, įrašyti į statybos darbų žurnalą arba pateikti privalomaisiais dokumentais; 1.6.3.3. vadovaudamiesi statybos vykdymo dokumentais (paslėptų darbų patikrinimo, inžinerinių sistemų, tinklų bei įrenginių išbandymo aktais) įvertinti statinio tinkamumą naudoti. 1.6.4. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. 1.6.5. Statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Prieštaravimų motyvai išdėstomi raštu ir įteikiami komisijos pirmininkui. Įvykdžius komisijos nario teisėtus reikalavimus, jis pasirašo kitų komisijos narių anksčiau pasirašytą aktą. Prireikus komisijos pirmininkas gali pakartotinai sušaukti komisiją. 1.6.6. Komisija įformina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. 1.6.7. Komisijos pasirašytą aktą per 15 darbo dienų patvirtina ją paskyrusi institucija. Jei aktas per šį laiką nepatvirtinamas, svarstomos su tuo susijusios priežastys, po to komisija sušaukiama iš naujo. 1.7. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka 1.7.1. Statinio statybos techninę priežiūrą vykdo statytojo (užsakovo) paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) ir specialiųjų statinio statybos techninės priežiūros dalių vadovai; 1.7.2. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka: 1.7.2.1. prieš statybos pradžią nustatyta tvarka gauna statybos leidimą; 1.7.2.2. kontroliuoja, kad laiku būtų parengtas statybos darbų technologijos projektas ir statinio darbo projektas; 1.7.2.3. organizuoja geodezinių koordinačių, reperių, raudonųjų linijų nužymėjimą ir įtvirtinimą statybvietėje, kartu su geodezijos tarnyba patikrina, priima ir įformina aktais geodezines nuotraukas; 1.7.2.4. perduoda statinio statybos vadovui pagal aktą statybvietę bei joje esančių statinių, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų planą; 1.7.2.5. parengia paraišką dėl projektavimo sąlygų statybos laikotarpiui energijai, vandeniui tiekti, ryšių paslaugoms tenkinti ir pan. ir kontroliuoja jų vykdymą; 1.7.2.6. tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, statinio projektavimo sąlygų, statybos leidimo reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai; 1.7.2.7. sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją, o, jam pavedus, - į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo; 1.7.2.8. kontroliuoja statybos leidimo, statinio projekto, statinio projektavimo sąlygų galiojimo terminus, informuoja statytoją apie jų pratęsimo būtinumą ir, jam pavedus, - tuo rūpinasi; 1.7.2.9. kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka; 1.7.2.10. sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka; 1.7.2.11. kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą; 1.7.2.12. tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose; 1.7.2.13. tikrina ir priima iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas ir pasirašo atitinkamus aktus; 1.7.2.14. dalyvauja išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas ir pasirašo jų priėmimo aktus; 1.7.2.15. gauna leidimą vykdyti žemės darbus; 1.7.2.16. tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškuosius; 1.7.2.17. pasirašo pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus; 1.7.2.18. neleidžia naudoti nustatyta tvarka nepripažintą tinkamu naudoti statinį; 1.7.2.19. kontroliuoja, kad į Statybos darbų žurnalą įrašyti Techninės priežiūros reikalavimai būtų įvykdyti nustatytais terminais; 1.8. Vadovavimas statybos darbams 1.8.1. Statinio statybos darbams vadovauja tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai: 1.8.1.1. statinio statybos vadovas - fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę; 1.8.1.2. statinio statybos specialiųjų darbų vadovas - fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos ar kitą aukštąjį arba aukštesnįjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja tam tikriems statybos specialiesiems darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę; 1.8.1.3. statinio statybos bendrųjų darbų vadovas (tuo atveju, kai jis nėra statinio statybos vadovas) - fizinis asmuo (specialistas turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja bendriesiems statybos darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. 1.8.2. Pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie I grupės nesudėtingų statinių, statybai neprivaloma skirti (samdyti) statinio statybos vadovą. 2. ARCHITEKTŪRINĖ DALIS 2.1. Trumpa pastato charakteristika Projektuojamas šeimos klinikos pastatas Klaipėdos g., Panevėžyje. Tai dviaukštis visuomeninės paskirties pastatas, turintis modernią medicinos įrangą. Įėjimas į sklypą yra šiaurinėje sklypo dalyje iš Klaipėdos gatvės pusės. Projektuojamoji šeimos klinika yra dviejų aukštų karkasinis pastatas, pagrindiniu fasadu orientuotas į šiaurę. Planinai ir tūriniai sprendimai Pirmame aukšte projektuojami tambūras, holas, rūbinė, registratūra, tyrimų kabinetas ir tyrimų laboratorija, gydytojo kardiologo kabinetas, neįgaliųjų, vyrų bei moterų tualetai, valytojos patalpa, bei trys bedrosios praktikos gydytojo kabinetai ir ūkinė patalpa. Antrame aukšte yra projektuojami laiptinė, holas, stomatologijos bei odontologijos kabinetai, gydytojo ginekologo kabinetas, odos ligų gydytojo kabinetas, tvarstomasis, traumatologijos kabinetas, bendrosios praktikos chirurgo kabinetas, okulisto kabinetas bei šeimos klinikos administracija. Ploto ir tūrio rodikliai pastato tūris –2263m3; bendras plotas – 544,35 m2; statinio užimamas žemės plotas – 321,92 m2. Pamatai Pastato pamatai yra seklieji, surenkami iš gelžbetoninių pamatų taurių, kurių aukštis – 1500 mm, markė ФA1-2 ir ФA1-1 . Jie įgilinami 1,80 m gylyje. Į pamato taurę statomos kolonos, kurių skerspjūvio matmenys 400× 400 mm. Pamatai tvirtinami pamatinėmis monolitinėmis sijomis iš C 30/37 klasės betono. Laiptams ir tambūrui įrengiami juostiniai pamatai iš keramzitbetonio pamatų blokų, kurių markė BBR3/250. Jie įgilinami 1,5 m gylyje. Visi pagrindų įrengimo darbai atliekami naudojant smėlinį gruntą ir žvyrą arba skaldą. Sienos ir pertvaros Pastato išorės sienos mūrinės iš silikatinių skylėtų plytų M 125 markės (250 mm storio), šilumos izoliacija – PAROC akmens vata (150 mm), išorės apdaila—armavimo skiedinys ir armavimo tinklelis (~ 10 mm). Vidinėms nešančioms sienoms įrengti naudojami silikatiniai blokeliai (380 mm). Pertvaros įrengiamos naudojant 120 mm pločio silikatinius blokelius, padengiant jų paviršius kalkių—cemento tinko sluoksniu. Perdengimas Pastato perdengimas įrengiamas iš g/b kiaurymėtų perdangos plokščių. Tose vietose, kur perdangos plokštės netinka (ventiliaciniai kanalai, laiptai), perdanga yra įrengiama monolitinė – liejama iš C40/C50 klasės betono. Laiptai Pastato laiptai yra surenkami monolitiniai. Jie atremiami ant laikančių sienų. Laiptus sudaro 22 pakopos, kurių kiekvienos aukštis – 15 cm, plotis 30 cm. Stogas Pastato stogas yra sutapdintasis, apšiltintas PAROC akmens vata (150 mm ir 30 mm), dengtas prilydoma ritinine stogo danga. Jo nuolydžio kampas – 2°. Konstrukciją sudaro antro aukšto perdanga, nuolydį formuojantis sluoksnis, armuotas išlyginamasis sluoksnis, akmens vata, garo izoliacija ir stogo danga. Stogo žemiausios altitudės vietoje sumontuojami trys lietaus nutekamieji latakai. Vanduo nutekės ant vejos. Lauko ir vidaus apdaila Pastato fasadui numatyta reljefinio tinko apdaila. Langų rėmai – plastikiniai. Vidaus apdailai numatyta: • sienos ir pertvaros tinkuojamos, glaistomos ir dažomos, tualetuose ir ūkinėje patalpoje sienos dengiamos keraminėmis plytelėmis; • langai ir durys su išbaigta gamykline apdaila; • grindų apdaila keraminės plytelės koridoriuose, tualetuose, ukinėje patalpoje, kabinetuose—linoleumas. Bendrieji statinio rodikliai Šios klinikos klientams planuojama automobilių parkavimo aikštelė. Aikštelės teritoriją numatoma apželdinti medžiais. Pagrindiniai statinio techniniai rodikliai pateikiami (2.1.1) lentelėje. 2.1.1 lentelė Eil. Nr. Pavadinimas Mato vienetas Kiekis 1 Sklypas Sklypo plotas Sklypo užstatymas Pastato užimamas plotas Apželdintas žemės plotas a m2 a m2 23,95 1740,4 3,215 6550 2.1.2 lentelė Pirmo aukšto eksplikacija Nr. plane Patalpos pavadinimas Plotas, m2 1 Tambūras 4,64 2 Koridorius 73,74 3 Rūbinė 7,94 4 Registratūra 17,24 5 Laboratorija 24,32 6 Kraujo tyrimų kabinetas 23,60 2.1.2 lentelės tęsinys 7 Gydytojo kabinetas 24,32 8 Moterų tualetas 5,21 9 Vyrų tualetas 5,6 10 Valytojos patalpa 2,94 11 Ūkinė patalpa 3,16 12 Gydytojo kabinetas 24,32 13 Gydytojo kabinetas 23,60 14 Gydytojo kabinetas 24,32 Viso: 0264,95 2.1.3 lentelė Antro aukšto eksplikacija Nr. plane Patalpos pavadinimas Plotas, m2 15 Laiptinė 11,10 16 Koridorius 64,36 17 Gydytojo kabinetas 24,32 18 Gydytojo kabinetas 23,60 19 Gydytojo kabinetas kabinetas 24,32 20 Gydytojo kabinetas 16,36 21 Tvarstomasis 18,06 22 Gydytojo kabinetas 24,32 23 Gydytojo kabinetas 23,60 24 Administracija 24,32 25 Gydytojo kabinetas 25,04 Viso: 279,4 2.2. ŠILUMINĖS VARŽOS IR ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS 2.2.1. Išorinės sienos varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas Projektuojamo šeimos klinikos pastato projektuojamų atitvarinių konstrukcijų šilumos perdavimo norminiai koeficientai turi atitikti STR 2.05.01:2005 reikalavimus: Sienos : (2.2.1.1) Temperatūrų pataisa: (2.2.1.2) čia: θe –vidutinė išorės oro temperatūra šildymo laikotarpiu, pagal RSN 156-94 ; - šildomos patalpos temperatūra šildymo laikotarpiu, ; Pagal STR 2.05.01:2005 sienos visuminė varža turi būti ne mažesnė kaip: (2.2.1.3) Apskaičiuojamos atskirų sluoksnių šiluminės varžos ir visuminė šiluminė varža. Šiluminė varža (R) - temperatūrų skirtumas, K, tarp medžiagos sluoksnio paviršių, kuriam esant susidaro vienetinis šilumos srauto tankis, m2K/W. (2.2.1.4) čia: Rsi - atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža, m2K/W; Rs - atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža, m2K/W; Rse - atitvarosišorinio paviršiaus šiluminė varža, m2K/W. Paviršių šiluminių varžų Rsi ir Rse vertės (pagal Reglamento STR 2.05.01:2005 1 priedo 1 lentelę) pateiktos 2.2.1 lentelėje: 2.2.1.1 lentelė Vidinio ir išorinio paviršių šiluminės varžos Rsi ir Rse, m2K/W Vidinio paviršiaus šiluminė varža Rsi, m2K/W Išorinio paviršiaus šiluminė varža Rse, m2K/W Šilumos srauto kryptis horizontali aukštyn žemyn Visomis kryptimis 0,13 0,10 0,17 0,04 0,04 0,04 Termiškai vienalyčio sluoksnio šiluminė varža R, m2K/W, apskaičiuojama pagal formulę: (2.2.1.5) čia: d - sluoksnio storis, m; - medžiagos sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(mK). 2.2.1.1 pav.Apšiltintos sienos pjūvis 2.2.1.2 lentelė Duomenys ir rezultatai Sienos dalys (sluoksniai) Simbolis Sluoksnio storis d, m Medžiagos šilumos laidumo koef. , W/(mK) Sluoksnio šiluminė varža R, m2K/W Vidaus paviršiaus Rsi - - 0,130 šiluminė varža Kalkių-smėlio tinkas R1 0,01 0,80 0,0125 Silikatinių blokelių mūro siena R2 0,25 0,70 0,357 Paroc FAS 3 0,15 0,040 3,75 Cemento-smėlio tinkas R4 0,01 1,00 0,010 Išorės paviršiaus šiluminė varža Rse - - 0,040 Sienos visuminė Rt - - 4,30 šiluminė varža 10 mm storio kalkių-smėlio tinkas, kurio projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė = 0,80 W/(mK). Jo šiluminė varža apskaičiuojama pagal (2.2.1.5) formulę: R1 = 0,02/0,80 = 0,025 m2K/W Akmens vatos klijų sluoksnis priimamas kaip plonas sluoksnis tarp atitvaros sluoksnių, kurio šiluminė varža =Rq=0,04 m2K/W (pagal Reglamento STR. 2.05.01:2005 1 priedo 1.6 lentelę). Mineralinės vatos Paroc FAS 3, kurios = 0,037 W/(mK). Šilumos laidumo koeficiento pataisa dėl papildomo medžiagos įdrėkimo konstrukcijoje , W/(mK), pagal STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamos ir projektinės vertės" 4 lentelę nevėdinamai atitvarai = 0,002 W/(mK). Šilumos konvekcijos poveikio koeficientas Kcv = 0 (pagal Reglamento STR 2.05.01:2005 7 lentelę, kai termoizoliacinis sluoksnis vėdinamas, termoizoliacinio sluoksnio medžiagos grupė pagal oro pralaidumą l 1 W/m2K). Visais kitais atvejais, = 1,0. Terminis koeficientas apskaičiuojamamas pagal (3.2.4.1) formulę: Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas imamas lygus 1,3, todėl: 3.2.5. Vėjo apkrova Vėjo slėgis į išorinius pastato, kurio aukštis h = 7,11 m, plotis b = 13,14 m, ilgis l = 25,14 m Panevėžyje, paviršius apskaičiuojamas pagal Reglamento STR 2.05.04:2003 reikalavimus. Panevėžys priklauso I vėjo greičio rajonui υref,0=24m/s (pagal Reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 3 priedo 1 lentelę). Apskaičiuojamas atskaitinis vėjo slėgis: qref=ρ/2×υ2ref,0=1,25/2×242=3,60kN/m2=0,36kPa; (3.2.5.1) čia: qref- atskaitinis vėjo slėgis; υref- atskaitinis vėjo greitis; ρ-oro tankis (1,25 kg/m3); Apskaičiuojamas atskaitinis vėjo greitis: υref=CDIR×CALT×CTEM× υref,0=1×1×1×24=24m/s; (3.2.5.2) čia: υref,0 –vėjo greičio pagrindinė atskaitinė reikšmė; CDIR – krypties koeficientas; CALT – aukščio virš jūros lygio koeficientas; CTEM – laokotarpio (sezono) koeficientas. Apskaičiuojama vidutinė vėjo slėgio į išorinius pastato konstrukcijos paviršius dedamoji wme: (3.2.5.3) čia: c(z) – koeficientas, įvertinantis vėjo slėgio pokytį pagal aukštį z, nustatomi iš Reglamento 12.1 lentelės, atsižvelgiant į vietovės tipą. Skiriami tokie vietovės tipai: A - atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens saugyklų pakrantės; B - miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, kurios yra tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis; C - miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais; ce – išorinio slėgio aerodinaminis koeficientas. Ženklas „plius" prie koeficiento ce atitinka vėjo slėgio kryptį į atitinkamą paviršių; ženklas „minus" - kryptį nuo paviršiaus. Tarpinės apkrovos reikšmės nustatomos interpoliuojant. Koeficientas, įvertinantis vėjo slėgio pokytį pagal aukštį, B tipo vietovei: kai z 5 m, c(z)= 0,5; kai z = 7,11 m, c(z)= 0,56. Išorinio slėgio aerodinaminiai koeficientai: ce=0,8; ce1= - 0,6. Vidutinė vėjo slėgio į išorinius pastato konstrukcijos paviršius dedamoji apskaičiuojama pagal (3.2.5.3) formulę: iki 5 m aukščio wme=qref×c(z)×ce=0,36×0,5×0,8=0,144 kN/m2; 7,01 m aukštyje wme= qref×c(z)×ce1=0,36×0,56×(-0,6)=-0,121 kN/m2; iki 5 m aukščio wme= qref×c(z)×ce2=0,36×0,5×(-0,6)=-0,108 kN/m2; 7,01 m aukštyje wme= qref×c(z)×ce3=0,36×0,56×0,8=0,161 kN/m2; 3.2.5.1 pav. Vėjo slėgio diagramos. Vėjo poveikio dalinis patikimumo koeficientas imamas lygus 1,3, todėl : 3.3. Sekliojo pamato skaičiavimas 3.3.1. Projektavimo duomenų apdorojimas 3.3.1.1. Bendrieji nurodymai Pastato pagrindas projektuojamas: ◦ atsižvelgiant į pastato paskirtį, jo konstrukcinius ir technologinius ypatumus, pamatą veikiančias apkrovas, pastato eksploatacines sąlygas; ◦ remiantis inžinerinių geologinių tyrinėjimų medžiaga; ◦ lyginant techniniu ekonominiu požiūriu projektinius sprendimus, kad kuo geriau būtų panaudoti grunto stiprumo ir deformacijos rodikliai ir pamato medžiagos fizinės bei mechaninės savybės. 3.3.1.2. Ribiniai pagrindų būviai Pagrindų projektavimo normos reikalauja, kad pastatų ir statinių pagrindai būtų skaičiuojami ribinių būvių metodu pagal dviejų grupių ribinius būvius: pagal laikymo galią ir pagal deformacijas. Visais atvejais pagrindas skaičiuojamas pagal deformacijų ribinį būvį. Pagal laikomosios galios ribinį būvį pagrindas skaičiuojamas šiais atvejais: ◦ pagrindui perduodamos didelės horizontalios apkrovos; • pamatas stovi ant šlaito arba netoli jo briaunos; • pagrindą sudaro lėtai tankėjantys, vandens prisotinti moliniai ir biogeniniai gruntai, kurių soties laipsnis Sr>0,85 ir konsolidacijos koeficientas CvAs1, tai priimu, kad AS1=ASmin=5,83 cm2. Pagal sekliojo pamato konstrukcinius reikalavimus, mimimalus gniuždomos armatūros pamato pade skersmuo yra 10 mm, todėl iš sortamento parenku 10ø10 mm, kurių . Skaičiuoju ar pakankamass pamato stiprumas praspaudimui: Pagal EC2 greta kolonos turi būti tenkinama: (3.3.9.16) čia: U0 – kolonos pakolonio perimetras U0=2· b+2·h=2·1,5+2·1,8=6,6 m , kai kolona centriškai gniuždoma β=1. ; (3.3.9.17) ; ; - sąlyga tenkinama, kolonos pakolonio stiprumas pakankamas. 3.4. Plokštės projektavimas 3.4.1. Bendrieji duomenys Konstrukcijos poveikių klasė XC3 – betonas pastatų viduje, kur oro drėgmė vidutinė ar didelė. Pagal LST EN 1992–1–1 E priedo E1.N lentelę, XC3 poveikių klasę atitinka C40/50 klasės betonas. Plokštė armuojama neįtemptąja B500B klasės strypine armatūra. Plokštė yra REI 90 atsparumo ugniai klasės. Ji eksplotuojama normaliose sąlygose, kai oro drėgnis . Kiaurymėtos perdangos plokštės (žr. 3.4.2.1 pav.) tarpatramio skaičiuotinis ilgis , skerspjūvio aukštis , nominalus plotis. 3.4.1.1 pav. Kiaurymėtos perdangos plokštės skerspjūvis Betono skaičiuotiniai stipriai saugos ribiniam būviui: MPa; (3.4.1.1) MPa. . (3.4.1.2) čia: koeficientas = 1,0 kai charakteristinis betono stipris 50 MPa. Patikimumo koeficientas c apskaičiuojant saugos ribiniam būviui: 1. betonines konstrukcijas – 1,8; 2. gelžbetonines konstrukcijas – 1,5; apskaičiuojant tinkamumo ribiniam būviui – 1,0. 3.4.2 Skaičiuojamosios apkrovos ir įražos Kiaurymėtos perdangos plokštės apkrovos: • nuolatinė apkrova, kurią sudaro plokštės savasis svoris ir grindų konstrukcijos svoris; • kintamosios apkrovos (tai plokštę veikianti naudojimo apkrova). Plokštės savojo svorio apkrova yra skaičiuojama atsižvelgiant į preliminariai parinktą plokštės storį h3 ir gelžbetonio vienetinį svorį. Grindų konstrukcijos apkrova yra apskaičiuojama atsižvelgiant į grindų tipą pagal baigiamojo bakalauro darbo užduotį. Naudojimo apkrovos parenkamos pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 10.2 lentelę. Nuolatinių apkrovų charakteristinės reikšmės skaičiuojamos dauginant konstrukcijos sluoksnio storį (t) iš medžiagos vienetinio svorio (). Skaičiuotinės apkrovų reikšmės nustatomos apkrovų charakteristines reikšmes padauginus iš apkrovos dalinio patikimumo koeficiento G,j. gd = gkG,j; (3.4.2.1) Analogiškai nustatoma ir kintamosios apkrovos skaičiuotinė reikšmė: q = qkQ,j; (3.4.2.2) čia: Q,j – kintamosios apkrovos patikimumo koeficientas (Q,j =1,3). 3.4.2.1 pav. Grindų konstrukcijos schema Grindų konstrukcija (žr. 3.4.2.1 pav) sudaryta iš akmens masės plytelių, kurių storis t1=10 mm. Tarp gelžbetoninės plokštės ir grindų plytelių yra t2=10 mm storio klijų sluoksnis, po kuriuo yra t3=50 mm armuotas išlyginamasis sluoksnis. Kiaurymėtos perdangos plokštės storis t4=220 mm. Perdangą veikia qk=5,0 kPa dydžio naudojimo apkrova. Apkrovų skaičiavimo rezultatai yra pateikti (3.4.2.1) lentelėje. 3.4.2.1 lentelė Apkrovos rūšis Charakteristinės apkrovos, kN/m2 Poveikių patikimumo koeficientai () Skaičiuotinės poveikių reikšmės, kN/m2 Tinkamumo ribiniams būviams Saugos ribiniams būviams Tinkamumo ribiniams būviams Saugos ribiniams būviams Nuolatinė (G) Kiaurymėta plokštė 2,67 1,0 1,35 2,67 3,6 Armuotas išlyginamasis sluoksnis 1,20 1,0 1,35 1,20 1,62 Akmens masės plytelės 0,21 1,0 1,35 0,21 0,284 Klijų sluoksnis 0,19 1,0 1,35 0,19 0,253 Visa nuolatinė apkrova: 0 0 Kintamoji (Q) Naudojimo apkrova 5,0 1,0 1,3 5,0 6,5 Visa apkrova: gk = 9,27 gd = 12,26 3.4.3. Plokštę veikiančių apkrovų charakteristinės reikšmės Plokštės savojo svorio apkrovos charakteristinė reikšmė: gd1=gk1= 2,67·1,2=3,20 kN/m' ; (3.4.3.1) Plokštės nuolatinės apkrovos reikšmė: gk=4,27·1,2=5,12 kN/m'; (3.4.3.2) Naudojimo apkrovos reikšmė: qk=5,0·1,2=6,0 kN/m'; (3.4.3.3) Naudojimo apkrovos tariamai nuolatinė dalis: qk,lt=ψ2·5,0·1,2=0,6·5,0·1,2=3,6 kN/m'; (3.4.3.4) čia: ψ2=0,6 (STR 2.05.04:2003 10-o priedo 1-a lentelė). Visos apkrovos reikšmė: pk=gk+qk=5,12 +6,0=11,12 kN/m'; (3.4.3.5) Nuolatinės ir tariamai nuolatinės reikšmės: pgk=gk+qk,lt=5,12+3,6=8,72 kN/m'; (3.4.3.6) Plokštės įražos: MEk=(pk·l2)/8=(11,12·5,62)/8=43,59 kNm; (3.4.3.7) MEgk=(pgk·l2)/8=(8,72·5,62)/8=34,18 kNm; (3.4.3.8) MEggk=(gd1·l2)/8=(3,2·5,62)/8=12,54 kNm; (3.4.3.9) VEk=(pk·l)/2=(11,12·5,6)/2=31,14 kN; (3.4.3.10) VEgk=(pgk·l)/2=(8,72·5,6)/2=24,42 kN; (3.4.3.11) 3.4.4. Plokštę veikiančių apkrovų skaičiuotinės reikšmės pagal saugos ribinį būvį Plokštės savojo svorio apkrovos skaičiuotinė reikšmė: gd1 = 3,6·1,2=4,32 kN/m' (3.4.4.1) Plokštės nuolatinės apkrovos reikšmė: gd= 5,76·1,2=6,91kN/m'; (3.4.4.1) Naudojimo apkrovos reikšmė: qd=6,5·1,2=7,8 kN/m'; (3.4.4.1) Naudojimo apkrovos tariamai nuolatinė dalis: qd,lt= ψ2·6,5·1,2=0,6·6,5·1,2=4,68 kN/m'; (3.4.4.1) čia: ψ2=0,6 (STR 2.05.04:2003 10-o priedo 1-a lentelė). Visos apkrovos reikšmė: pd= gd+qd=6,91+7,8=14,71 kN/m'; (3.4.4.1) Nuolatinės ir tariamai nuolatinės reikšmės: pgd= gd + qd,lt =6,91+4,68=11,59 kN/m'; (3.4.4.1) Plokštės įražos: MEd=(pd·l2)/8=(14,71·5,62)/8=57,66 kNm; (3.4.4.1) MEgd=(pgd·l2)/8=(11,59·5,62)/8=45,43 kNm; (3.4.4.1) MEggd=(gd1·l2)/8=(4,32·5,62)/8=16,34 kNm; (3.4.4.1) VEd=(pd·l)/2=(14,71·5,6)/2=41,19 kN; (3.4.4.1) VEgd=(pgd·l)/2=(11,59·5,6)/2=32,45 kN; (3.4.4.1) 3.4.5. Tuštumėtos plokštės skaičiuojamasis skerspjūvis Plokštės skerspjūvį su penkiomis apskritomis kiaurymėmis redukuojame į dvitėjinį skerspjūvį (3.4.5.1 pav.). Apskritas kiaurymes, kurių skersmuo d = 140 mm keičiame kvadratinėmis nekeisdami jų skerspjūvio ploto. Pradžioje imu 6 Ø12 mm armatūros strypus, kurių skerspjūvio plotas As1=6,79 cm2. 3.4.5.1 pav. Plokštės ekvivalentinis skerspjūvis Kvadrato kraštinės bus: Dvititėjo skerspjūvio sienelės storis Juostų storis Aukštis Santykis todėl imsime visą gniuždomos juostos plotį Dvitėjo skerspjūvio parametrai: h =220 mm; hf =47 mm; hf1 =47 mm; bf1 =1190 mm; beff =1160 mm; bw =560 mm. Armatūros ir betono tamprio modulių santykis: Plokštės ekvivalentinio skerspjūvio plotas: (3.4.5.1) Statinis momentas apskaičiuotas plokštės apačios atžvilgiu: (3.4.5.2) čia: viršurinės lentynos plotas; apatinės lentynos plotas; atstumas nuo svorio centro iki ašies. Plokštės ekvivalentinio skerspjūvio sunkio centro padėtis plokštės apačios atžvilgiu: (3.4.5.3) Ekvivalentinio skerspjūvio inercijos momentas: (3.4.5.4) čia: viršutinės lentynos ilgis; apatinės lentynos ilgis; lentynų aukščiai; armatūros plotas; betono apsauginis sluoksnis iki armatūros. Skaičiuoju armatūros apsauginį sluoksnį: (3.4.5.5) Ø Ø Priimu, kad a1=40 mm. Armatūros atstumas nuo sunkio centro: m; (3.4.5.6) Atsparumo momentas apskaičiuotas plokštės apatinio sluoksnio atžvilgiu: . (3.4.5.7) 3.4.6. Tuštumėtos perdangos plokštės išilginės armatūros apskaičiavimas Apskaičiuojant išilginę armatūrą, reikia nustatyti ar gniuždomos zonos aukštis neviršija lentynos aukščio, t.y. ar tenkinama sąlyga . čia: skaičiuotinis armatūros stipris pagal takumo ribą, apskaičiuotas pagal (3.3.9.1) formulę. Naudingasis aukštis apskaičiuojamas pagal (3.3.9.3) formulę: (3.4.6.2) Apskaičiuoju gniuždomos zonos aukštį : (3.4.6.3) Tikrinu sąlygą: Sąlyga tenkinama, tai skaičiuojame kaip stačiakampio skerspjūvio: (3.4.6.4) Patikrinu ar tenkina minimalaus armavimo reikalavimus: (3.4.6.5) Minimalaus armavimo reikalavimai tenkinami. Iš sortamento parenku 6ø14 mm armatūros strypus (S500 klasės), kurių skerspjūvio plotas . 3.4.7. Įstrižojo pjūvio stiprumo tikrinimas Skaičiuoju kritinę jėgą: (3.4.7.6) Kadangi , vadinasi skerspjūvis supleišės. (3.4.7.7) (3.4.7.8) (3.4.7.9) (3.4.7.10) Gniuždomos zonos aukštis: (3.4.7.12) Apskaičiuoju atstumą tarp gniuždomosios zonos atstojamosios ir tempiamosios armatūros atstojamosios: (3.4.7.13) Apskaičiuoju tempiamos armatūros įtempius: (3.4.7.14) Apskaičiuoju efektyvų tempiamojo betono santykinį armavimą: (3.4.7.15) (3.4.7.16) (3.4.7.17) Armatūros tarp plyšių vidutinė deformacija: (3.4.7.18) Vidutinė betono tarp plyšių deformacija: (3.4.7.19) Deformacijų skirtumas: Skaičiuojamas didžiausias atstumas tarp plyšių: (3.4.7.20) , sąlyga tenkinama. (3.4.7.21) Vadinasi apskaičiuotas gerai. Toliau skaičiuoju plyšio plotį: (3.4.7.22) XC3 poveikių klasei didžiausias leidžiamas plyšio plotis yra pagal LST EN 1992-1-1 7.1N lentelę. Taigi gauta, kad Vadinasi plyšio pločio reikalavimai patenkinti. 3.4.8. Skresinės armatūros skaičiavimas 3.4.8.1 pav. Plokštės skersinių jėgų diagrama Skaičiuoju naudingąjį aukštį pagal (3.3.9.3) formulę: (3.4.8.1) Pradžioje patikrinsime ar pakankamas skrespjūvio gniūždomo betono stiprumas t.y., ar , kai . (3.4.8.2) čia: kadangi . Gavome, kad , vadinasi . Skaičiuoju ar pakankamas įstrižojo pjūvio betono stiprumas skersinėms jėgoms atlaikyti. (3.4.8.3) - tempiamos armatūros skerspjūvio plotas () atstumu už nagrinėjamo skerspjūvio. Imu, kad , vadinasi . Skaičiuoju minimalią skersinę jėgą: (3.4.8.4) Išvada: kadangi betono stiprumas skersinėms jėgoms įstrižiniame pjūvyje pakankamas, vadinasi skersinės armatūros nereikia. 3.4.9. Įlinkių skaičiavimas Skaičiuoju nesupleišėjusio skerspjūvio kreivį : (3.4.9.1) čia: Mek–charakteristinis lenkimo momentas; Iuc–nesupleišėjusio skerspjūvio inercijos momentas; Ec,eef–efektyvusis tamprumo modulis. Efektyvusis tamprumo modulis, įvertinus betono valkšnumą: (3.4.9.2) Ecm=35 GPa (EC2 3.1 lentelė) –C40/50 betono klasės tamprumo modulis; – valkšnumo koeficientas pagal EC2 3.1.4, parenkamas pagal EC2 3.1 paveikslą. Imama, kad elementas bus apkrautas, kai betono kietėjimo trukmė to=28 paros. Skaičiuoju mastelio faktorių ho: (3.4.9.3) čia: Ac=0,181 m2 –skerspjūvio plotas; U=2,79 m–su oru besiribojančio paviršiaus skerspjūvio perimetras. Pagal EC2 3.1 pav. grafikus parenkama, kad =2,0. Skaičiuojamas supleišėjusio skerspjūvio kreivis: (3.4.9.4) (3.4.9.5) Skaičiuoju vidutinį kreivį: (3.4.9.6) (3.4.9.7) Skaičiuoju elemento kreivį dėl susitraukimo deformacijų. Supleišėjusio skerspjūvio kreivis: (3.4.9.7) (3.4.9.8) Skaičiuoju nesupleišėjusio skerspjūvio kreivį dėl susitraukimo deformacijų: (3.4.9.9) Skaičiuoju armatūros statinį momentą apie skerspjūvio svorio centrą: (3.4.9.10) (3.4.9.11) Pagal EC2 3.3 lentelę, kai ho=130 mm, tai kn=0,91, imamas iš 3.2 lentelės. (3.4.9.12) Skaičiuoju supleišėjusio ir nesupleišėjusio skerspjūvių vidutinį kreivį dėl betono susitraukimo: (3.4.9.13) Suminis skerspjūvio kreivis dėl susitraukimo apkrovų: (3.4.9.14) Įlinkis: (3.4.9.15) Skaičiuoju ribinį įlinkį: (3.4.9.16) Kadangi plokštės įlinkiai viršija leistinuosius įlinkius (), reikia didinti armatūros skerspjūvio plotą. Imu 6ø32 mm armatūros strypus (B500B klasės), kurių skerspjūvio plotas . Dar kartą perskaičiuoju įlinkius. Perskaičiuoju supleišėjusio skerspjūvio kreivį pagal (3.4.9.1) formulę: Perskaičiuoju vidutinį kreivį pagal (3.4.9.6) formulę: Skaičiuoju elemento kreivį dėl susitraukimo deformacijų. Supleišėjusio skerspjūvio kreivis pagal (3.4.9.7) formulę: Skaičiuoju nesupleišėjusio skerspjūvio kreivį dėl susitraukimo deformacijų pagal (3.4.9.9) formulę: Skaičiuoju armatūros statinį momentą apie skerspjūvio svorio centrą pagal (3.4.9.10) ir (3.4.9.11) formules: Skaičiuoju supleišėjusio ir nesupleišėjusio skerspjūvių vidutinius kreivius dėl betono susitraukimo pagal (3.4.9.13) formulę: Suminis skerspjūvio kreivis dėl susitraukimo apkrovų pagal (3.4.9.14) formulę: Įlinkį skaičiuoju pagal (3.4.9.15) formulę: Išvada: plokštės įlinkiai nebeviršija leistinųjų įlinkių (). Kadangi 32 mm skersmens armatūros strypai netenkina minimalaus betono apsauginio sluoksnio storio reikalavimų, tai plokštę armuoju dviejų strypų armatūra. Imu du 25 mm skersmens armatūros strypus ir skaičiuoju efektyvųjį skersmenį: Øn= Ø√nb; (3.4.9.17) Øn=25√2=35,36 mm; Tada armatūros kerspjūvio plotas čia: As2=9,82 cm2 2ø25 mm armatūros strypų skerspjūvio plotas; Perskaičiuoju apsauginį betono sluoksnį pagal (3.4.5.5) formulę: ; Ø Galutinai išilginei armatūrai priimu 10ø25 mm armatūros strypus (S500 klasės), kurių skerspjūvio plotas 3.5. Gelžbetonimės kolonos projektavimas 3.5.1. Bendrieji duomenys Pagal EC2 1992-1-1 – pasirenku su aplinkos sąlygomis susijusią poveikių klasę ir konstrukcijų klasę: • poveikių klasė XC2– betonas pastatų viduje, kur oro drėgmė vidutinė arba didelė; • konstrukcijų klasė S4. Pagal LST EN 1992-1-1 E priedo E1.N lentelę XC2 poveikių klasę atitinka C25/30 betono klasę. Kolona armuojama B400B klasės strypine armatūra. Kolonos ilgis l=3,3 m. Patikimumo koeficientas c skaičiuojant saugos ribiniam būviui: 1) betonines konstrukcijas – 1,8; 2) gelžbetonines konstrukcijas – 1,5; 3) skaičiuojant tinkamumo ribiniam būviui – 1,0. Betono skaičiuotiniai stipriai saugos ribiniam būviui pagal (3.4.1.1) ir (3.4.1.1) formules: ; ; 3.5.1.1 pav. Kolonos skaičiuotinė schema 3.5.2. Apkrovos ir įražos Koloną veikiančios apkrovos: nuolatinė apkrova, kurią sudaro kolonos savasis svoris, perdangų ir grindų, stogo konstrukcijos svoris ir kt.; kintamosios apkrovos (tai koloną veikianti naudojimo apkrova, pertvarų svorio apkrova, bei sniego ir vėjo apkrovos). Kolonos įražų skaičiavimui naudoju kompiuterinę Staad Pro programą. Iš statinių skaičiavimų apskaičiuotos įražos: Skaičiuotinė ašinė jėga: kN; Skaičiuotinė skersinė jėga: kN; Skaičiuotinė ašinė jėga: kNm; 3.5.3. Išilginės armatūros parinkimas ir skaičiavimas Pradžioje imu, kad kolona armuota minimaliai. Užsiduodu skerspjūvio matmenis , . Imu, kad kolonos išilginė armatūra B400B klasės. Pagal LST EN 1992-1-1 4.4N lentelę, XC2 klasės mažiausias apsauginio betono sluoksnio storis S4 konstrukcijos klasei cmin,dur=25 mm. Skaičiuotinis armatūros stipris pagal takumo ribą apskaičiuojamas pagal (3.3.9.1) formulę: ; čia: - betono skaičiuotinis gniuždomasis stipris; - armatūros skaičiuotinis stipris; - 28 dienų betono cilindrinis charakteristinis gniuždomasis stipris; - armatūros charakteristinis stipris; - dalinis betono koeficientas. - dalinis armatūros koeficientas; Projektuoju koloną su simetriškai išdėstyta išilgine armatūra, t.y. . Pradžioje, pagal LST EN 1992-1-1 9.5.2 skyriaus 2 punktą, imu, kad: ; (3.5.3.1) (3.5.3.2) čia: - visas bendras išilginės armatūros plotas, t.y. ; - skerspjūvio plotas, lygus . Imu, kad: cm2. (3.5.3.3) Išilginė ir skersinė armatūra turi būti apsaugota pakankamo storio apsauginiu betono sluoksniu pagal LST EN 1992-1-1 4.4.1.2 punktą: ; (3.5.3.4) čia: cmin – minimalus apsauginio betono sluoksnio storis; ; (3.5.3.5) - minimalus apsauginio sluoksnio storis pagal armatūros ir betono sukibimo sąlygą; Ø – strypo skersmuo; cmin,dur- mažiausias apsauginio sluoksnio storis pagal ilgaamžiškumo reikalavimus. Pagal 4.4 N lentelę S4 klasei ir XC1 poveikių klasei cmin,dur=25 mm. Imu, kad išilginė armatūra mm, S400 klasės, . cmin=max{12 mm; 25 mm; 10 mm}; čia: - apsauginio sluoksnio storio nuokrypis pagal LST EN 1992-1-1 4.4.1.3 p. Imu, kad . Tuomet išilginis armatūros apsauginio sluoksnio storis cnom=25+10=35 mm. Skersinė armatūra taip pat turi būti apsaugota pakankamo storio apsauginiu sluoksniu. Imu, kad skersinės armatūros skersmuo 8 mm. Tuomet skersinės armatūros apsauginis betono sluoksnis bus: cnom,w=cmin+Δcdev=35+10=35 mm. Kadangi skersinė armatūra turi apgaubti išilginę, tai išilginės armatūros . Atstumai nuo betono paviršiaus iki tempiamos armatūros svorio centro ir iki gniuždomos armatūros svorio centro: mm; (3.5.3.6) Imu apsauginio betono sluoksnio storį mm. Skaičiuoju efektyvųjį skerspjūvį: m; (3.5.3.7) - stačiakampės įtempių diagramos koeficientai. 3.5.3.1 pav. Pradinis kolonos skerspjūvio variantas Skaičiuoju koloną veikiantį lenkimo momentą irimo metu apie armatūros svorio centrą: ; (3.5.3.8) ; (3.5.3.9) Čia: - pradinis atsitiktinis ekscentricitetas, kai sienos ir kolonos yra ryšiais sutvirtintos sistemos, tai: mm; (3.5.3.10) m - efektyvusis kolonos ilgis; ‘ - išilginio lenkimo koeficientas, ; (3.5.3.11) čia: - koeficientas, priklausantis nuo lenkimo momentų pasiskirstymo gniuždomo elemento ilgyje irimo metu. ; (3.5.3.12) kur - koeficientas, priklausantis nuo pradinio momento pasiskirstymo elemento ilgyje. e0F - pradinis ekscentricitetas. cm; (3.5.3.13) - centriškai gniuždomo elemento kritinė jėga; ; (3.5.3.14) čia: - kolonos skerspjūvio lenkimo standumas. ; (3.5.3.15) čia: - pleišėjimo, valkšnumo ir kt. efektų koeficientas; - betono tamprumo modulio skaičiuotinė reikšmė; - betono skerspjūvio ploto inercijos momentas; - armatūros įtakos koeficientas; - armatūros tamprumo modulio skaičiuotinė reikšmė, ; - armatūros skerspjūvio ploto inercijos momentas apie betono skerspjūvio centrą. GPa; (3.5.3.16) ; (3.5.3.17) m4; (3.5.3.18) ; (3.5.3.19) Tuomet Ks=1. ; (3.5.3.20) čia: - nuo betono stiprio klasės priklausantis koeficientas; - nuo ašinės jėgos ir liaunio priklausantis koeficientas; - efektyvusis valkšnumo koeficientas pagal LST EN 1991-1-1 5.8.4(2) p. ; (3.5.3.21) čia: - pradinis lenkimo momentas dėl tariamai nuolatinės apkrovos; M0ed -skaičiuotinis lenkimo momentas pagal saugos ribinį būvį. Valkšnumo galima nepaisyti, kai tenkinamos trys sąlygos: ; ; . Pagal LST EN 1991-1-1 3.1 pav., kai mastelio faktorius : mm; (3.5.3.22) Gavau, kad , vadinasi valkšnumą reikia vertinti. Paprastumo dėlei ir į atsargos pusę imu, kad . ; (3.5.3.23) Skaičiuoju kolonos liaunį: ; (3.5.3.24) čia: i – nesupleišėjusio skerspjūvio inercijos spindulys. m; (3.5.3.25) ; (3.5.3.26) ; (3.5.3.27) Tuomet skaičiuoju skerspjūvio standumą pagal (3.5.3.15) formulę: MN; Tuomet kolonos kritinė jėga pagal (3.5.3.14) formulę: ; Išilginio lenkimo koeficientas apskaičiuojamas pagal (3.5.3.11) formulę: ; Tuomet ašinės jėgos eksicentritetas, tempiamos (mažiau gniuždomos) armatūros svorio centro atžvilgiu atžvilgiu apskaičiuojamas pagal (3.5.3.9) formulę: ; Skaičiuotinis lenkimo momentas apie tempiamosios armatūros svorio centrą apskaičiuojamas pagal (3.5.3.8) formulę: ; Bendrosiosios pusiausvyros sąlygos: ; (3.5.3.28) ; (3.5.3.29) (3.5.3.30) čia: ; (3.5.3.31) Pradžioje imu, kad , tuomet tempiamos armatūros įtempiai pasiekia takumo ribą, t.y. . ; (3.5.3.32) Skaičiuoju ribinį gniuždomosios zonos aukštį: ; (3.5.3.33) Kadangi , vadinasi tempiamos armatūros įtempiai . čia: - armatūros tamprumo modulis; - ribinės gniuždomo betono deformacijos C25/30 betono klasei pagal LST EN 1992-1-1 3.1 lentelę. Skaičiuoju gniuždomos ir tempiamos armatūros plotus iš (3.5.3.30) formulės: apskaičiuojamas pagal (3.5.3.31) formulę: ; Gauta, kad As1 ir As2>0, vadinasi tempiama ir gniuždoma armatūra išnaudojama. Imu 2 Ø22 mm armatūros strypus, As1 = As2=7,6 cm2. 3.5.4. Skersinės armatūros parinkimas Skersinės armatūros kolonoms skaičiuoti nereikia, taigi parenku konstruktyviai, pagal EC2 9.5.3 punkto reikalavimus: 1) skersinės armatūros skersmuo turėtų būti ne mažesnis kaip 6 mm arba vienas ketvirtadalis išilginių strypų didžiausio skersmens (kuri reikšmė didesnė), (22/4=5,5 mm≈6 mm). 2) atstumai tarp skersinės armatūros elementų išilgai kolonos neturėtų viršyti , kurios rekomenduotina reikšmė yra mažiausioji iš trijų dydžių: a) 20 kartų didesni už išilginių strypų mažiausiąjį skersmenį (22∙20 mm=440 mm); b) mažiausiojo kolonos matmens dydžio (h x b=400 x 400mm); c) 400 mm. 3) didžiausias atstumas pagal 2 punkto reikalavimus turėtų būti sumažintas 0,6 karto: a) skerspjūviuose, kurie yra ne toliau kaip didesniojo kolonos skerspjūvio matmens atstumu virš arba žemiau sijos ar plokštės; b) netoli užlaidinių sandūrų, jei išilginių strypų didžiausias skersmuo yra didesnis kaip 14 mm būtini ne mažiau kaip 3 strypai, tolygiai paskirstyti užlaidos atkarpoje. Taigi imu skersinės armatūros skersmenį 6 mm. Išdėstau skersinę armatūrą kolonoje kas 200 mm, o skerspjūviuose, kurie yra ne toliau kaip didesniojo kolonos skerspjūvio matmens atstumu (0,4 m) virš arba žemiau sijos ar plokštės skersinės armatūros žingsnį sumažinu iki 50 mm. 3.5.5. Pamato skaičiavimas praspaudimui Kolonos pamato įgilinimas yra 1,80 m. Pamato padas parinktas iš rusiškos bibliotekos: l = 1,8 m; b =1,5 m; hf = 1,5 m; hs = 0,3 m ; A = 2,70 m2. Skaičiuojant pamatų stiprumą praspaudimui imama, kad pavojingas pjūvis, t.y., pjūvis, kuriame vyksta suirimas yra 2d atstumu nuo kolonos. Įtempimai grunte po pamato padu: ; (3.5.5.1) kPa; Skaičiuojama pamato pado išilginė armatūra y ir z ašių kryptimis. Kadangi pamatas centriškai gniuždomas, tuomet armatūra y ir z ašių atžvilgiu bus vienoda. Skaičiuoju lenkimo momentą, veikiantį pjūvyje 2-2. (3.5.5.2) kNm; 3.5.5.2 pav. Pjūvis 1-1 3.5.5.1 pav. Kolonos schema 333.5.5.3 pav. Pjūvis 2-2 Imu, kad mm, kai po pamato padu yra betono pasluoksnis. Tuomet mm, čia imu, kad išilginės armatūros skersmuo yra 10 mm. Tuomet pagal (3.5.3.7) formulę: .; ; (3.5.5.3) Pamato betono klasė C20/25. ; (3.5.5.4) Skaičiuoju tempiamosios armatūros plotą: Tikrinu, ar tenkinami minimalaus armavimo reikalavimai: ASmin=ρlmin·b·d=0,00169·1,5·0,23=5,83 cm2; (3.5.5.5) ρlmin=max{0,26·fctm/fyk;0,0013}=max{0,26·2,6/400;0,0013}=0,00169; (3.5.5.6) Kadangi ASmin>As1, tai priimu, kad AS1=ASmin=5,83 cm2. Pagal sekliojo pamato konstrukcinius reikalavimus, mimimalus gniuždomos armatūros pamato pade skersmuo yra 10 mm, todėl iš sortamento parenku 10ø10 mm, kurių 3.5.5.4 pav. Kolonos pado armavimas Greta kolonos turi būti tenkinama sąlyga: ; (3.5.5.7) U0 – kolonos pakolonio perimetras U0=2· b+2·h=2·1,5+2·1,8=6,6 m, kai kolona centriškai gniuždoma β=1. ; (3.5.5.8) čia: fck=25 MPa- charakteristinis betono stipris; fcd=16,67 MPa - skaičiuotinis betono stipris. ; - sąlyga tenkinama, kolonos pakolonio stiprumas pakankamas. 4. TECHNOLOGINĖ DALIS 4.1. Statybos darbų vykdymo metodai 4.1.1. Žemės darbai Prieš statybą atliekami paruošiamieji darbai: • išvaloma ir aptveriama teritorija; • atliekamas dalinis žemės paviršiaus planiravimas; • statybos aikštelėje žemės darbai vykdomi nuėmus apie 30 cm gylio augalinį gruntą, sandėliuojamą sklypo ribose, iš statinio vietos ir dangų lovio; • įrengiami laikini ir pastovūs keliai ir pravažiavimai, iškasama iškasa arba tranšėjos pamatams; • paklojami vandentiekio, nuotekų, elektros ir ryšio tinklai. Visi matavimai ir dydžiai turi būti nustatyti ir pažymėti taip, kad jais būtų lengva naudotis. Ašinės linijos ir altitudės turi būti pažymėtos stacionariai ant nekilnojamų konstrukcijų. Matavimų tikslumą reikia sutikrinti atliekant kryžminius matavimus arba matavimus atliekant iš naujo iš kitos stebėjimo padėties. Prieš grindimo ir dangų tiesimo darbus turi būti suformuoti nuolydžiai ir lygūs paviršiai, sutankinti volu. Grunto lovio planiravimas turi būti atliktas, kad tik 10 proc. altitudžių skirtųsi daugiau kaip 2 cm nuo projektuojamų aukščių, kiti - 1 cm ribose. Pagrindams, apatiniams pagrindams ir dangoms - ne daugiau 10 proc. altitudžių gali skirtis 15 - 20 mm ribose, kitos - apie 10 mm. 4.1.2. Mūro darbai Plytas mūrinyje reikia išdėstyti taip, kad surištos skiediniu jos sudarytų monolitą ir atlaikytų veikiančias jėgas. Dėl to mūrijant reikia laikytis trijų pagrindinių taisyklių: 1) Mūrinys turi būti mūrijamas eilėmis, statmenomis jėgų veikimo krypčiai, arba eilėmis, į kurias statmuo su jėgos veikimo kryptimi sudarytų kampą, ne didesnį kaip 15-17°. Kai jėga veikia didesniu už kampu, susidaro horizontalioji jėga kuri yra didesnė už trinties jėgą ir pastūmėja akmeni. 2) Mūrinio plytų arba akmenų plokštumos (siūlės) turi būti dviejų rūšių: statmenos plytų arba akmenų paklotui arba lygiagrečios su juo. Nesilaikant šios taisyklės, apkrovų veikiami atskiri akmenys mūrinyje veikia kaip pleištai, stumiantys gretimus akmenis iš mūrinio, taigi jie ardo mūrą. 3) Kiekviena plytų arba akmenų eilė turi perdengti vertikaliąsias žemiau esančios plytų arba akmenų eilės siūles. Laikantis šios taisyklės, slėgis mūrinyje pasiskirsto vienodai vis didėjančiame plote pagal plytų eilių skaičių. Nesilaikant siūlių perrišimo taisyklės, perkrautame mūrinyje gali lengvai atsiverti plyšių. 4.1.2.1. Vientisinio mūrinio mūrijimas Mūryti naudojamos modulines (storesnes) plytos, kuriu storis - 88 mm. Plytų mūrinyje vidutinis stačiųjų siūlių storis turi būti 10 mm, o gulsčiųjų 10-12 mm. Atskirose vietose siūlės neturi būti storesnės kaip 15 mm. Kuo storesnė siūlė, tuo sunkiau padaryti ją vienodai tankią ir tuo labiau mūre plytos lenkiamos bei kerpamos. Šiam pastatui naudojamas vientisinis mūrinio mūrijimas. Vientisinio mūrinio sienos mūrijamos pagal dvi plytų rišimo sistemas: dvieilę (grandininę) ir daugiaeilę. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimo sistemą, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikaliosios skersinės siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos sutrumpintos (atskeliant ) plytos. Mūrijant pagal daugiaeilę plytų rišimo sistemą, ant trumpainių eilės dedamos penkios ilgainių eilės. Čia plytos dedamos tik trumpainių eilėje, todėl gulsčiosios išilginės siūlės perrišamos tik kas šešta eilė. Naudojant 88 mm storio plytas (modulines), trumpainių eilė klojama ne rečiau kaip kas ketvirtoje eilėje. 4.1.2.1.1 pav. Plytų rišimo sistemos Angoms mūrinėse sienose perdengti daromos sąramos. Jos montuojamos iš surenkamųjų gelžbetoninių elementų . Mūryti naudojamas ne žemesnės kaip 50 markės skiedinys. Mūrinio atsparumą galima padidinti, armuojant apkabomis iš kampuočių ar juostinio plieno strypų, sutvirtintų skersiniais strypeliais ir padengiant 150-200 markės betono arba 75-100 markės cemento skiedinių. Mūro sienų leistini nuokrypiai: Mūro kampų ir paviršių leistini nuokrypiai nuo vertikalės: vieno aukšto - 10 mm; 1. Leistini angų pločio nuokrypiai - 15 mm. 2. Vertikalių sienos paviršių nelygumai pridėtos 2 metrų ilgio liniuotės ruože: dengiamo paviršiaus -10 mm. 4. Leistini mūro eilių nuokrypiai nuo horizontalės 10 m ilgio ruože -15 mm. 5. Atraminių paviršių nuokrypiai nuo projektinių -10 mm. 6. Mūro siūlių pločio nuokrypiai: horizontalių +3 mm; -2 mm; vertikalių ±2mm. 7. Sienų ašių nuokrypiai nuo projektinių 10 mm. 8. Mūro storio nuokrypis nuo projektinio ±15 mm. Plytos ir kiti akmenys atvežami į statybos aikštelę su pasu. Jos turi atitikti LST 1457, LST 1167-91 ir LST 1167 reikalavimus. Vidinės nelaikančios sienos mūrijamos iš tuščiavidurių plytų, kurių atsparumas gniuždant 7,5 MPa, šalčiui atsparumas ciklais 25. Plytos mūrijamos su sudėtiniu skiediniu, kurio gniuždymo stiprumas 5 MPa, plastikumas 78 cm. 4.1.3. Montavimo darbų vykdymas Surenkami gaminiai turi atitikti darbo brėžinių reikalavimus. Į statybos aikštelę atvežami su pasais. Montavimo darbai vykdomi tik pagal iš anksto sudarytas technologines schemas. Kompleksinis konstrukcijų montavimas procesas susideda iš transportavimo, paruošiamųjų ir pagrindinių darbų. Transportavimo darbai tai elementų pakrovimas gamykloje, transporto priemonės ir gabenimas. Montuojant elementus ne iš karto dar prisideda elementų iškrovimas, tarpinis jų laikymas, kompleksiškumo patikrinimas. Paruošiamieji darbai yra elementų, matmenų, markės ir kokybės tikrinimas ir ruošimas, montuotų elementų stambinimas, laikinas stiprinimas. Montavimo darbai vykdomi atskirų stambių konstrukcijų montavimo būdu iš viršaus. Pagal elementų pastatymo būdą naudojamas montavimas, fiksuojant konstrukcinėmis arba specialiomis technologinėmis priemonėmis. Konstrukcinėmis priemonėmis surenkamieji elementai jungiami per atraminėse konstrukcijose paliktas specialias angas, suvirinant įdėtines metalines detales, uždedamus audeklus ir kita. Pagal konstrukcijų statymo eiliškumą naudoja nuoseklųjį ir mišrųjį montavimo būdus. Šio pastato charakteringi gelžbetoniniai montavimo elementai yra perdangos plokštės, sąramos, pamatų blokai, laiptai, sijos. 4.1.3.1. Pamatų montavimas Po lizdiniais pamatais formuojamas paruošiamasis 100 mm storio betono sluoksnis. Kad pamatas geriau atsiremtų ir nepakibtų, tas sluoksnis turi būti 30 cm platesnis ir ilgesnis už lizdinio pamato padą. Lizdinių pamatų montavimo nuokrypių schema pateikta (4.1.3.1.1) pav. 4.1.3.1.1 pav. Nuokrypų schema Lizdinių pamatų montavimo leistini nuokrypiai: 1. Leistini nuokrypiai nuo lizdinių pamatų blokų ašių sutapimo su statinio ašimis ± 12 mm. 2. Pamatų blokų atraminių paviršių altitudžių nuokrypiai nuo projektinių: ◦ prieš įrengiant išlyginamąjį sluoksnį ± 20 mm; ◦ įrengus išlyginamąjį sluoksnį ± 5 mm. 3. Lizdinių pamatų blokų ilgio ir pločio matmenų nuokrypiai nuo projektinių: ◦ ilgio ir pločio ±15 mm; ◦ aukščio 10 mm; 4. Pamatų lizdo matmenų nuokrypiai ± 5 mm. Cokolio lygyje horizontalioji hidroizoliacija įrengiama ant išlyginto paviršiaus bitumine mastika, priklijuojant du ruberoido ar hidroizolo sluoksnius. Vertikalioji hidroizoliacija daroma karštu bitumu padengiant izoliuojamus paviršius. Hidroizoliacijai gali būti panaudotos ir kitokios projekte numatytos medžiagos. Statybos vadovas ir geodezininkas nuolat kontroliuoja konstrukcijų montavimo tikslumą. 4.1.3.2. Sąramų tvirtinimas Sąramų elementai naudojami kapitalinėse ir pertvarinėse sienose sąramų konstrukcijoms įrengti. Nenešančios sąramos turi atsiremti ant mūro ne mažiau kaip 12 cm. Sąramos turi atsiremti ant išilginės plytos. Laikančios pastato sąramos dedamos, pakeliant jas už montavimo kilpų ir paguldant ant paruošto skiedinio pakloto. Eilinės sąramos montuojamos rankiniu būdu. Reikia žiūrėti, kad sąramos būtų statomos tiksliai pagal vertikalias altitudes ir būtų horizontalios, o taip pat, kad jų rėmimosi plotas būtų pakankamas. 4.1.3.3. Perdangų plokščių montavimas Perdangas montuoja keturių žmonių grandis, kranininkas, du montuotojai ir užkabinėtojas. Pastarasis parenka plokštes, jas tvirtina pakabomis ir duoda signalą kelti plokštes. Du montuotojai stovi ant perdangos po vieną prie kiekvienos montuojamos plokštės atramos. Jie priima krano paduodamą plokštę, ją pasiekę ir leisdami nutaiko į projektinę padėtį. Kol pakaba nenuimta, montuotojai plokštę vietoje pataiso laužtuvais. Neleidžiama plokštės stumti viena statmena kryptimi, todėl prieš paleidžiant plokštę ant skiedinio pakloto, ją reikia tiksliai nutaikyti, kad atstumai būtų reikiamo pločio. Montuojant perdangų plokščių nuokrypiai nuo simetrijos ašiesangos perdenginio kryptimi, kai plokštės ilgis m: Iki 4 5 mm Nuo 4 iki8 6 mm Nuo 8 iki 16 8 mm Nuo 16 iki 25 10 mm Dviejų gretimų (iš anksto neįtemptų ) perdangos plokščių matomų paviršių altitudžių skirtumas, kai plokščių ilgis m: Iki 4 5 mm Nuo 4 iki 8 10 mm Nuo 8 iki 16 12 mm Ryšio plokščių ašių nuokrypiai nuo kolonų nužymėjimo ašių 8 mm. Perdangos plokščių atrėmimo plotis turi būti ne mažesnis už nurodytąjį projekte. Perdangos plokštes reikia montuoti ant ne mažesnio kaip 20 mm storio skiedinio sluoksnio. Be skiedinio „sausai“ montuojamas tik ryšys tarp kolonų plokštės ir perdangos plokštės ant sijų ir santvarų. Perdangos plokštės gali būti atremtos į gelžbetoninę siją (4.1.3.3.1 pav.). Atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Priklausomai nuo gelžbetoninės sijos (rygelio) formos, plokštės gali būti remiamos į pačią siją arba jos lentynas. Tarpas tarp plokščių yra užpildomas betonu. Tarpas tarp plokščių turi būti ne mažesnis kaip 30 mm. Jeigu pagal skaičiavimus nebūtina plokščių galus sumonolitinti, tai plokščių galai turi būti užtaisyti betoną sulaikančiais specialiais įdėklais (kamščiais). Tuo atveju, kai skaičiuojant sijas (rygelius) įvertinama sumonolitinimo įtaka sijos stipriui, sumonolitintas betonas turi būti armuojamas. 4.1.3.3.1 pav. Kiaurymėtųjų plokščių atrėmimo į tėjinio skerspjūvio gelžbetoninio rygelio lentynas schema 4.1.3.4. Kolonų montavimas Kolonos tvirtinamos į pamate įrengtą lizdą. Pastato pirmojo klodo kolonos remiasi į surenkamuosius gelžbetoninius pamatus. Kolonos tvirtinamos pamato taurėje, sujungiamai išleistais armatūros strypais . Kolonos į projektinę padėtį sureguliuojamos iš dviejų tarpusavyje statmenų krypčių. Prieš statant koloną, paruošiamas pamatas: išvalomas pamato dugnas, pažymimos arba atnaujinamos ašys, pamatai užpilami gruntu, klojamas stiklinės dugne reikalingo storio cemento skiedinio sluoksnis. Jo storis nustatomas pagal užbaigtų pamatų geodezinę nuotrauką arba niveliuojant pamatų dugną. Betono sluoksnis pamato dugne klojamas ne vėliau kaip prieš 3-4 h iki kolonų montavimo ir gerai sutankinamas, norint išvengti galimo kolonos sėdimo. Skiedinio markė turi būti ne mažesnė už kolonos betono markę. Abiejuose kolonos, ruošiamos montuoti, galuose pasižymimos ašys. Prie įdėtinių kolonos detalių privirinamos atraminės gembės sienų elementams remti. Kolonos, montuojamos ne nuo transporto priemonių, turi būti išdėstytos prie pamatų. Tai daroma atsižvelgiant į jų masę, tipą, kranų keliamąją galią nos krano stovėjimo vietos montuojamų kolonų skaičių. Naudojantis strėliniais kranais, kolonos išdėstomos taip: atraminis kolonos galas arčiau pamato, o kolonos viršus nukreipiamas į tarpatramio vidurį judėjimo kryptimi taip, kad kolonos kabinimo ir atrėmimo į pamatą būtų krano strėlei reikalingame siekyje. 4.1.3.4 pav. Kolonos sujungimas su pamatu: a - statant į pamato lizdą, imtais armatūros strypais, c - inkariniais varžtais; 1 - kolona, 2 - pamatas, smulkiagrūdis betonas, 4 - kiaurymė kolonos pado centre, 5 - įbetonuotas į dugną varžtas su veržle, 6 - išilginė kolonos armatūra, 7 - vertikali kiaurymė kolonoje, 8 - į pamatą įbetonuotas armatūros strypas, 9 - cemento skiedinio sluoksnis, 10 - veržlės, 11 - inkarinis varžtas. Į projektinę padėtį pastatytos kolonos ir pamato sandūra užmonolitinama. Kolonas laikinai įtvirtinama tvirtinamais prie pamatų surinktuvais. Kolonos projektinė padėtis pamate tikslinama, ją galima stumti rinktuvo veržtuvais. Sukant sraigto galvutę, jis stumia koloną į projektinę padėtį tol, kol sutampa “ brūkšniai“ ir kolona pastatoma į projektinę padėtį. Ašys žymimos ant pamato viršaus, visuose kolonos šonuose pamatų viršaus lygyje ir viršutinėje kolonos dalyje. Kiekvienos eilės pirmosios dvi pastatytos kolonos papildomai tarp savęs sutvirtinamos laikinaisiais standumo ryšiais−standžiaisiais spyriais. Pastatytų kolonų vertikalumas tikrinamas teodolitu, vadovaujant statybos meistrui. Patikslinus kolonų padėtį, jų sandūros su pamatais užtaisomos betono mišiniu. Laikini įtvirtinimai nuimami tik po to, kai betonas sandūrose pasiekia 50 % projektinio stiprio. 4.1.3.4.1 pav. Sijos jungimas su kolona įrengiant papildomus spraustelius. 1 – kolona, 2 – sija, 3 – sprausteliai Priimant surenkamas gelžbetonines kolonas, atvežtas į statybos aikštelę, reikia patikrinti, ar elementų matmenys atitinka nurodytus pasuose, ar nepažeistos įdėtinės ir fiksuojančios detalės bei montavimo kilpos, ar elementų kokybė atitinka reikalavimus. Įdėtinių detalių ir gaminio plokštumos turi sutapti. Daugiaaukščio pastato kiekvieno aukščiau esančio aukšto montavimą reikia vykdyti po visų montažinių elementų projektinio užtvirtinimo ir kai laikančių konstrukcijų užmonolitintų sandūrų betonas (skiedinys) pasiekia stiprį, nurodytą darbų vykdymo projekte. 4.1.3.4.1 lentelė Gelžbetoninių kolonų leistinos nuokrypos nuo projektinių padėčių Elementas Leistinos nuokrypos, mm Ilgio Skerspjūvio pločio Skerspjūvio storio arba aukščio Kolonos: iki 6m ilgio ilgesnės kaip 15m ±6 ±20 ±5 ±5 ±5 ±5 4.1.3.4.2 lentelė Leistinos nuokrypos montuojant gelžbetonines kolonas Nuokrypos Leistinos nuokrypos, mm Gyvenamųjų namų ir civilinių pastatų Pramonimių pastatų vienaaukščių daugiaaukščių Nuokrypos nuo žymėjimo ašių: apatinės pamatų blokų eilės viršutinės pamatų blokų eilės pamatų taurių ±10 - ±10 ±20 ±10 ±10 - - - Pamatų taurės vidinių matmenų nuokrypos - +20 +15 Kolonū nuokrypos nuo ašių kolonų apačioje ±5 ±5 ±5 Kolonų nuokrypos nuo vertikalės jos viršuje (m), jeigu kolonos ilgis H: iki 4,5-15m daugiau kaip 15m ±5 0,001H, bet ne gaugiau kaip 35mm ±10 ±15 0,001H, bet ne daugiau kaip 35mm ±10 ±15 4.1.4. Stogo įrengimas Pastato plokščiasis stogas yra sutapdintosios konstrukcijos, kai pastato denginys atlieka ir stogo laikančiosios konstrukcijos funkcijas. 4.1.4.1 pav. Sutapdinto stogo konstrukcinis sprendimas: 2 - garo izoliatas, 3 - šiltalas, 4 - nuolydį formuojantis sluoksnis, 5 - vėdinamas oro tarpas, 6 - išlyginamasis sluoksnis. Reikiamas stogo nuolydis užtikrinamas kintamu biraus sauso smėlio sluoksniu, kuris pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiltinamosios izoliacijos sluoksniu. Šis šiuo atveju naudojamas visame plote vienodo storio. Garo izoliacijos efektyvumą užtikrina dvi pagrindinės sąlygos: ◦ tinkamos medžiagos garo izoliuojamajam sluoksniui įrengti parinkimas; ◦ teisingas šio sluoksnio įrengimas. Garo izoliacijos funkcijas iš dalies atlieka gelžbetoninės betono denginio konstrukcijos. Todėl visos jų sandūros turi būti kruopščiai užtaisytos. Garo izoliacijos pagrindas turi būti lygus, stiprus ir sausas. Prireikus jo paviršius užtrinamas arba virš jo įrengiamas cemento ir smėlio išlyginamasis sluoksnis. Garo izoliaciją galima kloti laisvai, klijuojant atskirais taškais, juostomis arba ištisai užklijuojant ant viso pagrindo. Garo izoliacija įrengiama tik tokiais klijavimo būdais ir naudojant tokias klijavimo medžiagas, kokias rekomenduoja dangos gamintojas. Jos užduotis - mažinti šilumos nuostolius ir temperatūrų svyravimų poveikį, mažinti temperatūrų kaitos sukeliamas deformacijas, tempimąsi ir plyšių atsiradimą stogo konstrukcijoje, taupyti energiją ir užtikrinti malonų patalpų klimatą. Šiltinamosios izoliacijos sluoksnis turi būti atsparus temperatūrai, išlaikyti formą ir matmenis, nepūti ir kaip pagrindas tinkamas vaikščioti. Stogo dangos pagrindas yra betono išlyginamasis sluoksnis. Įrengimo metu pagrindo paviršius skaidomas deformacinėmis siūlėmis į kvadratus. Kvadrato kraštinių ilgis priklauso nuo pagrindo medžiagos. Betone jis turi būti ne didesnis kaip 10 m, šilumos izoliuojamųjų medžiagų paklotuose - pagal gamintojų nurodymus, bet ne didesnis kaip 30 m. Be to, deformacines siūles reikia rengti tarp skirtingų lygių stogo dalių ir statybinių detalių vietose. Jos turi būti sutapdinamos su temperatūrinėmis siūlėmis. Pagrindas turi būti lygus. Leidžiami pagrindo paviršiaus nuokrypiai šie: išilgai nuolydžio ir horizontaliuose paviršiuose ±5 mm, statmenai nuolydžiui ir pagal vertikalumą ± 10 mm. Nuožulnių, ne didesnių kaip 150 mm skersmens nelygumų 4 m2 paviršiaus plote neturi būti daugiau kaip 2 vnt. Tikrinant matuojama ne mažiau kaip 5 vietose 70-100 m2 paviršiaus. Jei paviršiaus plotas yra mažesnis, tikrinama vizualiai nustatytose vietose. Dengiant stogą statmenai šlaito nuolydžio, juostas pradedama kloti nuo pačių žemiausių stogo vietų - vandens surenkamųjų latakų ir įlajų, karnizo nuosvyrų. Juostos klojamos užleidžiant vieną ant kitos ne mažiau kaip 70 mm apatiniuose sluoksniuose ir ne mažiau kaip 100 mm - viršutiniame. Kai stogo nuolydis mažesnis kaip 3 %, užlaida visuose sluoksniuose turi būti ne mažesnė kaip 100 mm. Išilgine kryptimi juostos užleidžiamos 100 mm (juostų sudūrimas). Šios užlaidos išdėstomos atsižvelgiant į vandens tekėjimo ir vyraujančių vėjų kryptis. Norint išvengti vietinių stogo dangos pastorėjimų, galinčių sutrukdyti vandeniui nutekėti, reikia kiekvieno kito sluoksnio juostų užlaidas ir sandūras perstumti 0,2-0,5 m. Pirmiausia ant paruošto pagrindo kreida pažymimos linijos, pagal kurias bus klojamos pirmosios juostos. Paskui išvyniojamas 2/3 ilgio pirmas rulonas ir orientuojamas pagal kreidos liniją. Jo galas 50-70 cm ilgio atlenkiamas ir, nepajudinus visos juostos, priklijuojamas prie pagrindo. Paskui juosta vėl suvyniojama iki priklijuotos dalies ir klijuojama visa juosta. Kitos juostos klijuojamos analogiškai, tik nebraižomos linijos, o išvyniojus ruloną, patikslinamas juostų užlaidų plotis. Stogo detalės - tai vandens surenkamosios įlajos, stogloviai, karnizų nuosvyros, dangos prijungimas prie parapetų ir kitos konstrukcijos, stogo vamzdžių įrengimo vietos. Vandens surenkamosios įlajos (4.1.4.2. pav.) jungiasi su lietaus kanalizacijos vamzdžiais. Jos yra pagrindiniai vidaus vandens nuleidimo sistemos elementai. Įlajos išdėstomos žemiausiose stogo vietose, kur standžiai tvirtinamos prie stogo dangos pagrindo. Viena įlaja surenka atmosferinį vandenį nuo 100-150 m2, daugiausia nuo 300 m2 stogo ploto. 4.1.4.2 pav. Vandens surenkamosios įlajos įrengimas: 1 - gelžbetoninės perdangos plokštės, 2 - garo izoliacija, 3 - šiltinamoji izoliacija, 4 - viršutinis hidroizoliacinis sluoksnis, 5 - papildomas hidroizoliacinės dangos sluoksnis, 6 – apatinis pagrindinės hidroizoliacinės dangos sluoksnis, 7 - apatinis papildomas hidroizoliacinis sluoksnis, 8 - apatinė įlajos dalis, 9 - veržlė, 10 – prispaudžiamasis žiedas, 11 - apsauginė grotelė, 12 - aptaisymas tampriąja medžiaga, 13 - lietaus kanalizacijos stovas. Ant vieno stogo turi būti ne mažiau kaip dvi įlajos. Jei stogas mažas ir antra įlaja nepageidautina, turi būti įrengtas avarinis vandens nutekėjimo vamzdis, kuris apsaugotų pastatą nuo užpylimo, užsikimšus įlajai. Atstumus tarp gretutinių įlajų geriausia daryti 12-15 m, nors normose leidžiama iki 25 m. Įlajos įrengimo vietoje maždaug 50 cm spinduliu daromas įdubimas, kur nuolydis įlajos link padidinamas iki 10 %. Dėl to viršutinis įlajos kraštas yra 4-5 cm žemiau stogo paviršiaus. Dangos jungtis prie įlajos sustiprinama mažiausiai vienu papildomu ritininės medžiagos sluoksniu (apie 1 m2). Pati danga užleidžiamą ant įlajos jungės ir papildomai pritvirtinama mechaniškai. Tam naudojamos specialus žiedas, prisukamas prie jungės keliais varžtais. Jungtys prie parapetų įrengiamos įvairiais stogo darbų etapais. Ruošiant stogo dangos pagrindą, status kampas prie parapeto suapvalinamas arba formuojama trikampio formos nuožula. Vidinis mūrinio parapeto paviršius tinkuojamas per visą parapeto aukštį cemento ir smėlio skiediniu ir gruntuojamas. Pagrindinė stogo danga klijuojama iki viršutinio nuožulos krašto (100-150 mm aukščiau stogo paviršiaus). Paskui klijuojama papildoma danga, kuri uždengia parapetą iš viršaus ir mechaniškai tvirtinama prie sienos. Pirmas papildomas dangos sluoksnis užleidžiamas ant pagrindinės dangos ne mažiau kaip 150 mm, kiekvienas kitas - dar 50 mm. 4.1.5. Langų ir durų montavimas ir pridavimas Langų, durų ir vartų blokai turi būti pastatomi į vietą taip, kad jų vertikalios ir horizontalios plokštumos griežtai sutaptų su vertikale ir horizontale. Langas turi būti patikimai įtvirtintas į angokraščius, o tarpai tarp lango blokų ir angokraščių patikimai užsandarinti. Tarpų tarp langų bloko ir angokraščių užsandarinimui naudoti makroflekso tipo išpurškiamus sąstatus. Įstačius langus, angokraščiai nutinkuojami. Langai tvirtinami angose specialiais ankeriais. Varstant langus ir duris jų varčios turi lengvai atsidaryti, užsidaryti ir išlaikyti pusiausvyrą bet kurioje padėtyje. Gaminiai turi būti patikimai įtvirtinti. Medinių durų staktos besiliečiančios su mūriniais paviršiais, turi būti antiseptikuotos ir nuo mūro pusės apsaugotos hidroizoliaciniais intarpais. Plyšiai tarp staktų ir išorės sienų turi būti gerai užhermetinti sandarinimo putomis. Langų ir lauko durų varstomos dalys turi turėti elastingas hermetinimo tarpines. Tarpai tarp išorės durų, langų staktų ir varčių turi būti ne didesni kaip l mm. Tarpai tarp vidaus durų varčios ir grindų dangos turi būti 5 mm. 4.1.5.1 lentelė Leistini langų ir durų įrengimo nuokrypiai Nuokrypio pavadinimas Leistinas nuokrypis, mm Langų ir durų blokų nuokrypis nuo vertikalės 3 Apvadų nukrypimas nuo vertikalės 3 Gaminių persikreipimas (kreivumas) bet kuria kryptimi 2 Palanginių lentų nuokrypis nuo horizontalės 3 Apvadų pločio nuokrypis nuo projekto ±3 Horizontalių elementų nesutapimas langų rėmuose arba duryse l Gaminių baigtas apdailinis paviršius neturi būti pažeistas statybos metu. Įrengtuose gaminiuose neturi būti įlenkimų, nelygumų, šiurkščių, nenuobliuotų paviršių, plyšių arba defektai šalinami rangovo sąskaita. 4.1.6. Apdailos darbai 4.1.6.1. Bendroji dalis Apdailos darbus sudaro pastato mūrinių atitvarų paviršių tinkavimo, gipsokartoninių pertvarų dengimo plytelėmis, dažymo, grindų ir pakabinamų lubų įrengimo darbai. Apdailos darbai turi būti atliekami, esant teigiamai (>10°C) aplinkos temperatūrai, kai oro drėgnumas ne didesnis kaip 60%. Paviršių, kurių vietose bus montuojami sanitarinių-techninių sistemų prietaisai, apdaila turi būti įvykdyta iki jų montažo. Fasadų apdailos darbai pradedami, įrengus stogo hidroizoliaciją, detales ir sandūras, vandens latakų tvirtinimo elementus. 4.1.6.2. Tinkavimas Nuo paruošto tinkavimui paviršiaus turi būti kruopščiai nuvalytos dulkės, panaikintos riebalų ir bitumo dėmės, paviršius gerai sudrėkintas. Išsikišusios architektūrinės detalės, metaliniai paviršiai, kuriuos reikia tinkuoti storesniu kaip 20 mm tinku, aptaisomi metaliniu tinklu. Kampai ir briaunos turi būti formuojami galvanizuotais metaliniais bortais. Glotnūs, betoniniai paviršiai išraižomi, kapojami arba šiurkštinami. Mūrinių sienų ir pertvarų siūlės turi būti neužpildytos skiediniu per 10-15 mm. Smėlis turi būti aštriabriaunis kalnų arba karjerų, gerai išplautas švariu gėlu vandeniu. Dulkių, molio ir dumblo dalelių turi būti ne daugiau 3% pagal masę, iš jų molio- mažiau kaip 0,5% pagal masę. Kitų pašalinių priemaišų negali būti. Sausu oru, kai temperatūra +23°C ir daugiau, tinkuojami paviršiai drėkinami 3-4 dienas ir du kartus per dieną. Paruošiamajam ir išlyginamajam tinko sluoksniams: • grūdelių didumas 8°C, santykinis oro drėgnumas 25 mm 4.2. Darbų kokybės kontrolė Pagrindiniai statybinių konstrukcijų montavimo kokybės reikalavimai yra nurodyti statybos normose ir taisyklėse. Kokybę kontroliuoti pradedama jau priimant atvežtus į statybvietę surenkamus elementus, o baigiama atiduodant pastatą naudoti. Visi atvežti į statybvietę elementai turi atitikti standartus arba technines sąlygas, projekte nurodytus matmenis, o nuokrypos neturi būti didesnės už normines. Jeigu priimant atvežtas į statybvietę konstrukcijas nustatoma, kad jos nekokybiškos, surašomi aktai. Nesutarimus tarp montuotojų ir gamyklos atstovų dėl gaminių kokybės derina aukštesnioji instancija. Montavimo metu kontroliuojama naudojamų medžiagų ir visų operacijų atlikimo kokybės, montuojamų elementų padėties ir sandūrų įrengimų tikslumas. Montavimo darbų eiga registruojama nustatytos formos montavimo darbų žurnale. Nurodoma, kokioje pastato vietoje kas montavo, kada ir kokios konstrukcijos buvo montuojamos. Analogiškai toks žurnalas vedamas mūro darbams. Tarpinė darbų perdavimo ir priėmimo kontrolė atliekama baigus tuos darbus, kurių negalima patikrinti įvykdžius tolesnes operacijas. Galutinė priėmimo ir perdavimo kontrolė atliekama baigus objekte visus montavimo darbus. Sios kontrolės metu prie perdavimo ir priėmimo akto būtinai pridedami sumontuotų konstrukcijų darbo brėžiniai su visomis darbo metu padarytomis pataisomis, sumontuotų konstrukcijų gamykliniai sertifikatai, visa dokumentacija apie panaudotas medžiagas, jų kokybę, laboratorinių tyrimų duomenys (suvirintų siūlių, sandūrų užmonolotinimo stiprumo ir kt.), konstrukcijų ašių žymėjimo medžiaga, tarpiniai perdavimo ir priėmimo aktai, montavimo bei suvirinimo darbų žurnalai ir visa kita medžiaga apie objekto statybą. 4.3. Darbų kiekių skaičiavimas Darbų kiekių skaičiavimas pateiktas (4.3.1) ir (4.3.2) lentelėse. 4.3.1 lentelė Eil. Nr. Darbų pavadinimas Mato vnt. Darbų kiekis Pastabos Požeminė dalis 1 Žemės darbai: 1.1 Augalinio sluoksnio nuėmimas 1.2 Mechanizuotas grunto kasimas: 1.2.1 į sankasas 1.2.2 į savivarčius 1.3 Rankinis grunto kasimas 1.4 Grunto užpylimas m3 m3 m3 m3 m3 m3 280,32 221,39 193,93 31,35 3,886 193,93 2 Pamatai: 2.1 Pamatų blokų juostiniams pamatams montavimas: kai konstrukcijos masė iki 0,5 t. 2.2 Pamatų taurių montavimas: kai konstrukcijos masė iki t. 2.3 Monolitinimas 2.4 Hidroizoliacijos įrengimas: 2.5 Pamatų sijų šiltinimas ekstrudiniu polistirenu (XPS): 3. Surenkamos g/b konstrukcijos: 3.1 Pamatų sijos: vnt. vnt. m3 m2 m3 m3 206 15 0,9 43,94 7,74 10,92 4.3.1 lentelės tęsinys Antžeminė dalis 3 Sienos ir pertvaros: 1.1 Išorinės sienos iš silikatinių blokelių, kai sienos storis 0,25 m. 1.2 Vidinės sienos iš silikatinių plytų, kai sienos storis 0,38 m. 1.3 Pertvaros iš silikatinių plytų, kai: storis 0,12 m. 1.4 Monolitinės g/b sąramos: 1.5 Išorės sienos izoliavimas 150 mm storio PAROC FAS 3 akmens vata: m3 m2 m2 m3 m2 114,85 37,79 114,85 5,44 331,85 4 Surenkamos g/b konstrukcijos: 2.1 Perdangos plokštės: 2.2 Perdangų monolitinimas: 2.3 Monolitinė laiptų aikštelė: 2.4 Monolitiniai laiptatakiai: 2.5 RL tipo sijos, kai konstrukcijos masė iki 3,0t.: 2.6 RT tipo sijos, kai konstrukcijos masė iki 4,0t.: 2.7 G/B kolona, kai konstrukcijos masė iki 2,0t.: vnt. m3 m3 m3 vnt. vnt. vnt. 77 2,50 0,723 1,964 16 8 15 5 Langai ir durys: 3.1 Plastikiniai langai, kai angos plotas : iki 2 m2 virš 2 m2 3.2 Durys sienose, kai angos plotas: iki 2 m2 virš 2 m2 pertvarose: iki 2 m2 m2 m2 m2 m2 m2 51,2 40,8 21,6 5,28 16,0 6 Stogas: 6.1 Stogo danga (2sl.): 6.2 Akmens vata PAROS ROB 60: 6.3 Akmens vata PAROS ROS 30: 6.4 Garo izoliacija: 6.5 Armuotas išlyginamasis sluoksnis: 6.6 Nuolydį formuojantis sluoksnis: m2 m3 m3 m2 m3 m3 645,2 10,23 45,46 332,6 12,17 22,83 7 Grindys: 5.1 Keramines plytelės: 5.1 Linoleumas: 5.1 Armuotas išlyginamasis sluoksnis: 5.1 Skiriamasis sluoksnis: 5.1Akmens vata PAROS GRS 20: 5.1 Hidroizoliacija: m2 m2 m3 m2 m3 m2 194,40 349,95 28,79 575,82 30,752 307,52 8 Vidaus apdaila: 6.1 Gerasis tinkavimas: 6.2 Labai geras tinkavimas: 6.3 Lubų dažymas emulsiniais: 6.4 Sienų labai geras dažymas emulsiniais dažais: 6.5 Sienų aptaisymas glazūruotomis plytelėmis: 6.6 laiptų aptaisymas plytelėmis: m2 m2 m2 m2 m2 m2 544,3 1301,3 544,3 1050,0 251,3 21,9 4.3.1 lentelės tęsinys 9 Išorės apdaila: 7.1 Sienų padengimas klijais: 7.3 Cokolio aptaisymas profiliu: 7.4 Fasadų, nišų, tinkavimas armuojant tinkleliu: 7.5 Kampų aptaisymas profiliais: 7.6 Fasado dažymas: m2 m2 m2 m2 m m2 459,42 11,64 459,42 459,42 6,0 459,42 4.3.2 lentelė Surenkamų gelžbetoninių element specifikacija Gaminio pavadinimas Markė Kiekis, vnt. Tūris, m3 Masė, kg. 1 2 3 4 5 I Nulinis ciklas Pamatų blokai BBR 3/250 206 4,67 3502 Pamatų taurės ФA1-1 15 24 60000 Pamatinės sijos FR 59 13 10,92 27300 Monolitiniai laiptatakiai LMT 28-14 2 1,964 4910 Monolitinė laiptų aikštelė LPT 27-12 1 0,723 1808 II Antžeminė dalis Perdangos plokštės VPL22-F90 77 113,83 204850 Sąramos SR 12-37 25 0,684 1700 2SR 18-27 28 2,408 6020 2SR 27-27 10 2,19 3220 RT ir RL tipo sijos RT 18 8 12,544 31360 RL 15 16 21,504 53760 Kolona 400×400mm 15 18,96 47400 4.4. Mašinų ir mechanizmų parinkimas 4.4.1. Montavimo prietaisų parinkimas Montavimo prietaisams keliami reikalavimai: universalumas, minimalūs gabaritai ir masė, saugaus darbo užtikrinimas. Elementų kabinėjimo priemonės pagal surenkamų elementų specifikaciją reikia parinkti kraną. Montavimo prietaisai skirstomi į dvi grupes: 1. Elementų kabinimo priemonės; 2. Pagalbiniai prietaisai. Elementų kabinimo priemonės parenkamos pagal surenkamų elementų specifikaciją. Parinktos kabinimo priemonės pateiktos (4.4.1.1) lentelėje. 4.4.1.1 lentelė Montavimo prietaisai Montavimo prietaisų pavadinimas Eskizas Montavimo prietaisų charakteristika Pritaikymo sritis Kėlimo galia, t Masė, t Skaičiuo-jamasis aukštis, m 1 2 3 4 5 6 Stropas 4CК-12,5 12,5 0,195 4,3 Pamato taurėms Griebtuvas ЗКК-6,3 6,3 0,14 0,3 Gelžbetoninėms kolonoms Stropas 4CК-12,5 12,5 0,195 4,3 Gelžbetoniniams rygeliams Traversa TC-12,5; Karabinas ПК-5 5 0,274 5,0 Pamatinėms sijoms Stropas 4CК-5 5 0,065 4,7 Tuštymėtoms perdengimo plokštėms Stropas 4CК-5; stropas 1CК-2 2 0,0706 6,1 Laiptų maršams 4.4.2. Savaeigio krano parinkimas montavimo darbams Krano tipas parenkamas pagal reikiamą mažiausią keliamąją galią, strėlės siekį ir kėlimo aukštį. Reikiama krano keliamoji galia imama pagal sunkiausią pamatų montavimo elementą, t.y pamatų taurę, kurios masė G=4,0 t. Reikiamas krano strėlės siekis nustatomas pagal aukščiausiai keliamą element, t.y. kiaurymėtą perdagos plokštę, o kėlimo aukštis—pagal kolonos pakėlimo aukštį. 1. Nustatome didžiausią reikiamą krano kėlimo galią: ; (4.4.2.1) čia: Qkonstr.– keliamos konstrukcijos masė; Qstrop. – kabinimo įrangos (stropų) masė. Taurės: ; Kiaurymėtos perdangos ploštės: ; Kolonos: ; 2. Nustatome reikalingą krano kablio pakėlimo aukštį: (4.4.2.2) čia: h1– atramos, ant kurios bus remiamas montuojamas elementas, projektinis aukštis nuo krano stovėjimo plokštumos (priimame 6,7 m); h2– laisvas tarpas virš atramos iki montuojamojo elemento (0,5–1,0 m); h3– montuojamojo elemento aukštis (0,22 m); h4– kabinimo įrangos aukštis. Taurės: ; Kiaurymėtos perdangos plokštės: ; Kolonos: ; 4.4.2.1 pav. Kranas ant duobės krašto 3. Reikalingas krano strėlės siekis : (4.4.2.3) h- strėlės šarnyro aukštis nuo krano stovėjimo lygio (1,5m); b- horizontalus atstumas nuo arčiausio sumontuotos konstrukcijos taško iki krano kablio projekcijos; a-leistinas atstumas nuo arčiausiai sumontuotos konstrukcijos iki krano strėlės ašies (1,5m). h5- sutrauktų krano skrysčių aukštis (1m). c= 1,5m. (4.4.2.4) (4.4.2.5) α- strėlės posvyrio kampas. Taurės: α=30,03º; Kiaurymėtos perdangos plokštės: α=62,74º; Kolonos: α=37,08º; 4.4.2.1 lentelelė Krano parinkimas pagal element apibūdinimą Elementai Reikalingi parametrai Parinkti kranai G (t) H (m) Lstr (m) Taurė 4,195 4,80 4,94 Parenku savaeigį kraną RDK-25-1 Perdangos plokštė 2,725 12,62 12,51 Kolona 3,30 8,15 11,03 4.4.2.2. pav. Kėlimo galios ir kablio pakėlimo aukščio grafikai 1. Pagrindinis pakėlimas. Stėlė su 5 m gembele. 2. Pagalbinis pakėlimas. Stėlė su 5 m gembele. Parinktas kranas yra RDK-25-1, strėlės ilgis 17,5 m. 4.4.2.2 lentelė Krano techninė charakteristika Rodiklio pavadinimas Kiekis Keliamoji galia (Q), t 25,00 Sukamosios dalies didžiausias spindulys, m 3,90 Kelio leistinas didžiausias nuolydis, laipsniais 15 Krano masė (didžiausia), t 49,70 Lyginamasis slėgis į gruntą, Mpa (kg/cm2) 0,079-0,101 (0,79-1,01) Elektros varyklių bendras įrengtas galingumas, kW 103,30 Greitis: a) krano judėjmo, km/val , b) krano sukimo, aps./min , c) bokštinio išpildymo krano kablio kėlimo, m/min : kai gembelės ilgis 10 m kai gembelės ilgis 15 m, 20 m d) pagalbinio kablio kėlimo, m/min e) pagrindinio kablio kėlimo, m/min kai strėlės ilgis 12,5m; 15,3m; 17,5m kai strėlės ilgis 20,3m; 22,5m; 25,1m kai strėlės ilgis 27,5m; 30,3m; 32,5m; 35,3m 1,0; 1,17 0,27; 1,13 0,37; 7,37 0,74; 14,74 15,7 0,37; 7,35 0,37; 7,35 0,74; 14,74 4.4.3. Kitų statybinių mašinų ir mechanizmų parinkimas 1. Mechanizuoti duobių ir tranšėjų kasimui – vienakaušis eskalatorius EO-3211 E-1; 2. Savivartis gruntui išvežti ZIL; 3. Strėlinis kranas RDK-25-1; 4. Augalinio sluoksnio nukasimas ir grunto užpylimas – buldozeris T-130; 5. Stogo darbams – keltuvas TL-33; 6. Apdailos darbams- tinkavimo agregatas Kaleta A-1; 7. Suvirinimo darbas – suvirinimo transformatorius TDM-401; 8. Smėliui ir gruntui suplukti – plūktuvas SRV62; 5. ORGANIZACINĖ DALIS 5.1. Kalendorinio plano parametrų nustatymas ir skaičiavimas Darbų nomenklatūra ir jų apimtis nustatoma iš brėžinų ir darbo sąnaudų skaičiavimo. Kalendoriniame plane darbai sugrupuojami į atskirus ciklus, o cikluose į atskirus kompleksus. Darbininkų skaičius brigadoje nustatomas: 1. pagal procesą, kuriuos atlieka tatybinės mašinos ir mechanizmai (buldozeriai, ekskavatoriai, kranai), darbininkų skaičius: (5.1.1) čia: sd- darbininkų darbo sąnaudos; sm- mašinų darbo sąnaudos; k - normų viršijimo koeficientas. Kiekvieno planuojamo darbų komplekso trukmė nustatoma remiantis darbo sąnaudomis pagal formulę: (5.1.2) čia: sn- norminės darbo sąnaudos; d- brigados darbininkų skaičius; k - planuojamas brigades darbo našumas (išreikštas vieneto dalimi). Normatyvinės darbo sąnaudos imamos iš sąmatos. Planuojamos darbo sąnaudos gaunamos pagal formulę: (5.1.2) Jos turi būti mažesnės arba lygios norminėms. Mechanizuoti darbai rekomenduojami planuoti dirbti dviem pamainomis. Jeigu darbo sąnaudos neapskaičiuotos, darbų trukmė nustatoma orientaciniai. Pavyzdžiui: paruošiamųjų darbų trukmę galima nustatyti 15-20 % nuo bendros statybos trukmės; bokštinio krano sumontavimui ir išmontavimui 3-4 d., kitiems nenumatytiems darbams 10 % nuo bendros statybos darbų trukmės. 5.2. Kalendorinio grafiko sudarymas Sudarant kalendorinį grafiką reikia išnagrinėti visus statybos montavimo darbus ir nustatyti technologinį ryšį tarp jų. Kiekvienu atveju, nustatant ryšius tarp atskirų darbų, būtina atsakyti į šiuos klausimus, atsižvelgiant į saugaus darbo reikalavimus: • kokie darbai privalo būti baigti prieš nagrinėjamą darbą; • kokie darbai gali būti vykdomi lygiagrečiai su nagrinėjamu darbu; • kokius darbus galima pradėti baigus nagrinėjamą darbą. Grafike darbas žymimas dviem lygiagrečiom linijom. Virš linijos rašomas darbininkų skaičius. 5.3. Gamybinių išteklių pareikalavimo kalendoriniai grafikai 5.3.1. Darbininkų darbo grafikas Jis braižomas tame pačiame lape po darbų vykdymo kalendoriniu grafiku. Pagal darbo dienas sumuojamas atitinkamus darbus atliekantis darbininkų skaičius. Gauta laiptuota figūra ir vadinama darbininkų judėjimo grafiku. Ar kalendorinis planas sudarytas teisingai, rodo darbininkų skaičiaus netolygumo koeficientas knet , kuris apskaičiuojamas pagal formulę: (5.1.2) čia: - maksimalus darbininkų skaičius statybose; - vidutinis darbininkų skaičius. Vidutinis darbininkų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę: (5.1.2) čia: - planuojamų darbo sąnaudų suma; - objekto statybos planuojama trukmė. Jei apskaičiuota rekšmė knet yra >1,4, o pats darbininkų darbo grafikas yra labai netolygus (turi daug iškilimų ir duobių), tai būtina optimizuoti kalendorinį grafiką pagal darbo jėgos panaudojimą. 5.4. Statybos plano sudarymas 5.4.1. Bedrieji nurodymai SG pavaizduota esami ir statomi pastatai, pagrindinių statybinių mašinų bei mechanizmų darbo vietos ir judėjimo maršrutai; pavojingos zonos; esami ir laikini pravažiavimo keliai, inžinieriniai tinklai, elektros linijos; laikini sandėliai, sandėliavimo bei statybinių konstrukcijų sustambinimo aikštelės, laikinos administracinės ir buitinės patalpos, statybos teritorijos aptvaras ir kt. Siekiant išvengti papildomų sąnaudų ir greičiau surasti racionalų variantą, SG projektuojama pagal 6 pav. esančią schemą: 5.4.1.1 pav. SG projektavimo tvarka 5.4.2. Mechanizmų išdėstymo vietų projektavimas Prie projektuojamo pastato išdėstomi krano keliai, judėjimo ašys, jo veikimo zonos. Krano judėjimo keliai ir stovėjimo vietos numatomi taip, kad jais būtų galima projektinę padėtį sumontuoti sunkiausiais ir labiausiais nuo krano nutolusias surenkamąsias konstrukcijas. Strėlinio krano judėjimo ašis pastato atžvilgiu numatoma pagal formulę: (5.4.2.1) čia: B - mažiausias atstumas nuo krano judėjimo ašies iki pastato išorinės dalies; r - krano pasukamos dalies spindulys, nustatomas pagal kranų žinynus ; ls - mažiausias leistinas saugus atstumas iki pastato. Strėliniam kranui: (5.4.2.2) 5.4.3. Pavojingų zonų nustatymas Krano pavojinga zona nustatoma pagal formulę: (5.4.3.1) čia: - didžiausias strėlės siekis m; l – didžiausių matmenų konstrukcijos ilgis m; z – pavojingos zonos, dėl krintančių krūvių išsibarstymo ribos. Ji priimama pagal normas: esant krūvio aukščiui iki 10 m – z = 4,0 m, nuo 10 – 20 m – z =7,0 m. Strėliniam kranui pavojinga zona nustatoma pagal (5.4.3.1) formulę: Keltuvo pavojinga zona Rpav = 3,5 m, esant krovinio kėlimo aukščiui iki 10 m. Pavojinga zona apie statomą pastatą priklauso nuo galimo krūvio kritimo aukščio. Kai galimas daiktų kritimo aukštis iki 10 m, tai pavojingos zonos plotis nuo pastato išorinės sienos 3,5, nuo 10 iki 20 m - 5 m. Pavojingos zonos apie pastatą aptveriamos signaliniais aptvarais, kurių aukštis turi būti 0,8 m, o atstumas tarp jų stovų - ne didesnis kaip 0,6 m. 5.4.4. Laikinų privažiavimų ir kelių projektavimas Projektuojant statybos aikštelės kelius reikia laikytis šių reikalavimų: ▪ kiek įmanoma išnaudoti esamus ir projektuojamus pastovius kelius; ▪ jeigu vietos sąlygos leidžia, projektuoti žiedinį arba ištisinį laikiną kelią statybos aikštelėje; ▪ kelius rengti krano veikimo zonoje tik iškrovimo vietose, be to jie neturi būti tarp krano ir sandėliavimo aikštelės; ▪ vienos krypties kelias (rekomenduojamas, kai pastato plotis mažesnis kaip 18 m) turi būti ne siauresnis kaip 3,5 m ir medžiagų iškrovimo vietose platinamas iki 6 m; dviejų krypčių (kada pastato plotis didesnis kaip 18 m) plotis turi būti ne mažesnis kaip 6 m; ▪ kelių posūkių spinduliai turi būti ne mažesni 12 m, o ilgoms konstrukcijoms ilgesnėms kaip 12 m) pervežti – mažiausiai 30 m; ▪ laikini keliai turi būti įrengiami prie visų eksploatuojamų, statomų ir laikinų pastatų; ▪ esant vienam įvažiavimui-išvažiavimui, kelio gale transporto apsisukimui įrengti aikštelę ne mažesnę kaip 12x12 m; ▪ įrengiant laikinus kelius, būtina laikytis šių minimalių atstumų: tarp kelio ir sandėliavimo aikštelės – 0,5-1,0 m, tarp kelio ir tvoros – 1,5 m. 5.4.5. Sandėlių projektavimas Statybos plane projektuojami 3 tipų sandėliai: 1. atviros sandėliavimo aikštelės skirtos gaminimas ir konstrukcijoms nebijančios temperatūros ir drėgmės; 2. pašiūrės skirtos medienos gaminiams, ruloninėms medžiagoms laikyti; 3. uždari sandėliai: apšildomi ir neapšildomi. Apšildomi skirti lakams, dažams, o neapšildomi skirti vatai, elektros, santechnikos gaminiams. Visų sandėlių plotas skaičiuojamas remiantis kalendoriniu grafiku, medžiagų ir konstrukcijų poreikio skaičiavimais. Betono mišinys ir skiediniai tiekiami kasdien nesudarant atsargų. Jų priėmimui iš transporto priemonių reikia numatyti atskiras aikšteles ne mažesnes kaip 3x3 m. Šis plotas priskiriamas prie bendro atvirų sandėlių ploto. Atviri apskaičiuoto ploto sandėliai projektuojami krano veikimo zonoj e. Jų plotis paprastai projektuojamas iki 10 m, o ilgis pagal poreikį. Prie uždarų sandėlių numatomi priešgaisriniai skydai. Reikalinga išteklių atsarga sandėlyje skaičiuojama pagal formulę: (5.4.5.1) čia: Q - materialinių išteklių kiekis natūriniais vienetais, naudojamas statybos ir montavimo darbams (imamas iš materialinių išteklių skaičiavimo žiniaraščių bei specifikacijų); T - medžiagų naudojimo laikas - iš darbų vykdymo grafiko; a - atitinkamos medžiagos atsargos norma sandėlyje; k1 - išteklių pristatymo į sandėlius netolygumo koeficientas (išteklius teikiant automobiliais ir geležinkeliu, k1 = 1,1); k2 - išteklių naudojimo statyboje netolygumo koeficientas (k2 = 1,3). Pagal išteklių atsargą sandėlyje apskaičiuojamas naudingas sandėlio plotas: (5.4.5.2) čia: q - išteklių kiekis talpinamas į 1 m sandėlio ploto. Bendras sandėlio plotas apskaičiuojamas: (5.4.5.3) čia: k3 - praėjimo takų koeficientas, įvertinantis praėjimus ir pravažiavimus tarp sandėliavimo medžiagų ir konstrukcijų: uždariems sandėliams - k3 = 0,6 - 0,7; pašiūrėms - k3 = 0,5 - 0,6; atviriems sandėliams k3 = 0,4 - 0,7. Laikinų sandėlių ir sandėliavimo aikštelių poreikio skaičiavimas atliekamas (5.4.5.1) lentelėje. Pagal atliktus skaičiavimus, atsižvelgus į medžiagų tiekimo grafiką, faktiškai projektuojame: 1. atvirus sandėlius –179,04 m2; 2. pašiūrę 23,50 m2; 3. uždarą sandėlį 81,10 m2. 5.4.5.1 lentelė Laikinų sandėlių ir sandėliavimo aikštelių skaičiavimas Medžiagos ir konstrukcijos, sandėlių tipai Mato, vnt Bendras poreikis, Q Nau- dojimo laikas, T Paros sunaudoj., Q/T Atsarga dienomis, a Netolyg. tiekimo koef., k1 Netolyg. naudojimo koef., k2 Medžiagos atsarga, Qa=Q/T*a*k1*k2 Sandė- liavimo norma į 1 m2, q Naudingas sandėlio plotas m2, F=Qa/q Ploto išnau- dojimo koef., k3 Bendras sandėlio plotas, m2, SB Priimtas sandėlio plotas, m2, S=SB/h Sandė- liavimo aukštis, m, h 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 1. Atviri sandėliai Keramzit- betonio pamatų blokai m3 4,67 6 0,793 3 1,1 1,3 3,40 0,7 4,86 0,4 12,15 8,1 1,5 Silikatiniai paprasti blokai vnt 23889 17 1405 5 1,1 1,3 10045,75 700 14,35 0,4 35,88 17,94 2,0 Silikatinės pilnavidurės plytos vnt 24387 17 1435 5 1,1 1,3 10260,25 700 14,66 0,4 36,65 22,91 1,6 G/b pamatų taurės m3 28,5 6 4,76 3 1,1 1,3 20,42 0,8 25,25 0,4 63,8 31,9 2,0 Kiaurymėtos perdangos plokštės m3 113,84 9 12,65 3 1,1 1,3 54,27 1,0 54,27 0,4 135,68 54,27 2,5 G/b laiptų aikštelės m3 0,723 12 0,06 3 1,1 1,3 0,26 0,8 0,33 0,4 0,83 0,69 1,2 G/b laiptatakiai m3 1,964 12 0,16 3 1,1 1,3 0,67 0,5 1,34 0,4 3,35 1,86 1,8 G/b kolonos m3 16,96 9 2,22 3 1,1 1,3 9,52 0,8 11,9 0,4 29,75 16,53 1,8 G/b pamatinės sijos m3 10,92 6 1,82 3 1,1 1,3 7,81 0,8 9,76 0,4 24,4 12,2 2,0 Sąramos m3 5,44 9 0,6 3 1,1 1,3 2,57 0,8 3,21 0,4 8,03 4,01 2,0 G/b rygeliai m3 28,67 9 3,19 3 1,1 1,3 13,69 0,8 17,1 0,4 42,75 21,38 2,0 Klojinių blokai m2 12,71 17 0,75 3 1,1 1,3 3,22 1,0 3,22 0,4 8,05 5,37 1,5 Betonas m3 9,24 33 9,0 5.4.5.1 lentelės tęsinys Cementiniai skiedinys m3 66,78 48 9,0 Hidroizol. skiedinys m3 0,06 9 9,0 Atvirų sandėlių bendras plotas: 179,04 2. Pašiurės Armatūra t 0,245 9 0,03 3 1,1 1,3 0,13 3,7 0,035 0,5 0,07 0,07 1,0 Armatūros karkasai t 0,746 9 0,083 3 1,1 1,3 0,36 0,5 0,72 0,5 1,44 1,2 1,2 Sienų plytelės m2 251,3 10 25,03 5 1,1 1,3 179,68 78 2,30 0,5 4,6 9,2 0,5 Grindų plytelės m2 211,08 14 15,08 5 1,1 1,3 107,82 78 1,38 0,5 2,76 5,52 0,5 Bituminė stogo danga m2 864,76 7 123,54 5 1,1 1,3 883,31 300 2,94 0,5 5,88 5,88 1,0 Hidroizolia-cija m2 759,4 21 36,19 3 1,1 1,3 155,26 300 0,52 0,5 1,04 1,04 1,0 Polistireninis putpluostis m2 2,45 6 0,41 5 1,1 1,3 2,93 100 0,293 0,5 0,586 0,586 1,0 Pašiūrių bendras plotas: 23,50 3. Uždari sadėliai Minerlinės vatos pl. m3 136,33 32 4,26 5 1,1 1,3 30,46 1,06 28,74 0,6 57,44 28,74 2,0 Geotekstilė m2 663,4 14 47,39 3 1,1 1,3 203,30 200 1,02 0,6 2,04 2,04 1,0 Tinko skiedinys t 9,286 23 0,40 5 1,1 1,3 2,86 0,1 28,6 0,6 57,0 37,6 1,2 Dažai kg 580,3 17 31,14 5 1,1 1,3 244,10 800 0,31 0,6 0,62 0,52 1,2 Glaistai kg 1037 17 61 5 1,1 1,3 436,15 100 4,36 0,6 8,72 7,27 1,2 Sausi klijų mišiniai t 2,463 24 0,103 5 1,1 1,3 0,74 13 0,06 0,6 0,12 0,1 1,2 Linoleumas m2 349,95 14 25,0 3 1,1 1,3 107,25 300 0,36 0,6 0,72 0,6 1,2 Cinkuota skarda kg 113 7 16,14 5 1,1 1,3 115,40 600 0,19 0,6 0,38 0,32 1,2 Cemento-smėlio mišiniai m3 24,52 24 1,02 5 1,1 1,3 7,29 4 1,82 0,6 3,64 3,03 1,2 Cementas t 1,36 14 0,1 5 1,1 1,3 0,72 13 0,06 0,6 0,12 0,1 1,2 Sijotas smėlis m3 3,55 10 0,355 5 1,1 1,3 2,54 3 0,85 0,6 1,70 1,42 1,2 Uždarų sandėlių bendras plotas: 81,74 5.4.6. Laikinų tarnybinių ir buitinių patalpų projektavimas Tarnybinių patalpų plotas priklauso nuo bendro darbuotojų skaičiaus vienoje pamainoje. Jei objekte dirba ne daugiau kaip 25 žmonės, tai turi būti: persirengimo patalpos, prausykla, sanmazgas, tualetas, patalpa pasišildyti. Patalpų plotas apskaičiuojamas pagal formulę: (5.4.6.1) čia: N - darbuotojų skaičius: darbininkų skaičius iš darbininkų darbo grafiko - Dmax·ITD - 12% nuo darbininkų skaičiaus; Pn - patalpų norma vienam darbuotojam. 5.4.6.1 lentelė Laikinų tarnybinių ir buitinių patalpų skiačiavimas Patalpų pavadinimas Darbuotojų skaičius (N) Patalpų norma 1 dirbančiajam (Pn), m2 Reikalingų patalpų plotas (Fp), m2 Priimtas patalpų plotas (F), m2 Pastaba 1 2 3 4 5 6 Kontora 2 1 IDT 5,00 10,00 10,00 1 konteineris (3,5x2,5) Persirengimo patalpa 16 1 žmogui 1,13 18,08 34,08 2 konteineriai (6,0x2,5) Poilsio patalpa 16 1 žmogui 1,00 16,0 Prausykla 16 1 žmogui 0,26 4,16 9,66 1 konteineris (3,5x2,5) Dušo patalpos 16 1 dušas 30 žm. 3,50 3,5 Tualetas 16 1 tualetas 30 žm. 2,00 2,0 viso: 43,74 Patalpos išdėstomos statybos aikštelėje laikantis tokių reikalavimų: • koncentruojami vienoje vietoje, kuri turi būti nepavojingoje zonoje, kuo arčiau prie įvažiavimo vartų ir darbo vietos; • kiek įmanoma išnaudoti esamus pastatų patalpas; • sanmazgai turi būti išdėstyti ne prie buitinių patalpų, o nuošalesnėje vietoje, bet ne toliau kaip 80 m atstumu; • atstumas iki statomų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 24 m; • vagonai arba konteineriai gali būti sugrupuoti ne daugiau kaip po 10 vienoje grupėje. Tarp grupių turi būti ne mažesnis kaip 10 m atstumas; • prie kiekvieno laikino pastato prijungti elektros liniją; prausyklose, dušuose valgyklose įrengti vandentiekį ir kanalizaciją; • prie buitinių patalpų numatyti vietas rūkymui; priešgaisrinio inventoriaus skydus, suoliukus poilsiui ir kt. 5.4.7. Laikino vandentiekio projektavimas Laikinąjį vandentiekį projektuoti rekomenduojama tokia tvarka: • vandens vartotojų skaičius statybos aikštelėje nustatymas; • vandens šaltinių ir vandentiekio tinklo tipo parinkimas; • skaičiuojamojo vandens poreikio nustatymas ir vamzdžių skersmens skaičiavimas; • vandentiekio tinklo statybos aikštelėje projektavimas. Statybos aikštelėje vanduo reikalingas gamybos, ūkiniams buitiniams ir priešgaisriniams tikslams. Vandens vartotojų gamybos tikslams sudėtis nustatoma pagal kalendorinį grafiką. Vartotojais laikomi statybos montavimo procesai ir statybos mašinos bei mechanizmai. Vandentieki reikia skaičiuoti tam statybos etapui, kuriam sudaromas SG ir tik tiems statybiniams procesams, kurie vyks šiame statybos etape. Skaičiuojant vandentiekį ūkiniams - buitiniams reikalams, priimamas didžiausias pamainos darbininkų skaičius iš darbų vykdymo grafiko. Vandens poreikis (l/s) gamybos tikslams skaičiuojamas pagal formulę: (5.4.7.1) čia: Vi - statybos montavimo darbų i rūšies didžiausia apimtis per pamainą arba tam tikrą i rūšies mašinų, mechanizmų skaičius per pamainą atitinkamais matavimo vienetais; qi - vandens suvartojimo norma (l); kn- vandens suvartojimo per parą netolygumo koeficientas; t - darbo valandų skaičius pamainoje (val.). Vandens poreikis (l/s) ūkiniams - gėrimo reikalams: (5.4.7.2) čia: Dmax - maksimalus darbininkų skaičius pamainoje; qd - vandens norma 1 dirbančiajam. Vandens poreikis dušams l/s: (5.4.7.3) čia: qd - vandens norma vienam žmogui praustis; kv - koeficientas, įvertinantis vienu metu dušine besinaudojančių dirbančiųjų skaičius, kv = 1; t1- vienos dušinės darbo trukmė lygi 45 min. arba 0,75 h. Suminis vandens poreikis: (5.4.7.4) Vandens poreikis pateiktas (5.4.7.1)lentelėje. 5.4.7.1 lentelė Vandens poreikio skaičiavimas Vandens vartotojas Mato vnt. Kiekis Sunaudojimo norma, qi ( l ) Vandens suvartojimo netolyg. koeficientas (kn) Laikas skirtas debitui apskaičiuoti (t*3600) Vandens poreikis l/s (Q) 1 2 3 4 5 6 7 1. Gamybiniai poreikiai Ekskavatoriaus ir buldozerio darbas maš. h. 7,71 10 1,5 28800 0,004 Automobilių plovimas mašinai 5 300 1,5 28800 0,078 Skiedinio paruošimas m3 96,52 200 1,25 28800 0,838 Betono laistymas m3/par. 0,66 200 1,25 28800 0,006 Mūro darbai t. vnt. 48,276 90 1,25 28800 0,190 Mūro laistymas t. vnt. 48,276 200 1,25 28800 0,423 Tinkavimo darbai m2 2305,02 7 1,25 28800 0,700 Dažymo darbai m2 1802,42 0,5 1,25 28800 0,039 Vandens poreikis gamybos tikslams Qg : 2,278 2. Ūkiniai ir buitiniai poreikiai Su kanalizacija žmogui 16 20 3 28800 0,033 Be kanalizacijos žmogui 16 10 2 28800 0,011 Vandens poreikis ūkiniams ir buitiniams tikslams Qū : 0,044 3. Dušai ir t.t. žmogui 16 30 1 2700 0,178 Vandens poreikis dušo tikslams Qd : 0,178 Suminis vandens poreikis Qv : 2,500 Pagal skaičiuojamąjį sekundinį vandens poreikį randamas vamzdžių diametras: (5.4.7.5) Parenku 50 mm skersmens metalinį vamzdį. čia: d – vamzdžio diametras (mm); Qv – skaičiuojamasis suminis vandens poreikis l/s; V – vandens greitis vamzdyje (V = 1,5 m/s). Laikinojo vandentiekio tinklas projektuojamas: • tinklas turi būti trumpiausias; • vandentiekio tinklas tiesiamas ne arčiau kaip 5 m nuo pastatų; • vandentiekis įvedamas į buitines patalpas, prausyklas, taip pat numatyti kranai netoli skiedinio ruošimo ar jo permaišymo vietų; • kadangi statyba vyksta žiemą ir vasarą, todėl vamzdžiai įgylinami žemiau įšalinimo ribos (120 cm); • laikini tinklai prijungti prie esamų vandentiekio tinklų; • priešgaisriniais tinklais įrengti hidrantai, kurie išdėstomi ant vandentiekio linijų kas 100 m, be to ne toliau kaip 50 m nuo statomų pastatų. Statybos aikštelėje numatoma laikinoji kanalizacija nuo sanitarinių ir buitinių patalpų. 5.4.8. Laikinųjų elektros linijų projektavimas Laikinasias elektros linijas projektuojama tokiu eiliškumu: • nustatomas elektros energijos vartotojų sudėtis ir skaičius; • elektros energijos poreikis skaičiuojamas pagal kiekvieno vartotojo poreikį; • elektros energijos šaltinių ir tinklų tipo parinkimas; • laikinųjų elektros linijų projektavimas aikštelėje. Statybos aikštelėje elektra naudojama gamybos reikalams, technologiniams tikslams, taip pat apšvietimui, kuris gali būti išorės, vidaus, apsauginis ir avarinis. Elektros energijos galingumo poreikis kW skaičiuojamas pagal formulę: (5.4.8.1) čia: 1,1 - koeficientas, kuriuo įvertinami galingumo nuostoliai tinkle; Eg – visų elektros variklių, naudojamų gamybos tikslams, bendras galingumas parenkamas iš katalogų; Et – bendros energijos, reikalingos technologiniams tikslams, galingumas, kW; Ev – bendras galingumas, reikalingas vidaus apšvietimui, kW; Ei – galingumas, reikalingas teritorijos ir kelių apšvietimo linijai, kW; kg, kt, ka, ki – apkrovimo koeficientai, kuriais įvertinami visi vienu metu dirbantys elektros vartotojai; cosφ1, cosφ2, - galingumo keoficientai, kuriais įvertinamas vartotojų charakteris ir apkrovimas; cosφ1 = 0,7; cosφ2 = 0,8. Elektros energijos poreikį rekomenduojama skaičiuoti (5.4.8.1) lentelėje. 5.4.8.1 lentelė Elektros energijos galingumo skaičiavimas Srovės vartotojų grupė Srovės vartotojų pavadinimas Mato vnt. Kiekis Nominalus galingumas (kW) Koeficientai Skaič. aktyvus galingumas (kW) vieneto bendras nuostolių pareika- lavimo galingumo apkrovimo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1. Gamybos procesas Skiedinio maišyklė vnt 1 4,5 4,5 1,1 0,35 0,5 0,6 0,87 Betono siurblys vnt 1 44,5 44,5 1,1 0,35 0,5 0,6 8,57 Strėlinis keltuvas vnt 2 7,4 14,8 1,1 0,35 0,5 0,6 2,85 Suvirinimo transformatorius vnt 1 42,0 42,0 1,1 0,40 0,5 0,6 9,24 Elektros energijos galingumas gamybos procesui Eg: 0 2. Vidaus apšvietimas Administracinės patalpos 10 m2 1,00 0,12 0,12 1,1 0,9 1,0 0,35 0,12 Buitinės patalpos 10 m2 10,524 0,15 1,58 1,1 0,9 1,0 0,35 1,74 Materialiniai sandėliai 10 m2 6,776 0,07 0,47 1,1 0,9 1,0 0,35 0,52 Elektros energijos galingumas gamybos procesui Ev : 2,38 3. Išorės apšvietimui Statybos teritorijos apšvietimas 100 m2 174,04 0,015 2,61 1,1 0,9 1 0,90 3,29 Elektros energijos galingumas gamybos procesui Ei : 3,29 Bendras elektros energijos galingumo poreikis E : 27,20 6. EKONOMINĖ DALIS Pastato pagrindiniai techniniai ir ekonominiai rodikliai pateikti 6.1.1 lentelėje. 6.1.1 lentelė Pagrindiniai techniniai —ekonominiai rodikliai 1. Pastato statybinis tūris V=2263 m3 2. Pastato bendras plotas Pb=544,35 m2 3. Pastato naudingas plotas Pn=500,61 m2 4. Bendros darbo sąnaudos Tb=168 d.d. 5. Pastato sąmatinė vertė Sv=791,79 tūkst. Lt. 5.1. tiesioginės išlaidos St=564,847 tūkst. Lt. 5.2. netiesioginės išlaidos Sn=90,528 tūkst. Lt. 5.3. pelnas P=37,04 tūkst. Lt. 6. Darbo sąnaudos 1 m3 pastato tūrio T1=Tb/V=168∙8/2263=0,59 žm. val. 7. Darbo sąnaudos 1 m² past. bendro ploto T2=Tb/Pb=168∙8/544,35=2,47 žm. val. 8. 1 m3 pastato sąmatinė vertė S1=Sv/V=791,79/2263=349,89 Lt/m3 9. 1 m² past. bendro ploto sąmatinė vertė S2=Sv/Pb=791,79/544,35=1454,56 Lt/m3 10. Ploto koeficientas k1=Pn/Pb=500,61/544,35=0,92 11. Tūrio koeficientas k2=V/Pn=2263/500,61=4,52 Lokalinė sąmata pateikta antrame priede, darbų kiekių skaičiavimas pateiktas trečiame priede. 7. DARBŲ SAUGA IR APLINKOSAUGA 7.1. Darbų sauga Visais darbo saugos klausimais butina vadovautis DT 5-00 "Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje", DT 8-00 "Kėlimo kranų, saugaus naudojimo taisyklės", STR 1.07.02:1999 "Žemės darbai", SDTB 12 "Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai", "Darboviečių rengimo statybvietėse nuostatai", "Vikšrinių, ratinių, automobilinių ir automobilinio tipo su spec važiuokle kranų kraninko saugos ir sveikatos instrukcija", "Kėlimo kranų, darbo vadovo saugos ir sveikatos instrukcija" bei kitais veikiančiais darbo saugos dokumentais. Prieš pradedant darbus darbininkai turi buti supažindinti su technologijos projekto reikalavimais, pravedamas instruktažas, darbininkai aprūpinami darbiniais rūbais, avalyne, šalmais, apsauginiais diržais ir kita būtina įranga. Statybos darbams būtina išduoti paskyrą-leidimą. Kasant gruntą ekskavatoriais, darbininkams leidžiama dirbti ne arčiau kaip 5 m nuo ekskavatoriaus kasimo spindulio. Per darbo pertraukas ekskavatorius turi stovėti ne arčiau kaip 2 m nuo iškasos krašto, nuleistu kaušu ant žemės. Vienkaušiam ekskavatoriui važiuojant strėlė turi būti nukreipta tiksliai važiavimo kryptimi, o kaušas nuleistas 0,5 - 0,7 m iki žemės paviršiaus. Neleidžlama ekskavatoriui važiuoti su grunto pilnu kaušu. Be to neleidžiama kelti ekskavatoriaus kaušu negabaritinius grunto gabalus, rąstus, sijas, lentų ryšulius ir kt. Į transporto priemones gruntas išpilamas tik iš kėbulo šono arba judėjimo zonoje. Esamų pozeminių komunikacijų zonoje zemės darbus vykdyti galima tik gavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos rastišką leidimą. Pries pradedant kasti gruntą rekia pažymėti žemės paviršiuje požeminių komunikaciją trasas. Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti ir juos prižiūrėti statybos vadovas, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių ir dujotekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijas atsakančių organizacijų atstovai. Atkasti elektros kabelius ir dujotiekio linijas leidžiama tik kastuvais, dirbant labai atsargiai. Radus brėžiniuose nepažymėtų požeminių komunikacijų, negalima kasti žemės tol kol nebus gautas iš organizacijos, kuriai priklauso rasta komunikacija, raštiškas leidimas. Neleidžiama kasti šlapių smėlio, lioso arba piltinių gruntų, nesutvirtinant iškasos sienelių. Statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti darbus kasant labai drėgnus ir šlapius gruntus, nes keičiantis grunto drėgnumui, keičiasi ir grunto naturalaus byrėjimo kampas, todėl iškasos šlaitas gali nuslinkti ir užgriūti iškasoje dirbančius žmones. Statybos vadovas pries kiekvieną pamainą privalo apžiūrėti iškasą ir nustatyti grunto būseną. Reikalui esant, jis turi imtis priemonių apsaugoti darbininkus nuo galimų nelaimingų atsitikimų darbo metu. Prieš keliant konstrukcijas, kiekvienas elementas turi būti apžiurėtas ir atitinkamai paruoštas. Apžiūros metu tikrinamas elemento markiravimas, užkabinimo elementų stovis, konstrukcijos jtvirtinimas projektineje padėtyje. Konstrukcijų montavimui naudojami bokšteliai su aptvėrimais TL-33. Keliant nestandartinius krūvius, kurie neturi kėlimo kilpų, skylių ar žymų nurodančių jų kabinimo vietas, darbams tiesiogiai vadovauja darbų vadovas. Konstrukcijų montavimui naudojami nuimami krano kabinimo įtaisai turi buti inventoriniai. Montuojamų konstrukcijų ir taros kabinimo įtaisai turi būti paženklinti, nurodyta jų keliamoji galia, išbandymo data. Konstrukcijos keliamos tik po jų kabinimo patikimumo patikrinimo. Tam tikslui užkabinta konstrukcija pakeliama į 30-40 cm aukštį ir apžiūrima. Keliamos konstrukcijos, kad jos nesiūbuotų ir nesisuktų, prilaikomos virvinėmis atotampomis. Ant keliamų, perkeliamų ir nuleidžiamų konstrukcijų draudžiama būti žmonėms. Baigus ar pertraukus darbą, draudžiama palikti kabančias ar neįtvirtintas konstrukcijas Konstrukcijas kelti ir nuleisti būtina sklandžiai be trūkčiojimų. Po montuojamomis konstrukcijomis ir jų galimo virtimo vietoje draudžiama būti žmonėms. Atkabinti konstrukcijas nuo kabinimo įtaisų leidžiama tik tada, kai jos laikinai ar nuolatinai įtvirtintos jų pastatymo vietoje Draudžiama montuotojams vaikščioti konstrukcijomis ar jų elementais. Draudžiama vykdyti konstrukcijų montavimo darbus esant vėjo greičiui 15 m/s ir daugiau, plikledžiui, tirštam rūkui, audros metu, tamsiu paros metu be apšvietimo. Montuotojų brigada turi būti aprūpinta patikima technologine įranga (atotampos, spyriai, montavimo įrankiai). Kilnojamos montavimo kopėčios, aikštelės, pastoliai turi būti techniškai tvarkingi. Kėlimo mašinos ir mechanizmai turi būti statomi ir eksploatuojami pagal kėlimo mašinu ir mechanizmų saugaus eksploatavimo taisykles. Krovinio kėlimo lynų ir skriemulių palinkimo kampas montavimo metu neturi būti didesnis už nurodytą mašinos pase. Galimos pavojingų veiksmų zonos turi būt pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Ejimo į darbo vietą ir darbo vietoje esantys takai įrengiami ne siauresni 0,6 m ir ne žemesni kaip 1,8 m. Takai ir darbo vietos esančios 1,3 m ir didesniame aukštyje aptveriamos laikinais aptvarais. Takuose su didesniu kaip 20° nuolydžiu įrengiamos kopėčios su aptvarais arba trapus. Jei aptvarų nėra, naudojami saugos diržai. Keliai, takai ir darbo vietos, kur vyksta montavimo - demontavimo darbai, apšviečiamos ne mažiau kai 30 liuksų, neužgriozdinti, nuolat valomi. Nulipimui į tranšėjas, daubas ir išlipimui iš jų būtina įrengti lipynes su turėklais. Statinio konstrukcijų montavimo vietos tun būti atitvertos signaliniu aptvėrimu ne mažiau 5 m nutolusiu nuo montuojamų konstruktyvų kraštinių ribų. Suvirinimo aparatai, elektros kabeliai, dujų žarnos, balionai, elektrinių suvirinimo aparatų prijungimo prie srovės šaltinio įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi ir saugūs Suvirinimo elektra aparatus prie srovės šaltinio gali prijungti tik elektrikas arba pats suvirintojas, jei jis turi atitinkama kvalifkaciją ir atsakingų asmenų leidimą. Atlikti suvirinimo darbus aukštyje leidžiama tik nuo pastolių arba bokštelių. Prie montavimo darbų, naudojant elektrinius įrankius (grąžtus, pjūklus ir t.t.), jie turi būti techniškai tvarkingi. Elektriniai įrankiai turi būti apsaugoti iš išorės taip, kad į juos nepatektų kiti kūnai, vanduo, kad žmogus neprisiliestų prie tų dalių, kuriomis teka elektros srovė. Įrankių klasė turi atitikti jų naudojimo sąlygas (lauke, pavojingose ir labai pavojingose patalpose) Statybos objekte įrengiamos buitinės patalpos (pailsėti, pavalgyti, persirengti, nusiprausti ir t.t.) Buitinėse patalpose sukomplektuojama pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Objekte turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, sukomplektuotos pagal galiojančias normas. Potencialiai pavojingų darbo vietų statybvietėje sąrašas: 1. Pravažiavimo keliai. 2. Mechanizmų (keliamųjų, kranų, buldozerių, ekskavatorių, traktorių ir kt. ) darbo zonos. 3. Laikinos elektros linijos ir irenginiai. 4. Vykdant žemės darbus - veikiantys požeminiai elektros kabeliai. Vykdant darbus esamame pastate - vidaus elektros laidai, kabeliai ir įrenginiai. 5. Statant metalo konstrukcijas, įrengiant vamzdynus ir įrenginius - pjaustymo darbų zona. 6. Įrengiant stogo dangą - stogo darbų zona. 7. Įrengiant sienų konstrukcijas, vidaus komunikacijas - darbų nuo pastolių, pakeliamų mechanizmų darbų zona. 8.Montuojant sunkius irenginius ir konstrukcijas - montavimo darbų zonos. 9. Darbai vykdomi aukščau kaip 5 m nuo žemės, perdenginio ar darbo pakloto paviršiaus, kai pagrindinė priemonė apsaugoti nuo kritimo yra apsaugos diržas. 10. Elektros, ryšių, linijų, montavimas. 11. Grunto kasyba gilesnėse kaip 2 m iškasose. 12. Darbas mechanizmų, darbo zonose. 13. Darbas su veikiančiais elektros įrenginiais, kurių kintama srovė 50 Hz dažnio, įtampa kintamos srovės - aukštesnė kaip 42 V, o nuolatinės srovės - aukštesnė kaip 110 V. 14.Gaisrų gesinimas, avarinių ir gaivalinių nelaimių padarinių likvidavimas. 15. Dujinio suvirinimo ir pjaustymo darbai. 16. Suvirinimas elektra. 7.2. Aplinkosauga Prie statomo pastato statomas plastikinis konteineris, komunalinės atliekos išvežamos į savartyną kas savaitę. Statybvietėje turi būti pildomas pirminės atliekų apskaitos žurnalas, vedama atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis ir, pabaigus statybos darbus, pateikiamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Statybvietėje turi būti rūšiuojamos susidarančios perdirbimui tinkamos atliekos. Išrūšiuotos statybinės atliekos, kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus, iki statybos darbų pabaigos bus kaupiamos ir saugomos aptvertoje statybos teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje bei išvežamos atliekų tvarkytojams. Statybinės atliekos objekte turi būti tvarkomos: • Išlaužto betono gaminių laužas, sukietėjusio betono ir skiedinio likučiai pristatomi atliekų tvarkytojams perdirbimui. • medžio atraižos ir skiedros, medžio plaušo atliekos surūšiuojamos ir pristatomos atliekų tvarkytojams. • akmens vatos ir jos taros atliekos, sandarinimo putų, hermetikų balionėliai ir tara sandėliuojami konteineriuose, statybos pabaigoje bus pristatomos atliekų tvarkytojams. • ruberoido, izolo, apsauginių plėvelių, stiklo, eternito, putų polistirolo, gipskartonio plokščių atliekos sandėliuojamos aptvertoje aikštelėje ir baigus statybą pristatomos atliekų tvarkytojams. Statybos metu asbesto turinčių statybinių atliekų nebus. Statybvietėje neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos nebus naudojamos. Dulkančios statybinės atliekos turi būti išvežamos dengtose transporto priemonėse, kad vežimo metu nepatektų į aplinką. Pavojingos statybinės atliekos turi būti vežamos laikantis Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Statytojas perduodamas statinį priėmimo naudoti komisijai, turi pateikti dokumentus apie faktinį susidariusių statybinių atliekų kiekį, rūšis bei jų tvarkymo vietas. Statytojas statybinių atliekų tvarkymo dokumentaciją ir statinio priėmimo naudoti komisijos pirmininko, aplinkos apsaugos inspektoriaus ar kito savivaldybės įgalioto pareigūno reikalavimu pateikti ją arba nurodytos vietos, kur statybinės atliekos buvo panaudotos, adresą. Į projektuojamą pastatą vanduo bus tiekiamas iš esamos vandentiekio linijos. Vandentiekio ir buitinių nuotekų įvadai projektuojami nuo magistralinių tinklų šulinių. Fekalinės nuotekos bus išleidžiamos į esamą kanalizaciją. Lietaus vanduo nuo pastato stogų ir dangų bus nuvedamas į projektuojamus kiemo lietaus nuotekų tinklus ir išleidžiamos į miesto nuotakyną. Lietaus vanduo nuo pastato stogų ir asfaltuotų aikštelių bus nuvedamas į projektuojamus kiemo lietaus nuotekų tinklus ir išleidžiamos į esamą miesto nuotakyną. Lietaus vanduo nuo teritorijos žalių plotų nerenkamas. Vanduo susigers į gruntą. Šilumos tiekimas iš kvartalo šiluminių tinklų kameros. Greta projektuojamo pastato orą teršiančių įmonių nėra. Sklypo teritorijoje saugotinų vertingų medžių nėra. Į projektuojamą pastatą vanduo bus tiekiamas iš esamos vandentiekio linijos. Nuotėkų tvarkymas Buitinės nuotekos bus išleidžiamos į esamą miesto buitinių nuotekų liniją. Duomenys apie nuotėkas ir jų valymą. Nuotekos papildomai nevalomos, jos išleidžiamos į miesto lietaus ir buitinio vandens nuotakyną. Projektuojamas pastatas nesusijęs su ūkine veikla, dėl kurios į aplinkos orą gali būti išmetami teršalai. Pastatui šilumos tiekimas numatomas iš miesto šiluminių tinklų. Šiuo metu administracinio pastato sklypo teritorijoje yra pieva, sklypas neužstatytas. Sklype medžių nėra. Teritorijoje bus įrengiamos kietos dangos ir vejos. Projektuojamas pastatas nepriskiriamas rizikos ir avarinių situacijų grupei, avarijų likvidavimo planai nesudaromi ir prevencinės priemonės nenumatytos. IŠVADOS 1. Susipažinta su pastato statybą ir projektavimą reglamentuojančiais dokumentais, statybos proceso teisiniais reikalavimais, dokumentacijos rengimo tvarka. 2. Aprašyti svarbiausi statinio architektūriniai sprendimai, konstrukcijų parinkimas, įvertinant statinį veikiančias apkrovas, apskaičiuotos šiluminės varžos. Nubraižytas sklypo planas (M 1:200), pastato fasadai (M 1:100), pastato pamatų, aukštų, perdangos ir stogo planai (M 1:100), taip pat nubraižytas charakteringas pastato pjūvis (M 1:50). 3. Atlikti kiaurymėtos gelžbetoninės plokštės, gelžbetoninės kolonos ir sekliojo pamato konstrukcijų skaičiavimai. Nubraižyti šių konstrukcijų brėžiniai. 4. Aprašyti gelžbetoninių elementų montavimo, mūro ir apdailos darbų vykdymo metodai. 5. Sudarytas statybos darbų vykdymo kalendorinis grafikas, atlikti darbų kiekių ir darbo sąnaudų skaičiavimai, parinktas savaeigis kranas ir kiti mechanizmai. Nubraižytas statybvietės planas. 6. Sudarytos lokalinė ir objektinė sąmatos. 7. Aprašyti darbų saugos reikalavimai. Aprašyti pagrindiniai aplinkos apsaugos reikalavimai statybvietėje ir atliekų tvarkymo būdai. 8. Statybvietėje vidutiniškai dirba šešiolika darbininkų, objekto statybos trukmė 112 dienų. 9. Objekto vertė 791,79 tūkst. Lt., pelnas 37,04 tūkst. Lt. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Civilinių pastatų konstrukcijos. A. Nakas, J.Gajauskas, M.Prikšaitis, Vilnius 1992m. 2. СНиП 2.02.01-83, “Oснования зданий и сооружений”, Москва, Стройиздат, 1985. 3. СНиП 2.01-07-85. Строителные нормы и правила. Нагрузки и воздействия. Государственный комитет по делам строителъства- М.: ЦИТП Госстроя СССР, 1986. 4. Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvai, Vilnius 2006m. 5. Gelžbetoninės konstrukcijos. I. Jokūbaitienė, V, Jokūbaitis, A. Kudzys, P. Vainiūnas. Statybos darbų technologija, 1988m. 6. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas/Metodiniai nurodymai. Valikonis J., Venckevičius V. - Kaunas, KPI, 1997. 7. Lietuvos respublikos statybos įstatymas 2001 11 08 Nr. IX - 583. 8. LST EN 1992-1-1 Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės. 9. Pastatų statybos technologija. E. Zavadskas, 2000m. 10. Statybinių kranų techninių rodiklių žinynas 1dalis, Vilnius 1985m. 11. STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga. 12. STR 2.01.04:2004 Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai. Valstybės žinios, 2005, Nr.100-3733. 13. STR 2.05.01:2005. Pastatų atitvarų šiluminė technika. Valstybės žinios, 2005, Nr.100-3733. 14. STR 2.05.04:2004. Poveikiai ir apkrovos. Valstybės žinios, 2003, Nr.59-2683. 15. Šimkus J. „Gruntų mechanika, pagrindai ir pamatai“, Vilnius, Mokslas, 1984. 16. Ustinovičius L., Migilinskas D., Mikša P., Zavadskas E., Minasovicz A. „Statybos planavimas ir darbų grafikai“. Vilnius: Tecnika, 2006 m. 17. Zavadskas E. K., Mikša P., Sakalauskas R., Šimkus J. R., Ustinovičius L. „Statybos organizavimas“. Vilnius: Tecnika, 2009m. 18. Žukauskas M. „Sekliųjų pamatų ir jų pagrindų projektavimas. Metodiniai nurodymai“, Kaunas, KPI, 1989. 19. 20. Šaltinis: https://www.mokslobaze.lt/seimos-klinikos-pastato-projektavimas.html
Šį darbą sudaro 21780 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- ĮVADAS 5
- AIŠKINAMASIS RAŠTAS 7
- 1. STATINIO STATYBOS TEISINIS REGLAMENTAS 7
- 1.1. Privalomųjų techninio projekto rengimo dokumentų bei pagrindinių normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas techninis projektas, sąrašas 7
- 1.1.1. Pagrindinių normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas techninis projektas, sąrašas: 7
- 1.1.2. Pagrindinių normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas techninis projektas, sąrašas: 7
- 1.2. Esminiai statinio reikalavimai 9
- 1.3. Esminiai statinio architektūros reikalavimai 9
- 1.4. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema 10
- 1.5. Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka 10
- 1.6. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka 12
- 1.7. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka 13
- 1.8. Vadovavimas statybos darbams 14
- 2. ARCHITEKTŪRINĖ DALIS 15
- 2.1. Trumpa pastato charakteristika 15
- 2.2. ŠILUMINĖS VARŽOS IR ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS 17
- 2.2.1. Išorinės sienos varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas 17
- 2.2.2. Sutapdinto stogo visuminės šiluminės varžos ir šilumos perdavimo koeficiento apskaičiavimas 20
- 2.2.3. Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas 22
- 3. KONSTRUKCINĖ DALIS 26
- 3.1. Pagrindiniai reikalavimai skaičiavimui 26
- 3.2. Poveikiai ir apkrovos 27
- 3.2.1. Konstrukcinių apkrovų skaičiavimas 27
- 3.2.3. Klimatinės sąlygos 30
- 3.2.4. Sniego apkrova 30
- 3.2.5. Vėjo apkrova 31
- 3.3. Sekliojo pamato skaičiavimas 32
- 3.3.1. Projektavimo duomenų apdorojimas 32
- 3.3.2. Apkrovų skaičiavimas į pamatą 34
- 3.3.3. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų duomenys 35
- 3.3.4. Pamato įgilinimo dydis 35
- 3.3.5. Pamato pado matmenų nustatymas 36
- 3.3.6. Įtempimų grunte po pamato padu tikrinimas 38
- 3.3.7. Pamato nusėdimo skaičiavimas 40
- 3.3.8. Bendrosios pamato ir pastato deformacijos 45
- 3.3.9. Pamato konstrukcijos armavimo skaičiavimas 45
- 3.4. Plokštės projektavimas 47
- 3.4.1. Bendrieji duomenys 47
- 3.4.2 Skaičiuojamosios apkrovos ir įražos 48
- 3.4.3. Plokštę veikiančių apkrovų charakteristinės reikšmės 50
- 3.4.4. Plokštę veikiančių apkrovų skaičiuotinės reikšmės pagal saugos ribinį būvį 50
- 3.4.5. Tuštumėtos plokštės skaičiuojamasis skerspjūvis 51
- 3.4.6. Tuštumėtos perdangos plokštės išilginės armatūros apskaičiavimas 53
- 3.4.7. Įstrižojo pjūvio stiprumo tikrinimas 53
- 3.4.8. Skresinės armatūros skaičiavimas 55
- 3.4.9. Įlinkių skaičiavimas 56
- 3.5. Gelžbetonimės kolonos projektavimas 59
- 3.5.1. Bendrieji duomenys 59
- 3.5.2. Apkrovos ir įražos 60
- 3.5.3. Išilginės armatūros parinkimas ir skaičiavimas 60
- 3.5.4. Skersinės armatūros parinkimas 66
- 3.5.5. Pamato skaičiavimas praspaudimui 66
- 4. TECHNOLOGINĖ DALIS 69
- 4.1. Statybos darbų vykdymo metodai 69
- 4.1.1. Žemės darbai 69
- 4.1.2. Mūro darbai 69
- 4.1.3. Montavimo darbų vykdymas 71
- 4.1.4. Stogo įrengimas 76
- 4.1.5. Langų ir durų montavimas ir pridavimas 78
- 4.1.6. Apdailos darbai 79
- 4.2. Darbų kokybės kontrolė 81
- 4.3. Darbų kiekių skaičiavimas 81
- 4.4. Mašinų ir mechanizmų parinkimas 83
- 4.4.1. Montavimo prietaisų parinkimas 83
- 4.4.2. Savaeigio krano parinkimas montavimo darbams 85
- 4.4.3. Kitų statybinių mašinų ir mechanizmų parinkimas 88
- 5. ORGANIZACINĖ DALIS 88
- 5.1. Kalendorinio plano parametrų nustatymas ir skaičiavimas 88
- 5.2. Kalendorinio grafiko sudarymas 89
- 5.3. Gamybinių išteklių pareikalavimo kalendoriniai grafikai 89
- 5.3.1. Darbininkų darbo grafikas 89
- 5.4. Statybos plano sudarymas 90
- 5.4.1. Bedrieji nurodymai 90
- 5.4.2. Mechanizmų išdėstymo vietų projektavimas 91
- 5.4.3. Pavojingų zonų nustatymas 91
- 5.4.4. Laikinų privažiavimų ir kelių projektavimas 92
- 5.4.5. Sandėlių projektavimas 92
- 5.4.6. Laikinų tarnybinių ir buitinių patalpų projektavimas 96
- 5.4.7. Laikino vandentiekio projektavimas 96
- 5.4.8. Laikinųjų elektros linijų projektavimas 99
- 6. EKONOMINĖ DALIS 100
- 7. DARBŲ SAUGA IR APLINKOSAUGA 101
- 7.1. Darbų sauga 101
- 7.2. Aplinkosauga 104
- IŠVADOS 106
- LITERATŪROS SĄRAŠAS 107
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Statybos bakalauro darbas
- 109 psl., (21780 ž.)
- Word failas 1 MB
- Lygis: Universitetinis
Atsisiųsti šį bakalauro darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
