Požiūris į mirtį ir mirštančiuosius

XX amžiaus pradžioje mirtingumo monopolija priklausė vaikams. Nemažai kūdikių mirdavo gimdami, daugybę jaunų gyvybių nusinešdavo infekcinės ligos – gripas ir kokliušas. Daugelis vyresnių žmonių mirdavo nuo atsitiktinių traumų, net vėžys ar širdies ligos buvo diagnozuojamos prieš pat mirtį, nes neturėta ankstyvos diagnostikos priemonių ir efektyvaus gydymo metodų. Bet kurio amžiaus žmonės mirdavo staigiai, neretai praėjus vos kelioms valandoms ar kelioms dienoms po žinios apie artėjančią mirtį. Beveik iki XX amžiaus vidurio žmonės mirdavo namuose, apsupti savo šeimos ir draugų. Mirštančiojo globa buvo svarbi gyvenimo dalis ir jos buvo mokomasi nuo pat vaikystės. Buvo įprasta, kad moterys slaugo sergančiuosius, tvarsto žaizdas, ruošia ir paduoda vaistus. Mirtis buvo natūrali gyvenimo dalis. Agrarinėje visuomenėje žmonės buvo esmingai susiję su natūraliu pradžios ir pabaigos, sodinimo ir derliaus nuėmimo, gimimo ir mirties ciklu.
Šiandien – priešingai, dažniausiai miršta seni žmonės ir miršta nuo lėtinių, degeneracinių ligų. Neretai kurį laiką žmogus suvokia, jog artinasi mirtis: mirimas trunka ilgiau. Retam iš mūsų tėra tekę matyti mirštant mylimą žmogų, nors anksčiau tai buvo gana įprastas patyrimas. Šiuo metu dauguma žmonių miršta ligoninėse arba slaugos įstaigose, kurios iš esmės perėmė rūpinimosi mirimo procesu funkcijas. Tokią padėtį lėmė beveik 50 metų trunkanti medicinos mokslo pažanga, leidžianti ligoninėje teikiamomis procedūromis trumpesniam ar ilgesniam laikui atitolinti mirtį. Formalios su mirtimi susijusios ceremonijos nebevyksta namuose ir šeimoje. Šias funkcijas perėmė profesionalai, kurie tikra to žodžio prasme užsiima mirties verslu. Išskyrus gyvenančius labiausiai apleistuose ir skurdžiuose didžiųjų miestų rajonuose, kur net mažiems vaikams nekelia nuostabos smurtinė mirtis, ir tuos, kuriems teko iš arti patirti siaubingas AIDS pasekmes, visi kiti, priešingai nei vyresnieji, mirtį dabar įsivaizduoja kaip išgalvotuose televizijos siužetuose, o ne iš asmeninės patirties. Mūsų tradicijos, pagal kurias mirtis anksčiau buvo laikoma neišvengiama gyvenimo patirties dalimi, šiuo metu visiškai pasikeitė: mirtis tapo svetima ir baugi.
Pasaulyje egzistuoja daugybė senesnių ir naujų teorijų apie mirtį, pavyzdžiui, mirtis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!