Politinė valdžia ir valstybė

TIKRINO... ... ... ... ... ... ... ...
VERTINIMAS... ... ... ... ... ...
Vilnius, 2005
PLANAS
I. Įžanga
II. Platono pažiūros
III. Platono valstybė
IV. Valstybės teisingumas
V. Išvados
VI. Naudota literatūra
I. ĮŽANGA
Antika – daugiau kaip tūkstantį metų trukęs Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis.
Antikinės civilizacijos ir jos filosofijos vystymasis nebuvo tolygus. Būta ir pakilimo, ir nuosmukio periodų. Savo apogėjų ji pasiekė Aristotelio laikais. Po Aristotelio pastebimas antikinės filosofijos smukimas, skurdėjimas. Bene pagrindinė to nuopolio priežastis buvo ta, kad vergoviniu darbu besiremianti visuomenė pasiekė aukščiausią savo išsivystymo stadiją ir negalėjo toliau tobulėti vyraujant vergoviniams santykiams.
Antra vertus, teoriniai mokslai atitrūko nuo praktikos. Tuometinė visuomeninė praktika nepajėgė nei patvirtinti, nei paneigti iškeltų teorinių teiginių. Pagaliau pirmaisiais mūsų eros amžiais besiformuojanti krikščionybė palaidojo antikinę kultūrą.
Nors pirmieji krikščionys apologetai atmetė antikos filosofiją, bet vėliau jie negalėjo be jos apsieiti.
Vis dažniau ir dažniau buvo remiamasi Platonu, Aristoteliu, stoikais, neoplatonikais. Visais laikais viso pasaulio mokslininikai išsamiai tyrinėjo ir tebetyrinėja antikos filosofinį palikimą.
II. PLATONO PAŽIŪROS
Platonas (428/427-348/347 m.pr.Kr.) sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui, kuris pasiekė aukščiausią lygį. Idealistinės folosofijos kilmę sąlygojo ankstesnė vergovinės Graikijos filosofija, prieštaravimai tarp pažiūrų ir ta aplinka, kurioje gyveno Platonas. Jis gimė netoli Atėnų kilmingoje ir turtingoje šeimoje tuo metu kai Atėnų politinė galia ir ekonominis bei kultūrinis gyvenimas buvo pasiekęs savo viršūnę. Nevaržoma demokratijos laisvė visose gyvenimo srityse sudarė galimybes įvairiapusiškai kūrybai, kurios rezultatai žavi iki šiol. Tačiau tam tikros visuomenės dalies nesaikingas naudojimasis laisve ir kultūros vaisiais išryškino vergovinės santvarkos prieštaravimus. Platonas matydamas savo krašto negandas, ieškojo jų priežasčių ir priėjo išvadą, kad gyvenimą reikia organizuoti ir tvakyti ne bet kaip, o moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, išanalizuoti žmonių gyvenimą, kad parodytų atėniečiams kokia turėtų būti jų valstybė. Iš tikrųjų tai buvo mėginimas gelbėti aristokratų padėtį vergvaldžių visuomenėje.
Šiam tikslui pasiekti filosofas paskyrė visas savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!