Pokelso reiškinio tyrimas

Darbo tikslas: Ištirti tiesinį Pokelso reiškinį konoskopinių figūrų metodu.
nustatyti Pokelso ląstelės pusės bangos įtampą ir reiškinio pastoviąją.
savitumą nusako jų struktūros anizotropija. Yra dviejų rūšių kristalų – kietieji ir skystieji.
Kietuosiuose kristaluose dalelės (atomai, jonai, molekulės) išsidėstę visomis trimis kryptimis
tvarkingai. Kietajame kristale yra kristalinė gardelė. Skystuosiuose kristaluose tokios
gardelės nėra. Skystųjų kristalų savybės yra tarpinės tarp kristalų ir skysčių. Tokioje
būsenoje kai kurios medžiagos gali būti tam tikrame, būdingame kiekvienai iš jų,
temperatūrų intervale. Tokia medžiaga žemesnėse temperatūrose yra kietasis kristalas, o
aukštesnėse – amorfinis skystis. Terpės anizotropiją optiniu požiūriu lemia skirtinga terpės
geba reaguoti į krintančiosios šviesos poveikį, priklausomai nuo jos sklidimo krypties.
Reagavimas pasireiškia elektros krūvių poslinkiu veikiant šviesos bangos laukui. Optiškai
anizotropinėse terpėse šis poslinkis priklauso nuo krypties, t. y. terpės dielektrinė skvarba
(kartu ir lūžio rodiklis) skirtinga įvairioms šviesos bangos elektrinio vektoriaus kryptimis.
Kitaip tariant, terpės lūžio rodiklis (kartu ir šviesos greitis) priklauso nuo šviesos bangos
sklidimo krypties ir jos poliarizacijos plokštumos orientacijos. Todėl anizotropinėje terpėje
bangos paviršius, t. y. paviršius, iki kurio per tam tikrą laiką ateina šviesos trikdys, skiriasi
nuo sferos, kuri būdinga izotropinei terpei, kurioje šviesos sklidimo greitis visomis kryptimis
yra vienodas.
Dvejopas spindulių lūžis. Dvejopas spindulių lūžis – šviesos spindulio dvejinimasis jam
sklindant anizotropinėje terpėje dėl lūžio rodiklio (kartu ir bangos greičio) priklausomybės
nuo bangos poliarizacijos ir bangos vektoriaus orientacijos kristalografinių ašių atžvilgiu, t. y.
nuo sklidimo krypties. Krintant šviesos bangai į anizotropinės terpės paviršių, terpėje
atsiranda dvi lūžusios skirtingos poliarizacijos bangos, sklindančios skirtingomis kryptimis
nevienodais greičiais. Dvejopas spindulių lūžis stebimas ne tik natūraliose anizotropinėse
terpėse, bet ir terpėse su dirbtine anizotropija, atsirandančia dėl asimetrinės deformacijos,
vidinių įtempimų (fototamprumas), veikiant akustiniam laukui (akustooptika), veikiant
elektriniam (Kero reiškinys) arba magnetiniam (Kotono-Mutono reiškinys) laukui,
anizotropiniu kaitinimu. Skysčiuose gali susikurti dvejopas spindulių lūžis srovėse, jei skysčio
arba ištirpintos medžiagos molekulės yra ne sferinės su anizotropiniu poliarizuojamumu.
Dvejopo spindulių lūžio reiškiniu grindžiama įvairių rūšių šviesos poliarizatorių veikimas,
gaminamos poliarizacinės prizmės bei poliaroidai.
Priklausomai nuo kristalų savybių ir simetrijos pasireiškia tiesinis arba elipsinis dvejopas
spindulių lūžis. elipsinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!