Filosofijos pradmenys

Filosofijos egzamino klausimai 1. Filosofijos esmė, kilmė, reikšmė visuomenėje. 2. Filosofija ir išmintis. 3. Kokius klausimus vadiname filosofiniais, kuo jie skiriasi nuo kasdienių? 4. Filosofijos santykis su mokslu, menu ir religija. 5. Apibūdinkite Aristotelio ir Platono būties sampratas. 6. Materialistinė būties interpretacija filosofijoje. 7. Objektyviojo idealizmo tradicija sprendžiant būties klausimus. 8. Būties samprata šiuolaikinėje filosofijoje. 9. Palyginkite racionalistų ir empiristų pažinimo sampratas. 10. Kodėl Hume vadinamas filosofu skeptiku? 11. Kodėl I. Kanto pažinimo samprata vadinama Kopernikišku posūkiu? 12. Determinizmas ir indeterminizmas. 13. Determinizmo taikymas socialiniam pažinimui. 14. Žmogaus laisvės problema. 15. Ar galima pažinti tiesą? Kokias žinote tiesos teorijas? 16. Empirizmas, racionalizmas ir iracionalizmas kaip pažinimo teorijos. 17. Palyginkite kasdienio ir mokslinio žinojimo sampratas. 18. Apibūdinkite mokslo vystymosi būdus (evoliucinis, revoliucinis). 19. Žmogaus visuomeniškumas kaip jo buvimo pasaulyje forma. 20. Asmens buvimas šeimos, bendruomenės, valstybės dalimi (institucionalizacija). 21. Žmogaus samprata antikoje. 22. Žmogaus samprata viduramžiais. 23. Žmogaus samprata renesanse. 24. Žmogaus filosofija XX amžiuje. 25. Apibūdinkite pirminę ir antrinę socializaciją. 26. Kokie veiksniai lemia asmens tapatumą? 27. Kaip keičiasi moralės samprata postmodernioje visuomenėje? 28. Kokie moderno ir postmoderno kaip socialinių būvių bruožai? 29. Apibūdinkite informacinės visuomenės pagrindinius bruožus. 30. Apibūdinkite politinius, ekonominius, teisinius, socialinius ir technologinius informacinės visuomenės kūrimo veiksnius. ATSAKYMAI 1. Filosofijos esmė yra skatinti žmogų mąstyti, plėsti savo pasaulėžiūrą ir dalytis dvasiniais lobynais tarpusavyje su kitais.Filosofija žmogui reikalinga,kad jis susivoktų aplinkoje,suprastų savo misiją šioje žemėje, žmogus tarsi pasmerktas filosofuoti. Filosofija atsirado,kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jo rūpimus klausimus. Filosofai mitus vertino kritiškai,tačiau filosofija atsirado būtent dėl mitologinio pasaulio aiškinimosi. Filosofijos atsiradimas reiškė naują kultūros vystymosi etapą. 2. Žodis filosofija yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia "išminties meilė". Sokratas teigė,kad filosofija tai nėra išmintis,o ji yra tik kelias į išmintį. Filosofija gali atvesti į reikiamą poziciją ir padėti semtis išminties, tačiau, be žmogaus individualių pastangų, to padaryti nepavyks. 3. Filosofiniai klausimai - egzistencijos, būties klausimai, kasdieniniai kl. - daugiau buitiniai. Fil. prasideda klausimais, kai kasdieninis pasaulis darosi nebe savaime suprantamas,žmogus pradeda flosofuoti, užduoti filosofinius klausimus. Filosofuodamas žmogus bando pažvelgti į pasaulį iš šalies įprasminti savo ir pasaulio santykį, pamato daiktus„kitoje šviesoje“, pasaulis praranda suprantamumą. Fil. atsiranda ten, kur nubunda žmogus. 4. Mokslas pazysta pasauli, fil. masto pasauli, mokslas siekia pertvarkyti pasauli, fil. ji tyrinėja toki, koks yra, mokslo tiesos objektyvios, fil. - subjektyvios. Panašumai: Fil. ir mokslas kelia ta pati klausima - pažinti visa, kas yra, tiek mokslas apima filosofines prielaidas, tiek fil-je gludi tam tikras„empirinis turinys. Fil. ir menas. Skirtumai: fil-je gaunamos sintetines abstrahuotos idėjos, mene-konkretus pavidalas, Fil-je racionalus pažinimas, mene - jausminis, fil. apmasto mena, menas - ne, Fil. tikslas-tiesa, meno-grožis. Panašumai: ir fil. ir menui rupi kūryba, fil. ir menas nesiekia praktines naudos, abu-vaizduotes padarinys. Atitraukia žmogų nuo kasdienybes, pastato akis i aki su trans. paslaptimi. 5. [is lapu] 6. Pirmiesiems graikų mąstytojams problemiška atrodė ne tiek pasaulio sandara, kiek jo kilmė. Buvo klausiama, iš ko pasaulis atsirado,apie daiktų pradą,ugnį,vandenį,orą,žemę. Pvz. Aristoteliui būtis - realūs daiktai, substancijos, turinčios beformę materiją ir formą, kuri leidžia apibrėžti konkretų daiktą. Daiktas virsta tuo, kuo jis yra materijai susijungus su forma, nes materija be formos galima tik kaip pirminis pradas, o daiktuose tai- absoliuti negalimybė. 7. Žymiausiu idealistinės krypties atstovu iki šiol laikomas jos pradininkas Platonas (427-347 pr.Kr.) Jis sukūrė idėjų pasaulį – atskirą, nuo juntamo pasaulio, nepriklausantį, amžiną ir idealų pasaulį. Jo nuomone, jis ir yra realusis pasaulis, tikroji būtis. Idėja – tai daikto esmė, sąlygojanti jo rūšinę priklausomybę, ji egzistuoja idėjų pasaulyje, kurį suvokti galime tik protu. Idėjos nuo daiktų nepriklausomos, daiktai tėra netobuli idėjų įsikūnijimai. 8. Būties klausimas arba "Kas yra būtis?" domina mąstytojus jau nuo Platono laikų. Visa šiuolaikinė filosofija kalba apie būtį kaip apie duotą, kaip savaime suprantamą dalyką, visai nesiekdama išsiaiškinti, kas sudaro būties esmę ir prasmę. Filosofijoje būties sąvoka reiškia pirmiausia tai,kam būdinga būti,kas būna,yra,egzistuoja. Keldami būties problemą filosofai klausia kas egzistuoja ir kaip rgzistuoja,ką tai reiškia egzistuoti. 9. Racionalizmas - fil. kryptis, kuri pažinimo pagrindu ir kriterijumi laiko protą. Visos mūsų žinios išvedamos iš proto tiesu. Racionalizmo pradininkas – Dekartas - teisingos tos žinios, kurios, aiškios, akivaizdžios arba logines dedukcijos būdu gali būti išvestos iš kitų tiesų. „Mastau vadinasi esu“. Empirizmas pažinimo pagrindu laiko jusline patirti. Nieko nėra prote, ko prieš tai nėra buvę pojūčiuose. 10. Tačiau Humas bando atrasti tos iliuzijos kilmę ir įsitikina, kad jos šaltinis protas , arba proto tikėjimas, kad iš vieno seks kita, jei jau taip yra buvę. Kadangi jau pačiu patyrimo momentu mes kuriame ir matome priežastis ir padarinį, tai neišvengiamai tampa įpročiu. Tai jokiu būdu nereiškia, kad priežasties ir padarinio santykis atrandamas a priori. Ir didžiausiam kvailiui aišku, kad mąstydami vandenį ( sąvoką ), analitiškai neišmąstysime jo šlapumo. Kad vanduo yra šlapias aišku iš patyrimo. Kas yra šlapia, mes pajuntame tik prisilietę prie daikto, turinčio šią savybę, tačiau kitą kartą mums nereikės kišti rankos į vandenį, kad galėtumėm pasakyti - jis šlapias. Protas jaučia, kad taip bus. Šis jausmas yra įpročio pasekmė. Įprotis suriša sąvokas. Vanduo gali būti šlapias. Ugnis - karšta. Humas teigia, kad dėl nuolatinio vaizdinių ėjimo kartu ar vienas po kito, žmogaus sąmonė sukuria priežasties ir padarinio ryšį. Priežastinis ryšys iš esmės yra grįžtamasis. 11. Koperniškasis posūkis. Subjektą Kantas pasiūlė laikyti aktyviuoju pažinimo veiksmo poliumi: ne mūsų sąmonė prisitaiko prie daiktų, bet daiktai prisitaiko prie sąmonės. Žinojimas galimas tik todėl, kad žmogaus protas į suvokiamąjį kosmosą įneša savąją tvarką. Šį naują požiūrį į pažinimą Kantas pavadino savo “Koperniškuoju posūkiu”. Kopernikas paaiškino regimųjų žvaigždžių sukimąsi tuo, kad iš tiesų juda pats stebėtojas. Analogiškai Kantas paaiškino regimąją pasaulio tvarką tuo, kad iš tiesų ši tvarka priklauso pačiam subjektui. 12. Determinizmas - tai požiūris, kad visi pasaulio reiškiniai paklūsta aiškiai tvarkai, yra dėsningi (lot. determinavę - apibrėžti nuspręsti). Interpretuojant determinizmo sąvoka plačiau, ji apima ir kauzalizma, ir finalizmą. Ne tik Laplace'as, bet ir Wolfas gali būti traktuojami kaip deterministai. Wolffo nuomone, pasaulio kaip mašinos tobulumas gali būti paaiškinamas tik Dievo galia ir gerumu. Laplace'o požiūris labai skiriasi nuo Wolffo. Pirmasis gamtos problemą aiškina grynai kauzališkai, remdamasis vien natūraliomis priežastimis, o ne už jos ribų esančiu tikslu. Determinizmo, ypač kauzalinio, šalininkai buvo įsitikinę, kad pasaulyje, kuriame egzistuoja griežta reiškinių tvarka, t.y. viešpatauja būtinumas, negali būti atsitiktinumų. 13. Filosofai determinizmo principus taiko ne tik gamtos, bet ir socialinių reiškinių aiškinimui. Tikslai, skirtingai nuo priežasčių, yra ne materialūs, o idealūs. Jie egzistuoja sąmonėje, turi ne fizinę, o dvasinę prigimtį. Kauzalinio determinizmo principo negalima taip paprastai taikyti visuomenei, kaip jis taikomas gamtai. Žmonių veiklos tikslingumo pripažinimas tarsi reikalauja tirti visuomenę remiantis finalumo principu, o kauzalumo principą taikyti daugiau gamtos sferai. 14. Žmogaus laisvės problema - viena iš praktinės filosofijos sričių. Ji apima laisvės sampratą, jos vykdymo galimybes. Klausimai: “kas yra laisvė”, “kada žmogus yra laisvas”, “kokią turime poelgių alternatyvą ir kaip ją vertinti “ bei daugelis kitų seniai yra filosofijos dėmesio objektas. Laisvė suteikia žmogui individualumą. Tik laisvės dėka žmogus tampa tuo, kuo jis nori būti, tai yra savimi.Taigi, laisvės buvimas neatskiriamas nuo žmogaus kaip asmenybės sampratos. Laisvės problema neatsiejamai susijusi su etikos problema.Dorovė neegzistuoja be laisvės.Todėl laisvės nagrinėjimus randame ne tik specialiai laisvei skirtuose filosofų darbuose, bet ir etikos problemas nagrinėjančiuose darbuose, kaip pavyzdžiui I. Kanto teorijose. Šiame darbe kaip tik ir apžvelgiama pati laisvė, žmogaus ir laisvės ryšys, bei kelių žmonių laisvių egzistavimas kartu. 15. Norint pažinti tiesą, reikia gilintis į save. Augustinas išreiškė mintį, kad visokios žinios yra abejotinos, išskyrus žinojimą to, kad “aš esu” ir ”aš mąstau”.Todėl tiesa apibrėžiama kaip panašumas tarp intelekto ir daikto. Taigi pažinti tą panašumą, reiškia pažinti tiesą. Tačiau tiesos jokiu būdu negalima pažinti pojūčiais. 16. Racionalizmas - fil. kryptis, kuri pažinimo pagrindu ir kriterijumi laiko protą. Visos mūsų žinios išvedamos iš proto tiesu. Racionalizmo pradininkas – Dekartas - teisingos tos žinios, kurios, aiškios, akivaizdžios arba logines dedukcijos būdu gali būti išvestos iš kitų tiesų. „Mastau vadinasi esu“. Empirizmas pažinimo pagrindu laiko jusline patirti. Nieko nėra prote, ko prieš tai nėra buvę pojūčiuose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!