Parengė: Lina Lazdauskaitė LF/RV III k.
Poetai žemininkai – skirtingos savitos individualybės. Karta juos galima vadinti dėl to, kad jie beveik vienmečiai. Kaip kūrėjai šie poetai formavosi ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, tuomet, kai buvo imta itin domėtis Vakarų kutūra. Visu kūribiniu pajėgumu atsiskleidė jau išeivijoje. Labiau nei bendra patirtis žemininkus sieja tai, ką jiems reiškia ši patirtis.
Egzodas žemininkams – tai ne vien tiesiog namų, gimtojo krašto netekimas, bet egzistencinis išbandymas. Jis ryškiau nei kas kita atskleidžia žmogaus situaciją, žmogaus likimą pasaulyje. Žemė jiems – ne tiek prarastas gimtasis kraštas, kiek žmogiškasis pasaulis apskritai. Vyresnioji karta kalbėjo apie netektį, ilgesį, tremtinio skausmą, jaunesnieji ieškojo atramos egzodo buityje.
Kadangi daugelio žemininkų kūryboje dažni gamtos, gimtosios žemės, kaimo kasdienybės motyvai, jų kūryba siejama su idile (Idilė - nedidelės apimties lyrinio pobūdžio giedros nuotaikos kūrinys, dažniausiai idealizuotai vaizduojantis, gamtą, meilę, kaimo buitį). Šio referato tikslas aptarti idilę Kazio Bradūno ir Jono Meko kūryboje.
Kazys Bradūnas
Kazys Bradūnas – vienas aktyviausių literatų prieškario ir karo metais, visados buvęs literatūrinių permainų sūkuryje, ieškojęs lietuvių lyrikai naujų galimybių. Jis labiausiai iš savosios kartos orientavosi į tautinę kultūrą, įdomus visų pirma savo naujomis valstietiškojo pasaulio įžvalgomis.
Bradūno poezija remiasi ne Vakarų kultūra, kaip kitų žemininkų, bet visų pirma liaudies daina, jos stilistika, grindžiama pasikartojimais, paralelizmais, klausimo-atsakymo formulėmis, stilizuotu gamtos vaizdu. Ryški ir krikščioniškoji tradicija – eilėraščiuose gausu krikščioniškos simbolikos, biblijos motyvų, dažnas eilėraštis kuriamas kaip malda. Neretai dera pagoniškoji ir krikščioniškoji mitologijos. Žemė Bradūno poezijoje yra ne tik nuoroda į prarastą Lietuvą, bet ir svarbiausias atskaitos taškas, kuriuo matuojamas žmogaus gyvenimas. Žemdirbio pasaulis poetui yra harmonijos pasaulis, pilnas meilės ir pasitikėjimo, jame viskas turi savo vietą ir yra tikslinga. Tokią pasaulio tvarką Bradūno poezijoje simbolizuoja ritualas, apeigos. Praradęs šį pasaulį, žmogus išgyvena skausmą ir ilgesį.
Bradūnas ne gamtos, o žemės poetas. Žemė jam reiškia žymiai daugiau negu duoną, todėl – pirmiausia jo poezijon atvestas artojas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!