Pozityvizmas

Empirizmas arba pozityvizmas yra gnoseologinė pažiūra, kuri realaus pažinimo vertę teikia tik juslinei patirčiai teigdama, kad mes tikrai pažinti galime tik tai, ką galime jusliškai patirti.
Yra 2 sv.pažinimo būdai – aiškinimas ir supratimas. Aiškinimo paskirtis – nustatyti dėsningu-mus. Šis būdas sociologijoje vadinamas pozityvizmu.(Todėl, kad panašus į gamtos mokslus).
A.Comte savąją filosofiją pavadino pozityviąja filosofija; 19 a.vid.jis išrado žodį soc.fizika, vėliau – sociologija. Jis parašė „Pozityviosios filosofijos kursas“.Išskyrė žmonijos vyksmą į 3 tarpsnius: religinį, metafizinį ir pozityvinį.
Pozityvistiniu nusistatymu tikruoju bet kokio pažinimo pagrindu tenka laikyti tik jusles. Tarp proto ir juslių esminio skirtumo nėra. Protinio pažinimo rezultatas – sąvokos, nėra dalykų esmės išraiška, o tiktai etiketinis jų apibendrinimas. Šita prasme pozityvizmas kartu yra ir sensualizmas, ir nominalizmas. Kadangi juslės teatskleidžia atskiras juslines savybes, tai pozityvizmas yra pri-erstas mūsų pažinimą apriboti tiktai apraiškų (fenomenų) pažinimu. Tuo būdu pozityvizmas savai-me yra ir fenomenalizmas, t.y. kraštutinis požiūris, kuris sako, kad mūsų protas yra patyrimo duo-menų sankaupa.
Norint pozityvizmą kritiškai vertinti, tenka vertinti ir visas pozityv.išvadas (sensualizmą,nomi-nalizmą) , nes jos yra ne tik pozit.išvados, bet ir prielaidos.
Pozityv.yra teisingas, kiek jisai nurodo, kad kiekv.žmogiškasis pažinimas prasideda patirtimi, bet neteisingas, kiek jisai teigia, kad kiekv.žmog.pažinimas ir baigiasi tiktai patirtimi.
Metafizine prielaida –„Tėra realu, ką galime juslėmis patirti“ atsiskleidžia visas vidinis pozityviz-mo prieštaringumas. Tokia prielaida yra metafizinė 2 prasmėm: 1)kad liečia pačią tikrovės visumą, 2) ji nėra nei betarpiškai juslinė, nei ja paremta mokslinė išvada. Vadinasi, neigdamas metafiziką, pozityvizmas patsai virsta metafizika, ir tik iš t.t.metafizinių nusistatymų yra išaugęs.
Anot A.Comte‘o sociologija kaip empirinis, pozityvus, tikslus bei konstruktyvus mokslas turėtų tapti priešinimu metafizinės filosofijos svarstymams, kuriuos jis laikė nekonstruktyviais, retrogradiškais ir nenaudingais.
Mokslas privalo būti prognostinis, t.y. numatyti tolesnę raidą, nori matyti, kas bus toliau, kaip plėtosis sociologinė raida. 19 a. sociologus- A.Comtas, K.Marxas, H.Spenceris –užvaldė ta pati idėja: spręsti spciologijos objekto klausimą ir atskirti jį nuo kitų mokslų. Jei nebūtų soc.aplinkos, neatsirastų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!