Po šarvais — jautriai plakanti širdis

Iš pirmo žvilgsnio riteriai atrodo kaip bejausmiai kariai feodalai, „šarvuotos karo mašinos“, kurių pagrindinis užsiėmimas – beprasmiai riterių turnyrai ir tarpusavio kovos, o jų pareigos – valstiečių bei miestiečių sukilimų malšinimas, karinės ekspedicijos į kitas šalis (kryžiaus žygiai). Tačiau iš tikrųjų jie buvo drąsūs, sąžiningi, gynė silpnuosius ir Bažnyčią, buvo ištikimi savo senjorams ir širdies damoms. Riterių širdys nebuvo akmeninės, jos be perstojo jautriai plakė.
Viduramžių riteriai nepažinojo tokio jausmo kaip baimė. Jie narsiai eidavo į baisius mūšius, kad apgintų brangią tėvynę, savo krūtinėse nešdavosi tą šiltą jausmą – meilę. Bekovodami už gimtąjį kraštą netrokšdavo laimėti vien tik dėl to, kad jų pergalė gali atnešti pasakiškus turtus, garbę, išaukštinimą ar garbinimą. Riteriai tai darė vedami meilės savo tėvynei, kuri uždegdavo jų širdis bei sielas ir padėdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!