Pramoninės visuomenės formavimasis

žemės ūkio maisto produktų gamyba, mokslininkai pavadino žemdirbių̃ (agrãrine). Tokioje visuomenėje asmens padėtis priklausė nuo kilmės ir turimos žemės valdos dydžio. Skirtumai tarp visuomenės grupių milžiniški. Valdantieji, pavyzdžiui, viduramžių feodalai, buvo nedidelės valdžią savo rankose sutelkusios privilegijuotos grupės. Gyventojų dauguma – žemvaldžiams paklūstantys, įvairias prievoles privalantys atlikti beteisiai valstiečiai. Žemdirbių visuomenėje miestiečiai sudarė mažumą lyginant su kaimo gyventojais. Nebuvo mokslo ir žinių didelio poreikio, tad rašyti ir skaityti mokėjo vos vienas kitas žmogus. Dėl stiprios tradicijų ir papročių įtakos, luominės santvarkos ypatumų žemesniųjų visuomenės sluoksnių atstovai turėjo menkas galimybės pakeisti savo padėtį. Gyvendami uždaromis žemdirbių bendruomenėmis žmonės nepasitikėjo naujovėmis, nesiekė lavinti savo įgūdžių ir tobulėti.
XVIII a. pab. dėl pramonės perversmo padarinių pirmiausia Europoje ėmė formuotis nauja pramonnė (indùstrinė) visuomenė. Joje pagrindine žmonių veikla tapo mechanizuota pramoninė prekių gamyba. Vietoj rankų darbo, vėjo, vandens energijos imtos naudoti naujos energijos rūšys: anglys, nafta, elektra. Išaugę pramonės centrai – miestai – gyventojų skaičiumi nustelbė kaimus. Mažėjo luominės priklausomybės reikšmė. Nyko žmonių uždarumas, neraštingumas, atotrūkis tarp visuomenės grupių, formavosi nauji sluoksniai. Žmones imta vertinti pagal įgytą išsimokslinimą, verslumą ir profesinius įgūdžius.
konkrečią valandą. Darbininkai turėjo paklusti griežtai fabrikų drausmei, dirbti keturiolika ar šešiolika valandų per parą. Paros ritmą reguliavo ne bažnyčios varpai, o fabriko sirenos, pranešančios darbo pradžią, pertrauką ir pabaigą. Žmonės turėjo būti punktualūs, kad nepavėluotų į darbą ar traukinį.
Miestų visuomenė ( 2 )
Nekontroliuojamas urbanizacijos procesas sukėlė daugybę naujų problemų. Perpildytuose darbininkų rajonuose žmonės gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, plito ligos ir epidemijos. Dėl užteršto geriamojo vandens visą XIX a. Europoje siautė choleros epidemija, nusinešusi tūkstančių žmonių gyvybes. Dėl pramonės perversmo padarinių itin sparčiai augo gyventojų skaičius. XVIII a. Europoje gyveno 140 mln. žmonių, o XIX a. pabaigoje jau daugiau nei 400 mln. Valstybėms norint įvertinti šalių visuomenę, daugelyje Europos valstybių prasidėjo reguliarūs gyventojų surašymai. Dėl ūkį ištinkančių krizių
XIX a. II pusėje Europoje ėmė trūkti darbo....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!