Pramonės perversmo įtaka Lietuvos visuomenei

Panaikinus baudžiavą Lietuvoje feodalinę santvarką pakeitė kapitalistinė santvarka, baudžiavą keitė laisvai samdomas darbas už užmokestį. Pagal naują tvarką valstiečiams buvo leista pirkti ir parduoti žemę, jie skatinti jungtis į ūkines organizacijas.
Pokyčiai ūkyje: nyko trilaukė žemės ūkio sistema, ėmė vyrauti daugialaukė sėjomaina, pradėtos naudoti trąšos, žemės arimo pagrindiniu įrankiu tapo plūgas, o kūlimo – arklinės ir garinės kuliamosios mašinos.
Pramonė ir naujovės transporto srityje: nyko cechai, manufaktūros, kūrėsi gamyklos, fabrikai; atsirado laisvai samdomų darbuotojų paklausa; atsirado geležinkeliai, kuriais buvo gabenami įvairūs kroviniai, vėliau atsirado ir keleivinių traukinių; atsirado arklių traukiamas tramvajus („konke“)‘ 1896 m. – pirmasis automobilis Lietuvoje; atsirado telegrafo linijų tinklas, telefonas.
Nesugebantieji prisitaikyti prie gamybos pokyčių nuskurdo.
Didžiausi Lietuvos pramonės centrai buvo Vilnius, Kaunas, Šiauliai.
Lietuvos prekyba ir pramonė buvo kitataučių rankose, todėl XIX a. pabaigoje pradėjusi formuotis lietuvių prekybos, pramonės buržuazija kaime susidūrė su lenkų ir rusų dvarininkais, o miestuose – su kitataučių, ypač žydų, verslininkais. Lietuviai nevengė skelbti ir antisemitinių straipsnių, nors žydai daug prisidėjo prie Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!