Plungės dvaro parkas

Rašytiniuose šaltiniuose Plungės dvaras pirmą kartą buvo paminėtas 1565 m. XVII a. Plungės dvarą valdė Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis, o po jo mirties – jo giminaitė Apolonija Masalskytė. Jai valdant, dvaras 1806 m. buvo parduotas iš varžytynių ir atiteko grafui Platonui Zubovui. 1873 m. jį nupirko kunigaikštis Mykolas Oginskis. Po kunigaikščio mirties dvarą valdė jo žmona Marija Oginskienė (Skaržauskaitė).
Pagal vokiečių architekto K. Lorenco projektą jis pastatė prašmatnius rūmus, erdves neogotikinio stiliaus arklides, oficinas bei kitus iki šiol išlikusius dvaro ansamblio pastatus. Architektūriniu požiūriu labai įdomus pastatas – šalia tiltelio neorenesansinio stiliaus laikrodinė. M. Oginskio iniciatyva buvo pertvarkytas ir parkas: sutvarkyti seni ir iškasti nauji tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių medžių bei krūmų, liepų, uosių ir skroblų alėjų. Parko teritoriją labai pagyvina sraunus Bubrungo upelis. Geometrinio plano centrinė parko dalis užima aukštą lygią terasą. Likusią parko dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upelio vagą ir dvi lomas – rytinę ir vakarinę. Rytinėje lomoje įrengti trys, o vakarinėje – keturi tvenkiniai. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir, perkirtusi rytinę tvenkinių grandinę, baigiasi ties rūmais. Centrinėje parko dalyje išsidėstęs keturių pastatų architektūrinis ansamblis, sudarytas iš neorenesansinio stiliaus dviaukščių rūmų, dviejų panašios architektūros pagalbinių pastatų ir neogotikinio stiliaus arklidžių. Erdviame parteryje tarp rūmų ir arklidžių yra gana didelis apskritas dekoratyvinis baseinas. Šalia rūmų nuo Babrungo upelio pusės yra gana erdvi terasa, nuo kurios atsiveria puikūs reginiai į parko gilumą ir Babrungo upelį. Reikia pasakyti, kad parkas iki šiol išsaugojo savo grožį. Jame vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai: ąžuolai, uosiai, mažalapės liepos, klevai. Ypač įspūdingai atrodo dvaro laikus menantys seni galingi ąžuolai, išsibarstę pavieniui ir grupėmis peizažinėje parko dalyje. Graži jų grupė auga pietvakarinėje parko dalyje. Vienas iš šių medžių – paminklinis ir vadinamas Perkūno ąžuolu (kamieno skersmuo 1,7 m; lajos skersmuo – 26 m). Iš introducentų, kurių čia auga 15 rūšių, minėti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!