Pomirtinio gyvenimo vaizdavimas Dantės poemoje ,,Dieviškoji komedija”

Nuo seno dauguma žmonių tiki, kad mirtis nėra pabaiga, po jos tęsiasi kitoks gyvenimas. Manau, beveik kiekvienas esate susimąstę ar įsivaizdavę savo gyvenimą po mirties. Aš galiu prisipažinti, kad esu ne vieną kartą susimąsčiusi apie pomirtinį gyvenimą. Esu prisigalvojusi įvairiausių teorijų. Niekas tiksliai nežino, ar gyvenimas tęsiasi po mirties, galbūt jis tampa dar įdomesnis ir paslaptingesnis. Vieni mano, kad žmogui paliekant šį pasaulį jį apsupa amžina tamsa, kiti nori tikėti, kad po mirties prasideda naujas antgamtiškas gyvenimas, kuris prilygsta tikram rojui arba net pragarui. Šioje kalboje remsiuosi italų rašytojo Dantės poema ,,Dieviškoji komedija” ir atskleisiu, kaip kūrinyje vaizduojamas pomirtinis pasaulis, ypač pragaras, ir ką tenka žmogui patirti po mirties.
„Dieviškoji komedija"– epinė poema, aprėpianti visos žmonijos raidą. Joje pavaizduotas daugybės žmonių likimas, jų konkrečios gyvenimo istorijos. Rašytojas buvo eruditas, protu pralenkiantis daugelį šiuolaikinių mąstytojų. Poemą „Dieviškoji komedija“ Dantė rašė daugelį metų ir baigė prieš pat mirtį. Jis pavadino savo kūrinį „Komedija", nes viduramžiais visi besibaigiantys laimingai veikalai galėjo būti vadinami komedijomis. Dantės poema susideda iš trijų dalių: „Pragaro", „Skaistyklos" ir „Rojaus". Kiekvienoje iš jų po 33 giesmes. Pragaras dar turi įžanginę giesmę, tad iš viso 100 giesmių. Įdomu tai, kad pomirtinio pasaulio gyventojai neišgalvoti veikėjai. Dantė sugebėjo surikiuoti greta ir suderinti istorinius asmenis, savo amžininkus - draugus ir priešus, legendinius ir biblinius personažus, jau sukurtų meno kūrinių herojus. Iš jo tyčiojosi, kad suvedinėja asmenines sąskaitas, apgyvendindamas pragare pažįstamus žmones, kurių neapkentė.
Istorija prasideda nuo to, kai Dantė, pagrindinis veikėjas, paklysta miško tankmėje. Jam atrodė, kad mirtis mažiau šiurpulinga nei giria, kurioje jis pasiklydo. Šiame miške jį užpuolė trys žvėrys, kurie simbolizavo tris nuodėmes: lūšis, simbolizuojanti gašlumą, liūtas, įkūnijantis puikybę, ir vilkas, kuris simbolizuoja godumą. Dantę išgelbėja poeto Vergilijaus dvasia ir nuveda jį tiesiai į skausmų buveinę - pragarą. Dūsavimai, skundai ir klyksmai kėlė begalinį šiurpą. Tarp sielų yra ir piktieji angelai, mylėję...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!