Poetas Kazys Bradūnas

Sąvoka žemė tampa pagrindiniu Bradūno poetinio pasaulio matmeniu. Žemdirbio kultūra, jo būties ir buities ritmas, genties ritualai, kuriuose susipina pagoniškoji ir krikščioniškoji tradicijos, naujųjų laikų meno kūryba senojo agrarinio tikėjimo ženklai, krikčionybė su jos liaudiškojo pamaldumo apraškomis, virsta egzistencijos simboliais, pažymėtais ir konkrečios netekties ženklu. Tai mitinis Bradūno poezijos klodas. Poetui svarbus ir istorinis tautos likimas. Istorinė atmintis pinasi su mito pradmenimis. Jis įprasmina tai kaip sąmoningą tautos jungtį laiko tėkmėje.
Išeivio tragizmas jo poezijoje itin gilus ir skaudus. Bradūnas yra sukūręs poezijos paminklą žuvusiems miško broliams, Sibiro tremties kaliniams..
Kazys Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Sūduvoje, Kiršų kaime, netoli Alvito bažnytkaimio. Kiršai, Alvitas, Pavejonys – Bradūno jaunystės žemė išsiskirianti nuostabia gamta - piliakalniais, pilkapiais, ežerais. Jau nuo vaikystės poetą supo dainos, pasakos, giedojimai, žmonių pasakojimai apie istoriją.
Baigęs pradžios mokyklą, Bradūnas lankė Vilkaviškio gimnaziją, garsią savo sena literatūrine tradicija. Čia jo kontaktai su knyga natūraliai stiprėjo ir gilėjo. Lankė literatūros būrelį, literatūros vakarus, ten matydavo kalbančius Vydūną, Tumą-Vaižgantą, Aistį, Brazdžionį, Vaičiulaitį, Cvirką, Miškinį, Kazioliavičių. Aštuntoje klasėje skaitė ir vertė lotynų autorius , domėjosi visuotine literatūra. Pats kurti Bradūnas pradėjo ketvirtoje gimnazijos klasėje. Pirmuosius eilėraščius spausdino moksleivių periodikoje, daugiausia Ateityje.
1937 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Sutapęs su jaunąja poetu grupe, ryžosi savo kūrybą spausdinti Naujosios romuvos, Židinio žurnaluose. Poetas žavėjosi Brazdžioniu, Boruta, Miškiniu, ieškojo naujų išraiškos formų, kurios prasimušė 1944m . rinkinyje Pėdos arimuos.
1943 m. Vilniuje baigė lituanistines studijas. Be okupacinės valdžios leidimo išspausdino Vilniaus varpus. Bėgdamas nuo bolševikų pasitraukė į vakarus. 1945 m. mokytojavo Muncheno lietuvių gimnazijoje, paruošė rinkinį Svetimoji duona, 1948m. Apeigas. Vokietijoje Bradūnas redagavo Aidus. Šis žurnalas apie save būrė išeivijos rašytojus, įvairi buvo žurnalo kritika.
Devynias balades (1955), Morenų ugnis (1958), Sidabrines kamanas (1964). Baltimorėje Bradūnas redaguopja antologiją Žemę (1951). Ši antologija sutelkė poetus: Nyką- Nyliūną, Nagį, vyresnį Kėkštą,Mačernį. Žemę sekė Literatūros lankai (1952-1959), sutapę su to...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!