Pramoginio renginio scenarijus

ĮVADAS
Dažnai manoma, kad parašyti renginio scenarijų labai paprasta: tereikia sudėlioti programos „numerius“ pagal tam tikrą tvarką, parašyti keletą sakinių, ir darbas baigtas. Taip pat gana plačiai paplitusi nuomonė, kad sukurti renginio scenarijų – tai parašyti tekstą (vedėjų, personažų ir pan.). Scenarijus – tai kur kas daugiau nei tekstas. Tekstas – tik nedidelė, galbūt labiausiai „apčiuopiama“ scenarijaus dalis. Kur kas didesnę jo dalį sudaro renginio scenarinis-režisūrinis sumanymas, medžiagos atranka ir montažas, režisūrinių priemonių (šviesos, garso, simbolių ir kt.) parinkimas.
Scenarijaus kūrimas – kūrybinis procesas. Turintiems lakią fantaziją, tam tikrus rašymo įgūdžius kurti scenarijus sekasi lengviau. Kitiems scenarijaus rašymas tampa ilgu, daug energijos ir pastangų reikalaujančiu kūrybiniu išbandymu.
Augant pramoginių renginių populiarumui vis labiau didėja dramaturgijos poreikis. Scenarijai rašomi įvairiomis temomis, tačiau pasigendama įvairiapusiškesnių išradingų programų, ypač jaunimui. Tyrimai rodo, kad mokyklose organizuojami veikla dažnai nėra patrauklūs mokiniams: renginiai neįdomūs, menkai ugdomas kūrybiškumas.
Savo darbe pasistengsiu aprašyti koks turėtų būti pramoginio renginio scenarijus, kad renginys būtų naudingas, teikiantis džiaugsmą, pamokantis bei plečiantis akiratį. Pristatysiu pramoginio renginio scenarijaus rengimo etapus ir specifiką bei pramogų reikšmę vaikų gyvenime.
.
I. RENGINIO SAMPRATA
Renginys – tai vieningas, laike ir erdvėje apribotas žodžių, veiksmų, vaizdų junginys, skirtas tam tikrai temai atskleisti ir išreikštas atitinkamomis priemonėmis bei metodais (Surginienė, 1987).
Renginys – tai, kas rengiama, surengta (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, p. 653).
II. PRAMOGA
2.1. Pramogos samprata
Anot N. Grinevičienės pramoga yra tai, kas sukelia malonumą, padeda atsipalaiduoti, išvengti nuobodulio, apatijos, atstatyti psichinę pusiausvyrą, kas imponuoja, patraukia, užima.
Pasak lenkų sociologo A. Kaminskio pramoga – tai aktyvus poilsis, savitikslė veikla, kurioje vyrauja žmogaus fantazija.
N. Andersenas, M. Kaplanas ir D. Belas pramogą apibūdina kaip kompensaciją už darbo nemalonumus.
Pramoginės veiklos tikslas – rekreacija, žmogaus psichinių jėgų atkūrimas. Siekiant šio tikslo, pramoga žmogaus gyvenime atlieka svarbų, daugiaplanį vaidmenį. J. Geniušas rašė: „Pažiūrėki, kaip pasikeičia žmonės, pramogų nuotaikos pagauti: kiek sąmojo, kiek linksmumo, gyvumo! Kiek pasitenkinimo veiduose, akyse. Tarytum gyventi taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!