Politika – tai vienas iš pagrindinių žmonijos egzistavimo aspektų

Norint moksliškai suprasti politiką, reikia pradėti nuo teiginio, kad politikos reiškiniai ir procesai turi savo ypatybių. Jie dažnai pastebimi tik visuomenės mokslo struktūroje, todėl norint suprasti politiką, reikia gerai pažinti visuomenės anatomiją, jos socialinę struktūrą: klases, sluoksnius, tautas ir jų formalias organizacijas – valstybę, politines partijas, ir visuomenės organizacijas. Socialinės grupės ir jų organizacijos kuria ideologines vertybes, be kurių nėra visuomenėje politinio gyvenimo. Šiuolaikinėje visuomenėje vykstančių politinių reiškinių pagrindą sudaro svarb vertybių rūšys: 1. saugumas ir tautinė nepriklausomybė 2. visuomenės gerovė ir ūkio vystymasis 3. laisvė ir konstitucinė tvarka. Šios 3 vertybių rūšys yra pastebimos visų politinių partijų programose. Antras teiginys, kuris padeda moksliškai suprasti politiką teigia, kad politinių reiškinių ir procesų pagrindas yra ekonominė bazė. Todėl vienas iš pag politologijos dėsnių skelbia, kad politiniai reiškiniai ir procesai yra koncentruota įvairių dalelių, socialinių grupių, interesų ir visų pirma ekonominių interesų išraiška. Todėl visos politologų mokyklos ypatingą dėmesį skiria gamybos ir paskirstymo santykiams, apspriandžiantiems interesų formavimą.
Politologijos tapimas mokslu.
II. Legalizmo (nuo 19 pr iki 19 antros pusės). Politikos mokslo tyrimai buvo sutapatinami su valstybės bei jos institutų aprašymu.
1. politika yra dinamiška veikla, o tiksliau individų, soc grupių, organizacijų ir valstybių nuolatinės sąveikos procesas.
2. politinė veikla yra susijusi su sprendimų priėmimu, vertybių išsidėstymu, valdžios siekimu, interesu konkurencija, ir .t.t.
3. politika yra įmanoma tik kolektyvinėje aplinkoje, ir ji atsiranda tik ten, kur bendrą sprendimą turi priimti mažiausia 2 viešojo gyvenimo subjektai: individai, organizacijos ar valstybės.
Politikos interpretacijų įvairovė ypač akivaizdi šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje. Masinis dalyvavimas politikoje, tik dar tik dar labiau sukomplikavo individo požiūrį į politiką. Vakarų demokratijoje vyrauja racionalus požiūris į politiką, kuris pripažįsta politiką neišvengiamu šiuolaikinės tikrovės faktu ir kuris didesniu ar mažesniu mastu veikia individo ar bendruomenės egzistenciją. Tuo tarpu naujose demokratijose – postkomunistinėse valstybėse, įsitikinimai apie politiką svyruoja nuo kraštutinio žavėjimosi tariamai jos visagalybėje iki totalaus jos niekinimo ir neigimo.
Apie politikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!