Politinė kultūra Lietuvoje

Politinė kultūra gali būti suprantama įvairiai: kasdieniame gyvenime, ji reiškia toleranciją priešingų politinių pažiūrų žmogui, gebėjimą mandagiai kalbėti politinėmis temomis.
Mokslinėje sferoje šios sąvokos vartojimas atmeta visus vertinančius aspektus ir apsiriboja tik aprašomąją tipologizacija ir ryšių tarp įvairių kultūros tipų ir politinės sistemos analizė. Kiekvienas individas gali būti priskirtas kuriam nors kultūros tipui, nesuteikiant tam priskyrimui moralinio vertinimo.
Politinės kultūros empirinių tyrimų pagrindus suformavo amerikiečių sociologai G. Almondas ir S.Verba savo žymiojoje studijoje Pilietinė kultūra, parašytoje 1963 metais, kurioje aprašė penkių demokratinių visuomeninių politinės kultūros empirinę studiją, atliktą pagal vieną teorinį modelį. Politinės kultūros tipą bandyta susieti su demokratijos lygiu šalyse. Demokratinės sistemos stabilumas priklauso nuo politinės kultūros tipo: tose šalyse, kur vyrauja tradiciškai susiformavusi aktyvių piliečių politinė kultūra, demokratija yra įgavusi stabilų pobūdį. Šalyse kur vyrauja pasyvi politine orientacija demokratinio režimo stabilumas yra menkesnis.
Politinės kultūros terminas sociologijoje nusako specifines politines orientacijas – nuostatas politinės sistemos ir įvairių jos dalių atžvilgiu.
Labai svarbu, kaip politinę sistemą suvokia ir kokias nuostatas dėl jos turi piliečiai, koks yra orientacijų į politinius objektus pasiskirstymas.
Kognityvios – tai yra žinios apie politinę sistemą, jos vaidmenis ir veikėjus.
Efektyvios – jausmai nukreipti į politinę sistemą.
Vertinančios – nuomonės, sprendimai apie politinę sistemą.
Taigi politinė kultūra kaip kompleksinis darinys yra visų šių lygių nuostatų kombinacija. Bet ne tik nuostatos gali turėti skirtingus aspektus. Politinė sistema taip pat nėra analitiškai vienalytis darinys. Kiekviena sistema turi įvairių tipų politines institucijas, kurių atžvilgiu gali formuotis žmonių nuostatos.
Politinės sistemos objekto tipai
Galimi keturi pagrindiniai politinės sistemos objektų tipai:
1. Politinė sistema kaip visuma,
2. „Aš“ kaip politinės sistemos veikėjas.
3. Administracinės valdžios institucijos bei jų veikla.
4. Politinės institucijos bei jų veikla.
Aptardami politinės sistemos nuostatas kaip visumos - mes turime omenyje tokius jausmus kaip patriotizmas arba priešiškumas valstybei, tautos ar valstybės suvokimas bei vertinimas. Tai žinios apie valstybės, kurios piliečiu esi, egzistavimą, istoriją, padėtį tarp kitų valstybių, jos politinę santvarką ir pan.
„Aš“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!