Poveikio aplinkai vertinimas

Į aplinkos orą išmetama daugybė teršalų, kurie vienaip ar kitaip įtakoja ją. Vykstant cheminiams procesams atmosferoje iš pirminių išmestų teršalų susidaro ir antriniai. Tiek pirminiai, tiek ir antriniai teršalai dalyvauja medžiagų apykaitos cikle, kurie apima atmosferą, dirvą, vandenį ir biosferą. Netiesioginiai poveikiai klimatui ir gyvenamajai vietai įtakoja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir jo emocinę būseną. Poveikiai materialinėms ir kultūrinėms vertybėms daro materialinę ir dvasinę žalą.
Poveikių aplinkai žala gali būti labai didelė, ją parodo vertinimas. Pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos aspektus bus atsižvelgta iki šios veiklos vykdymo pradžios.
Žalingo teršalų poveikio mąstai gali būti įvairūs. Ši įvairovė apima tiek trumpalaikius nežymius poveikius, tiek ligas, net ir mirtinus atvejus. Padarytos žalos požymiai dažniausiai išryškėja negreit. Neretai padaryta žala tampa akivaizdi praėjus ilgesniam laiko tarpui, kuomet veikimo vietoje susikaupia daugiau teršalų.
Žalingi poveikiai skirstomi į atitaisomus ir neatitaisomus. Sudėtingi poveikių tarpusavio ryšiai verčia geriau pažinti veikimo struktūras, kad pagal iš pirmo žvilgsnio izoliuotus veikimo rezultatus būtų galima prognozuoti poveikį visai sistemai. Tokiu būdu reikia žinoti, kaip aplinkos oro teršalai veikia žmogų, gyvūnus, augalus, materialines ir kultūrines vertybes galiausiai ir klimatą.
Didžiausią poveikį aplinkai Lietuvoje turi transportas, kuris sudaro apie 65% visos aplinkos užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% aplinkos užterštumo. Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes: anglies monoksidas – smalkės, azoto oksidai, sieros oksidai, angliavandeniliai, dulkės. Visi šie teršalai dažniausiai patenka iš transporto, pramonės, atliekų nukenksminimo, kuro deginimo ir kitų šaltinių.
Transportas
63,8 %
Pramonė
9,6 %
Kietų atliekų nukenksminimas
7,8 %
Stacionarus kuro deginimas
1,9 %
Azoto oksidų šaltinių didžiausią dalį sudaro:
Transportas
39,3 %
Stacionarus kuro deginimas
48,5 %
Kietų atmatų nukenksminimas
2,9 %
Pramonė
1,0 %
Sieros oksidų šaltinių didžiausią dalį sudaro:
Stacionarus kuro deginimas
73,5 %
Pramonė
22,0 %
Transportas
2,4 %
Kietų atmatų nukenksminimas
0,3 %
Angliavandenilių šaltinių didžiausią dalį sudaro:
Transportas
(ypač automobiliai benzininiais varikliais)
48,8 %
Pramonė
14,4 %
Stacionarus kuro deginimas
2,2...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!