(idėja) b)institucijų struktūra
Institucija – susiformavę socialiniai gyvenimo organizavimo būdai.
Institucionalizmas – srovė, politinių reiškinių aiškinimas per institucijų prizmę. (Šiuolaikinėse valstybėse ilgą laiką buvo apsprendžiama pagal valdovą.)
Politika – viešųjų reikalų tvarkymo procesas. Tai galima paaiškinti per institucijas (jų neveiksnumą). Jas galima kildinti iš tam tikros politikos.
Politinė institucija – politinio žaidimo taisyklės. Tai politinės organizacijos, kurios veikia tame politiniame žaidimo lauke. Visa tai apjungia valstybė (tai priemonė valstybinės valdžios įgyvendinimui). Per valstybę politinė valdžia tampa institucinė ir užtikrinimas jos stabilumas. Be politinių institucijų neišsiversime. Tai yra ypatingai reikalingos ir priklauso lyginamosios politikos sričiai. Politinių institucijų analizei reikalingas valstybės konstitucijos išmanymas, artimas istorijai ir sociologijai.
2) Šiuolaikines valstybių institucijas galima skirstyti:
a) legislatyvinė
b) vykdomosios valdžios
c) teisinė valdžia
d) politinė valdžia
KONSTITUCIJA IR POLITINIS PROCESAS
Politinio proceso juridizacija
Konstitucija nustato valdžios institucijų organizavimą. Valstybės institucijos nuolat užsiima teisės kūrimu. Institucijos turi tiesiogiai vadovautis konstitucija. Ypač konstitucijos vaidmuo išryškėja, kai iškyla valdžių nesutarimai. Konstitucija – valdžių sugyvenimo pagrindas (politinės raidos pagrindas).
Kada parlamentas savo teises traktuoja kaip nenumatyta konstitucijoje, politinės vertybės virsta teisinių vertybių sistema. Konstitucinis teismas (KT) – (AT – europinė institucija). XX a. I pusė – 1920 m. – Austrijoje įkurtas KT (austriškasis modelis).
JAV konstitucija 1787 m. – joje konstitucinei priežiūrai atskiro teismo nėra. Jis išsirutuliojo augant teisminei valdžios įtakai. XIX a. pr. susiformuoja teisinė sistema (amerikietiškasis modelis). Konstitucijos kontrolė universali, taikoma ne tik įstatymams, bet visiems aktams.
Kada Lietuva pradėjo kurti konstituciją, diskusijų dėl konstitucijos priežiūros mechanizmo nebuvo. Politikos juridizacija būdinga Naujosios Demokratijos šalims (ir Lietuvoj). Konstitucijos galios augimas labai jaučiamas politinėj tikrovėj. Reiškiasi per įstatymų kūrimą ir jų atitikimą konstitucinėms normoms ir politinės vertybės virsta teisinėmis vertybėmis.
KONSTITUCIJA:
1. pagrindinis normatyvinis aktas, ar kelių pagrindinių teisės aktų visuma fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucija turi kitų teisės aktų, normų atžvilgiu viršenybę, skiriasi nuo kitų įstatymų priėmimo ir pakeitimo tvarka, nustato pagrindiniams įstatymams ribas ir konstitucingumo kriterijus.
2. Fundamentalių valstybės gyvenimo principų sąvadas.
Ištakos
Konstitucijos pirmtakai –...
Šį darbą sudaro 11743 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!